Prieš ketverius metus socialdemokratai norėjo draugauti su Rusija ir Baltarusija, pasisakė prieš didesnį nei 2 proc. BVP gynybos finansavimą, žadėjo ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją, priimti partnerystės įstatymą.
Dabar pažadai – kitokie. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo pasikeitusi geopolitinė padėtis ir Baltarusijos palaikomos Rusijos agresija prieš Ukrainą, o taip pat ir šioje kadencijoje išryškėję nuomonių skirtumai pačiose Seimo socialdemokratų gretose – buvo atvejų, kai parlamentarai balsuodavo „prieš“ arba susilaikydavo dėl tokių klausimų, kuriuos partija šiaip jau buvo įsipareigojusi įgyvendinti savo programoje.
Kėlė tikslą turėti 2 proc. BVP kultūros biudžetą
LSDP savo 2020 metų Seimo rinkimų programą pradėjo nuo kultūros politikos ir žadėjo laipsniškai didinti kultūros finansavimą iki 2 proc. BVP 2024 metais.
„Šiuo metu Lietuva kultūros ir rekreacijos reikmėms skiria 1,1 proc. BVP. Nors tai atitinka ES vidurkį, Lietuva šiai sričiai atseikėja gerokai mažiau nei Estija (2 proc. BVP) ir Latvija (1,6 proc. BVP)“, – rašė socialdemokratai.
Dabar programoje atitinkamų ar didesnių skaitine išraiška apibrėžtų tikslų dėl finansavimo kultūrai neliko.
Finansų ministerijos duomenimis, 2024 metų biudžete finansavimas poilsiui, kultūrai ir religijai siekia 1,1 proc. BVP.
Priešinosi fiziniam monumentų šalinimui
2020 metais LSDP, formuluodama nuostatas dėl atminties politikos, pareiškė, kad imsis ne fizinio skaldančių mūsų visuomenę sovietų okupacijos ir autoritarinės praeities monumentų šalinimo, o aiškinamosios informacijos pateikimo prie monumentų.
Naujoje programoje pasipriešinimo fiziniam monumentų šalinimui neliko.
„Atsižvelgdami į visuomenę skaldančius ginčus, daugiausia dėl sovietų okupacijos ir autoritarinės praeities vertinimų, užtikrinsime, kad visuomenę pasiektų išsami istorinė informacija, ir visais atvejais imsimės demokratinės Lietuvos tradicijas įtvirtinančios politikos, skatinančios brandų, visaapimantį, tarpusavio pagarba grįstą dialogą dėl bendros mūsų, kaip pilietinės tautos, istorinės atminties“, – dėstoma dokumente.
Norėjo mažiau mokinių klasėse
2020-aisiais socialdemokratai užsibrėžė siekti, kad klasės dydis pradinėse klasėse būtų ne didesnis nei 20 mokinių, o vyresnėse – iki 24 mokinių: kad pedagogas galėtų sukurti kiekvieną mokinį motyvuojančią edukacinę aplinką.
Naujoje programoje konkrečių tikslų dėl mokinių skaičių klasėse nėra.
„Sieksime, kad klasės dydis būtų toks, kad pedagogas galėtų sukurti kiekvieną mokinį motyvuojančią edukacinę aplinką“, – tokį tikslą nurodė LSDP.
Šiuo metu, kaip Delfi informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pradinėse klasėse maksimalus mokinių skaičius siekia 24 (steigėjai gali mažinti iki 22 mokinių, vyresnėse klasėse maksimalus mokinių skaičius siekia 30 (steigėjai gali mažinti iki 26 mokinių).
Žadėjo ratifikuoti Stambulo konvenciją
2020-aisiais socialdemokratai žadėjo ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją, o jei tiksliau – Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.
Už konvencijos ratifikavimą LSDP pasisakė ir 2018-aisiais.
Tačiau tiesa ta, kad ne visi partiečiai konvencijos ratifikavimui pritaria.
Kai Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius siekė įtraukti konvencijos ratifikavimo klausimą į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
To padaryti nepavyko: už įtraukimą balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 40, balsavime susilaikė 21 politikas.
Po viso to LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė patikino, kad socialdemokratai balsuotų už konvencijos ratifikavimą. Ji ragino nesilygiuoti į Vladimiro Putino Rusiją ar Viktoro Orbano Vengriją, atsipeikėti, „nebijoti menamų kažkieno platinamų baubų ir imti dirbti realius darbus“.
