Antradienį Seime ir nuotoliu posėdžiavo TS-LKD prezidiumas, kuris įvertino prezidento rinkimų rezultatas. TS-LKD kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė rinkimuose liko antra.
„Džiugu, kad prezidiumas vienbalsiai įvertino, kad ta situacija, kuri susiklostė po rinkimų, partijos gali būti traktuojama kaip sėkminga. Vėlgi, tas ketvirtis rinkėjų, pagal padarytas tam tikras analizes, rodo, kad nubyrėjimų, praradimų nesame patyrę. Tai labai svarbi žinia.
Aišku, turėjome galimybę aptarti ir aktyvų konkurencinį lauką, besiformuojantį prieš rinkimus. Akivaizdu, kad jis tikrai nėra vienareikšmiškai galimas apibūdinti, kas čia yra pirmieji, kas yra antrieji, nes kai kurios partijos net savo kandidatų [prezidento rinkimuose] neturėjo iškėlusios. Kitos partijos siekė patekti į antrą turą ir to nepadarė. Tai, aš manau, mes visi ganėtinai aiškiai, objektyviai galėjome įsivertinti, kad padarėme, ką galėjome ir esame geroje starto pozicijoje į Seimo rinkimus“, – po prezidiumo posėdžio žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
Seimo rinkimuose žada dalyvauti
TS-LKD prezidiumas taip pat tarėsi dėl to, kaip galėtų atrodyti partijos kandidatų sąrašas Seimo rinkimuose. Kas ves sąrašą, pasak G. Landsbergio, po kelių savaičių apsispręs TS-LKD taryba.
„Aš pakartojau savo nuostatą, kad manau, kad premjerė I. Šimonytė gali tą daryti tinkamiausiai“, – pažymėjo partijos pirmininkas.
Paklaustas, kodėl ne jis, G. Landsbergis tikino, jog nemato galimybių vesti sąrašą.
Politiko matymu, šiame etape I. Šimonytė yra stipriausia figūra partijoje, sugebėjusi sutelkti balsus prezidento rinkimams, nešti partijos vėliavą.
„Aš manau, kad artėjantys partijos pirmininko rinkimai reikalauja naujos pradžios, ir tai daryti turėtų jau kiti žmonės arba tie, kurie pretenduotų jau į būsimą partijos pirmininko poziciją, ir su nauja atsakomybe, nauju pasitikėjimo mandatu jau pereitų į naują etapą. Vis dėlto, būtų labai sudėtinga versti sąrašą ir po to trauktis iš partijos pirmininko pareigų. Manau, kad tą turi daryti jau dabar kiti žmonės“, – vertino TS-LKD lyderis.
TS-LKD partijos pirmininko rinkimai turėtų įvykti po Seimo rinkimų. G. Landsbergis yra minėjęs, kad nebesieks šių pareigų.
Paklaustas, ar pats kandidatuos į Seimą, ar bus jo pavardė kandidatų į Seimą sąraše, G. Landsbergis atsakė, kad šiandien sąraše yra. Jis pažymėjo, kad, galbūt, tiek jis, tiek I. Šimonytė, jei vestų rinkimų į Seimą sąrašą, partijos narių būtų nereitinguojami. Tokia tvarka esą yra taikyta ir anksčiau.
G. Landsbergis pažymėjo, kad ketina į Seimą kandidatuoti ir Kauno Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje.
Jis paminėjo, kad dalis vienmandačių apygardų, kuriose kandidatuos TS-LKD atstovai, buvo pristatyta jau per prezidiumo posėdį.
„Bet galutinė diskusija bus tarybos posėdyje“, – pridūrė G. Landsbergis.
Tiki, kad premjerė pristatys galimus pakeitimus Vyriausybėje
Abėcėliniame TS-LKD kandidatų į Seimą sąraše, pasak politiko, iš viso yra apie 200 pavardžių, o po reitingavimo jame turėtų likti 141 pavardė. G. Landsbergis tvirtino, kad kol kas sąraše nėra „kviestinių žvaigždžių“ iš šalies.