Dabar tikslo ratifikuoti Stambulo konvenciją socialdemokratų programoje neliko, jie žada tik perkelti „ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę“.
Teigė, kad priims partnerystės įstatymą
Panaši situacija ir su LGBT asmenų teisių problematika. Anksčiau LSDP žadėjo priimti partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius. Tačiau dalis socialdemokratų tokios programinės nuostatos nepaisė ir atitinkamų pataisų per balsavimus Seime nepalaikė.
Dabar partija deklaravo kur kas abstraktesnį siekinį: „Valstybė turi pripažinti lygias teises visiems žmonėms sukurti ir palaikyti bendro gyvenimo poroje santykius.“
Socialdemokratai, pasak partijos vicepirmininko Gintauto Palucko, nenori erzinti visuomenės dėl to esą ir pakeitė savo tikslus.
„Mes žiūrime realybei į akis ir žinome, kad nei šiame, nei ateinančiame, panašu, Seimuose daugumos partnerystės klausimui tikrai nebus ir nereikia dėl to erzinti visuomenės, nešti į Seimo salę teisės aktų projektų, kurie neturi galimybės būti priimti. Aš manau, kad pamokas reikėjo išmokti ir kolegoms konservatoriams, ir Laisvės partijai, ir liberalams. Galų gale, jeigu jie neišmoko, bent mes išmokome“, – rugpjūtį LRT laidai „Dienos tema“ komentavo galimybės būti premjeru neatmetantis G. Paluckas.
Pasisakė prieš didesnį nei 2 proc. BVP gynybos biudžetą
Per ketverius metus, per kuriuos prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, itin pasikeitė socialdemokratų laikysena dėl gynybos finansavimo, šaukimo į kariuomenę ir santykių su Rusija bei Baltarusija plėtojimo.
2020-aisiais LSDP žadėjo išlaikyti pasiektą 2 proc. nuo BVP gynybai skiriamų lėšų ribą, bet nurodė pasisakanti prieš didesnę nei 2 proc. nuo BVP lėšų skyrimo ribą.
Dabar didesniam gynybos finansavimui partija nesipriešina.
„Svarbu užtikrinti tvarų gynybos finansavimą, kad artėtume prie nacionalinio susitarimo tikslo skirti gynybai 3,5 proc. nuo BVP <...>. Pritaikydami kitų šalių praktiką, ieškosime galimybių skirti atskirą papildomą finansavimą ypatingos svarbos šalies gynybos projektams“, – naujoje Seimo rinkimų programoje išdėstė LSDP.
Norėjo nebeturėti „šauktinių loterijos“
Anksčiau partija tikino diegsianti įvairias priemones, skatinančias jaunimą atliktI tarnybą kariuomenėje savanoriškai, kad palaipsniui, per ketverius metus, būtų atsisakyta „šauktinių loterijos“.
Dabar socialdemokratai kalba apie būtinybę „sudaryti realias sąlygas šauktinių skaičiui didinti“, žada apsvarstyti galimybę „sukurti alternatyvias šauktinių karo tarnybai formas – pilietines tarnybas“.
Matė poreikį ieškoti sąlyčio taškų su Baltarusija
2020 metais socialdemokratai su Baltarusija, su kuria „mus sieja ir istorija, ir ilgiausia siena“, norėjo ieškoti sąlyčio taškų, bendradarbiauti.
„Nepaisant Aliaksandro Lukašenkos režimo legitimumo problemų, turime ieškoti sąlyčio taškų su Baltarusija bendradarbiaujant įvairiose srityse, ypač ekonomikos, aplinkosaugos, kultūros, sveikatos apsaugos, transporto, taip pat plečiant kontaktus tarp žmonių.
Dėl santykių dabartinio valdančiojo režimo atžvilgiu, įskaitant sankcijų taikymą, privalome siekti vieningos ES pozicijos.
Sprendžiant Astravo atominės elektrinės klausimą, turime pasitelkti kompetentingas ES institucijas ir tarptautines organizacijas užtikrinant maksimalų šios būsimosios jėgainės saugumą. Šiuo metu jos saugumui turime kelti aukščiausius reikalavimus. Kartu su ES ir tarptautinėmis atominių elektrinių saugumą kontroliuojančiomis institucijomis turime siekti saugumo testų atlikimo skaidrumo ir patikimumo. Lietuvos ekspertų dalyvavimas tose ekspertų grupėse yra būtinas“, – rašė partija.
Dabar Baltarusijos režimą ji įvardija grėsme Lietuvai: „Dabartinį Baltarusijos režimą laikome grėsme Lietuvai. Autoritarinė Baltarusija yra politinė ir karinė Rusijos sąjungininkė, be to, nuolatinę grėsmę kelia nesaugios Astravo AE eksploatavimas.
Demokratinė ir laisva Baltarusija yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Ir toliau svarbu reikalauti demokratinių rinkimų, kuriuos stebėtų tarptautinės bendruomenės atstovai, spausti režimą, kad būtų išleisti į laisvę politiniai kaliniai, nutraukti kankinimai, kad politiniams kaliniams būtų prieinama medicinos pagalba, o politinius kalinius gynusiems advokatams būtų atkurtos licencijos ir kad būtų užtikrintas realus teisinis atstovavimas piliečiams.“
Siūlė Rusiją matyti ir kaip partnerę
Net ir po Krymo aneksijos su Rusija, jos valdžia LSDP taip pat norėjo bendradarbiauti.
„Savo požiūrį į Rusiją privalome grįsti bendra ES politika, numatančia „pasirinktinį įsipareigojimą“: stabdant šios šalies agresyvius veiksmus, kartu matyti Rusiją kaip partnerę kovojant su tarptautiniu terorizmu, branduolinio ginklo neplatinimu, klimato kaita.
Būtina plėsti bendradarbiavimą su pilietine visuomene. Stiprindami dialogą demokratijos ir žmogaus teisių klausimais, taip pat turime būti pasirengę atviram ir tiesiam politiniam dialogui su šios šalies valdžia ir kitaip mąstančia visuomenės dalimi.
Turi išlikti pragmatinis bendradarbiavimas ekonominiais, ekologiniais ir kultūriniais klausimais, nusiteikimas palaikyti santykius tarp žmonių tiek su Rusija, tiek su kitomis Eurazijos muitų sąjungos šalimis. Šiuo aspektu būtina sustiprinti bendradarbiavimą su kaimyniniu Karaliaučiaus/Kaliningrado kraštu ir jo gyventojais siekiant platesnių jų kontaktų su ES“, – 2020-aisiais programoje dėstė LSDP.
Dabar partijos norai kardinaliai kitokie: „Mūsų interesas yra demokratiška ir kaimynams grėsmės nekelianti Rusija, tačiau artimiausiu metu, kol ji tęsia brutalų karą prieš Ukrainą, vykdo sunkius nusikaltimus prieš jos civilius gyventojus ir neteisėtą Ukrainos regionų aneksiją, bet kokie santykiai su dabartinėmis Rusijos valdžios institucijomis yra neįmanomi.
Glaudžiai bendradarbiausime su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrintas teisingumas karo nusikaltimų aukoms ir Rusijos prezidentas, taip pat jos politinė ir karinė vadovybė būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniame teisme.
Užtikrinsime, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų naudojamas Ukrainos atstatymui pagal ES ir tarptautinę teisę. Sieksime, kad ES, NATO valstybių ir kitų mūsų sąjungininkų pozicija Rusijos klausimu išliktų vieninga ir atitiktų mūsų interesus. Kelsime Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą.“
Pasisakė prieš naktinius matymo taikiklius medžioklėje
Potemėje „Gyvūnų gerovė“ 2020-aisiais socialdemokratai nurodė pasisakantys „prieš medžioklės su lankais legalizavimą, naktinio matymo taikiklių ir duslintuvų įteisinimą bet kitokį gyvūnų išnaudojimą ir kankinimą“. Tačiau šioje Seimo kadencijoje dalis socialdemokratų tokios programinės nuostatos nepaisė ir balsavo už naktinio matymo taikiklių įteisinimą medžioklėje.
Dabar minėtų teiginių partija į savo programą neįsirašė ir, pavyzdžiui, nepažadėjo atšaukti Seimo sprendimo dėl naktinio matymo taikiklių.
„Atliksime tinkamą apskaitomų medžiojamų žvėrių inventorizaciją. Užtikrinsime, kad medžioklės veikla atliktų medžiojamų žvėrių savalaikio reguliavimo funkciją, stabdytų invazinių rūšių ir infekcijų plitimą bei leistų tinkamai apsaugoti miško ir žemės naudmenas nuo medžioti galimų žvėrių daromos žalos. Skatinsime medžiotojų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą“, – tokius pažadus dabar davė LSDP.