TS-LKD pirmininkas buvo paklaustas ir apie perrinkto prezidento Gitano Nausėdos norą peržiūrėti esamos Vyriausybės sudėtį. Pasak G. Landsbergio, premjerė patikino, kad yra apgalvojusi galimus pakeitimus Vyriausybėje. Politikas vertino, kad greičiausiai bus siūlomas kandidatas į švietimo, mokslo ir sporto ministrus.
„Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, premjerė turi užduotį užsitikrinti daugumą Seime ir lygiai taip pat ji renkasi komandą, su kuria dirba. Šiek tiek turėjom tos diskusijos ir premjerė patikino, kad ji yra apgalvojusi galimus pakeitimus Vyriausybėje, ir aš tikiu, kad ji greitu metu juos pristatys – arba viešai, arba tiesiai valstybės vadovui – kaip ji jau nuspręs. Bet prerogatyvą ji išlaiko ir akivaizdu, kad tam yra pasiruošusi“, – dėstė G. Landsbergis, bet po to tvirtino, kad kalba eina tik apie švietimo, mokslo ir sporto ministro poziciją. Dabar laikinai šias pareigas eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Manau, kad daugiausiai yra kalbama apie trūkstamą poziciją ir, manau, kad pirmiausia atsispiriame nuo jos <...>, o jau visa kita – sunku man prognozuoti, nes apie tai kalbos nebuvo“, – nurodė G. Landsbergis.
Perklaustas, ar premjerė prezidiumo posėdyje kalbėjo apie vieną pakeitimą, TS-LKD pirmininkas atsakė, kad „premjerė nekalbėjo nieko“.
„Aš kalbu apie tai, ką kalbėjo prezidiumas. Premjerė kalbėjo tik tiek, kad yra pasiruošusi“, – pridūrė politikas.
Dėl eurokomisaro sako, kad iniciatyva – premjerės rankose
Premjerė I. Šimonytė antradienį TS-LKD prezidiumo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.
TS-LKD prezidiumas, pasak G. Landsbergio, antradienį nediskutavo apie galimus kandidatus ar kandidatą į eurokomisarus.
„Į įvairias spekuliacijas kol kas, manau, dar tikrai labai ankstyvas klausimas leistis. Dėl datų, matyt, yra kelios galimybės. Kiek man pačiam teko kalbėtis su Europos Komisijos atstovais, kaip maždaug yra įsivaizduojamas kalendorius, tai yra lūkestis, kad anksčiausia data, kada gali išeiti kvietimai valstybėms, yra liepos mėnuo. Kada liepą, dar sunku pasakyti. Ar teoriškai tai gali būti vėliau, teoriškai taip“, – komentavo G. Landsbergis ir pažymėjo, kad Europos Komisijos sudėtis priklauso nuo Europos Parlamento sanklodos, nuo kitų politinių veiksnių iš sostinių.
„Žiūrėsim, to laiko šiek tiek yra, bet, vėlgi, iniciatyvos teisė yra premjerės rankose, ji sprendžia, kaip procesas bus toliau dėliojamas“, – pabrėžė politikas.
Įstatymas numato, kad kandidatą į eurokomisarus siūlo Vyriausybė, pritarus prezidentui, vėliau dėl jo balsuojama Seime. Iki šiol kaip potencialūs kandidatai į šias pareigas minėti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir premjerė I. Šimonytė, nors pastaroji yra komentavusi, jog neturi planų kandidatuoti į Europos Komisijos narius.
Kiek anksčiau apie tai paklaustas prezidentas neįvardijo, ką į šias pareigas Lietuva galėtų deleguoti. Nes, pasak G. Nausėdos, galimi du scenarijai: pagal pirmąjį, kandidatą siūlys dar ši valdančioji dauguma, o pagal antrąjį, – jau kita, kuri susiformuos po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.