Antra pensijų pakopa: neliko žodžių „bet kada“
Formuluodami nuostatas dėl antrosios pensijų pakopos, 2020 metais socialdemokratai žadėjo ją transformuoti į privačiomis išmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus, bei sudaryti galimybę antros pensijų pakopos dalyviams bet kada pasitraukti iš kaupimo ir atgauti pinigus.
Dabar tikslai – panašūs, bet retorika kitokia: „Dalyvavimas antrosios pensijų pakopos sistemoje nebus privalomas. Užtikrinsime dalyvių apsaugą ir jų teises, sudarysime galimybes pasitraukti iš sistemos ir pasiimti sukauptas lėšas, o sukakus pensijiniam amžiui ar Sodrai paskyrus išankstinę pensiją bus galima nuspręsti: gauti periodines išmokas ar pasiimti visas sukauptas lėšas iš karto. Skatinsime ir remsime kolektyvinio dalyvavimo profesinių pensijinių fondų kūrimąsi.“
Lengvatinis PVM maisto produktams: svarstys
Partijos tonas pasikeitė ir dėl PVM maisto lengvatos: anksčiau LSDP teigė, kad maisto produktams turėtų galioti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas ir žadėjo reikalauti iš priežiūros institucijų užtikrinti, kad vartotojai gautų iš to naudą.
Dabar partija pasirinko kitokią formuluotę ir pažadėjo tik apsvarstyti galimybes įvesti lengvatinį PVM tarifą ir tik tam tikroms maisto produktų grupėms.
„Tokie tarifai galioja daugumoje ES valstybių narių. Ieškosime veiksmingų sprendimų paneigti tokių tarifų įvedimo kritiką, esą jų realus teigiamas poveikis vartotojams neatsveria biudžeto praradimų. Reikalausime priežiūros institucijų užtikrinti, kad vartotojai pajaustų realią naudą įvedus tokius tarifus“, – programoje išdėstė LSDP.
2020 m. LSDP rinkimų programa:
Urbonaitė: sąmoningai vengia konkretybių
Lygindama seną ir naują rinkimų programas, Delfi kalbinta Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė visų pirma atkreipė dėmesį, kad socialdemokratai visai kitaip sudėliojo prioritetus ir akcentus – praėjusį kartą programą pradėjo nuo kultūros politikos, dabar – nuo „plano pažaboti išaugusias kainas“.
„Jie jaučia, kad infliacija ir kainos visada yra tam tikras trigeris. Manau, kad jie sąmoningai nuo to pradėjo ir čia net nereikėtų tuo stebėtis, tai gana normalu“, – teigė pašnekovė.
Tuo pačiu ji sakė pastebėjusi, kad partijos programoje – itin nedaug konkrečių pažadų, o tai, pasak politologės, padaryta sąmoningai ir yra lengvai paaiškinama: socialdemokratai nenori prisižadėti to, ko paskui nesugebės įgyvendinti.
„Jie stengiasi duoti kuo mažiau labai konkrečių pažadų išskyrus, pavyzdžiui, tai, kad jie trigubai padidins neformalaus ugdymo krepšelį. Bet jie, turbūt, skaičiuoja, kad čia gali tiksliau pažadėti.
O ten, kur to tikslumo reikėtų, jo nėra. Ir aišku, kodėl jo nėra: socdemų galimybės dabar pakliūti į valdžią yra didelės. Kitaip tariant, kaip aš kartais juokauju, jie gali būti nubausti valdžia. O kai gauni valdžią, paskui tuos pažadus tenka bandyti įgyvendinti. Manau, kad dėl to ir atsirado daugiau abstraktumo, nors, iš kitos pusės, pažadų viską didinti šita programa tikrai nestokoja“, – komentavo R. Urbonaitė.
„[Programos] principas – žadėti kuo įmanoma daugiau, bet kai kur vengti konkretikos, kur vėliau ta konkretika gali būti prikišama jau, pavyzdžiui, kadencijos pabaigoje“, – pridūrė ji.
Žmogaus teisių klausimai – ne prioritetas
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimai socialdemokratų programoje minimi tik jos pabaigoje, jie nėra ir išplėtoti, kas esą reiškia, kad šie klausimai nėra prioritetiniai.
„Jie tiesiog skirs dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais prieš LGBT asmenis ir sieks, kad nebūtų tam tikros institucinės diskriminacijos, ir iš esmės bus vykdomi europiniai įsipareigojimai. Socdemai vykdys ne tuos įsipareigojimus, kuriuos patys išsikelia, bet kažkokius europinius įsipareigojimus. Man atrodo, kad čia turime atsitraukimo poziciją“, – toliau komentavo R. Urbonaitė.
Jos įsitikinimu, LSDP pamatė, kad partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimo klausimas skaldo ir juos, ir visuomenę, gali pritraukti negatyvą ir dėl to ėmėsi gerokai neutralesnės pozicijos.
„Beje, mes matėme G. Palucko interviu, kuriame jis aiškiai pasakė, kad nenori erzinti visuomenės. Tai sakantieji, kad nė kiek nenori erzinti visuomenės, turbūt, galvoja apie būsimus rinkimus ir žino, kad šitas klausimas yra tai, kas žmones jaudina. Jie supranta, kad aiškios pozicijos turėjimas čia jiems gali būti nenaudingas“, – vertino R. Urbonaitė.
Programoje, pasak jos, socialdemokratai neatliepia ir savo pačių kritikos konservatoriams.
„Dabar iš V. Blinkevičiūtės lūpų vis dar skamba kritika Andriui Kubiliui už naktinę mokesčių reformą. Bet nei socdemai pakeitė kažką iš tos reformos, nei šioje naujausioje programoje aš matyčiau norą grįžti, pavyzdžiui, prie tuomet buvusio PVM (2008 metais PVM tarifas siekė 18 proc., buvo padidintas iki 19 proc., o tada iki 21 proc. – Delfi). PVM jie nori mažinti tik tam tikroms maisto grupėms, bet ne tiesiog jį sumažinti iki tokio lygio, koks buvo.
Aišku, – logiška, PVM yra vienas pagrindinių biudžeto šaltinių. Ir jie net neskaičiuoja, kiek neteks įplaukų į biudžetą, net ir sumažinę tam tikrų maisto grupių PVM. Kitaip tariant, matome gana keistus viražus“, – pastebėjo politologė.
Kodėl „programa pastatyta ant molinių kojų“
Skaitant naują LSDP programą, jos teigimu, kyla esminis klausimas: iš kur politikai paims pinigus įvairioms sritims, kurioms skiriamus finansus planuojama didinti. Čia esą palikta daug vietos interpretacijai.
„Iš esmės eina suprasti, kad yra suplanuotas didžiulis finansavimas iš biudžeto lėšų įvairioms sritims, bet yra mažiausiai konkretumo, kai mes kalbame apie tai, iš kur bus paimti pinigai.
Yra kalbama apie prabangų nekilnojamą turtą, o kas tas prabangus, mes irgi nežinome. Aš suprantu, kad prabangus man, jums ir tiems patiems socdemams gali būti labai skirtingas.
Su progresiniais mokesčiais yra tas pats – jie kalba apie progresyvumo didinimą, bet mes nesuprantame, o kokį algoritmą jie mato kaip tinkamiausią. Čia jie jau daugiau kalba apie diskusiją.
Žadėdami tam tikrus dalykus, jie nediskutuoja, o kalbėdami apie tai, iš kur paims pinigų tiems dalykams įgyvendinti, jie dar diskutuos. Skaitant visa tai galima suprasti, kad programa pastatyta ant molinių kojų“, – teigė R. Urbonaitė.
Stokojo įžvalgumo
Kalbėdama apie tai, kaip pasikeitė socialdemokratų retorika dėl santykių su Baltarusija ir Rusija, politologė svarstė, kad anksčiau jie nebuvo pakankamai įžvalgūs.
„Toks režimas, koks susidarė Baltarusijoje arba Rusijoje, nesusidarė per pusmetį. Tai yra ilgalaikio veikimo rezultatas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Sakartvelas buvo buvęs, Krymas buvo buvęs. 2020 metais mus sudrebino ir rinkimai Baltarusijoje, kurie baigėsi visiškais žiaurumais ir susidorojimais su žmonėmis, kurie buvo taikūs, pačiais brutaliausiais būdais. Tai čia yra kažkiek įžvalgumo stoka.
Dabar, aišku, sunku būtų kalbėti kažkaip kitaip, dabar reikia veikti, nebegali sakyti, kad užtenka 2 proc. BVP. Natūralu, kad socialdemokratai daugiau kalba apie tai, kad ir slėptuvėmis rūpinsis. Aišku, žiūrėsime, koks čia jų potencialas atsivers, galbūt, diskusijoje ir debatuose išgirsime daugiau, nes programoje tai, vėlgi, nebuvo labai išplėtota“, – teigė politologė.
2024 m. LSDP rinkimų programa:
