„Įdėmiai klausėme Jūsų prisistatymo salėje (…). Kalbėdamas iš tribūnos ne kartą minėjote, kad nei pagal Konstituciją, nei joks įstatymas negali riboti politinės jėgos, laimėjusios rinkimus, teisės pasikviesti jiems tinkamą partnerį į koaliciją. Bet aš manau, kad labai svarbu pabrėžti, kad niekas iš dabartinės susibūrusios koalicijos oponentų nekvestionuoja jūsų, kaip laimėjusios rinkimus partijos, teisės pasirinkti koalicijos partnerius.
Kas mus, liberalus, neramina, kad šiaip politikoje Vakarų valstybėse buvo tokia nerašyta taisyklė, kad yra tam tikra moralinė „raudona linija“, kurios valdančiąją koaliciją buriančios partijos neperžengia. Antisemitinė retorika, neapykantos kalba ir yra ta moralinė „raudona linija“, kurios sau neleisdavo peržengti daugelis mūsų kaimynų šalių partijų, burdamos koalicijas, bet jūsų atveju tai įvyko, ir mums tai kelia didžiulį nerimą“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Praėjusią kadenciją Seimo pirmininkės pareigas užėmusi politikė teigė gavusi Izraelio muziejaus holokausto aukoms atminti „Jad Vašem“ direktoriaus, kuris reiškia susirūpinimą dėl pokyčių Lietuvoje.
„Matydamas naują mūsų politinę realybę, jis rašo su didžiuliu rūpesčiu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kandidatas į premjerus, socialdemokratas G. Paluckas kalbėjo, kad Vakaruose irgi matomi pokyčiai.
„Turbūt visi matome, kad tam tikrą nusistovėjusių politinių sistemų eroziją, kai buvo tradicinės partijos, ir nebuvo tokių iššūkių keliančių politinių darinių, matyt jau tie laikai baigėsi. Jeigu žiūrėtume į pavyzdžius visai netolimose šalyse – Švedijoje, Olandijoje, net toje pačioje Vokietijoje, ta politika, kai yra mėginama dalį visuomenės balsų laikyti mažiau priimtinais, kai kurias politines organizacijas izoliuoti, baigėsi tik dar didesniu nusivylimu, skepticizmu ir tų politinių jėgų palaikymo augimu“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jo vertinimu, Lietuvos atveju kalbama apie antisemitizmą kontekste vieno asmens pareiškimų, kurie buvo Konstitucinio Teismo įvertinti, ir toliau vertinami Teisme.
„Tačiau pagal vieno asmens paklydimus ir nuodėmes negali būti charakterizuojama visa partija ar tuo labiau partijos ar frakcijos nariai. Todėl tos atsakomybės, kurią prisiima, ir dar matyt teks prisiimti pačiam Remigijui, yra akivaizdu, bet jokio antisemitizmo nei Vyriausybėje, nei koalicinėje sutartyje, nei koalicijoje nėra ir tikrai nebus“, – sakė G. Paluckas.
Suvokdami „koalicinio susitarimo šalutinį efektą“, pasak jo, jie supranta, kad namų darbus reikės daryti.
„Faktinę situaciją reikės pristatinėti, bet lygiai taip pat manome, kad visi Lietuvos gyventojai, kurie savo balsais rinko parlamentines partijas, ir suformavo frakcijas, jie turi teisę į savo nuostatų atstovavimą“, – teigė G. Paluckas.
Įgėlė dėl tautos valios pildymo
Liberalas E. Gentvilas pastebėjo, kad R. Žemaitaičiui, nors užkirstas kelias į Vyriausybę, bet koalicija jam mato vietą Seimo vadovybėje.
„Tęsiant tautos valios pildymo klausimą, reikia pasakyti, kad Jūs nepakliuvote 2019 m. į Vilniaus miesto Tarybą, iki tol ėjęs vicemero pareigas, buvo tokia tautos valia. Netapote vienmandatininku 2020 m., 2024 m. , bet dabar, nors tautos valia kitokia, Jūs norite būti tautos vadas, tai yra ministras pirmininkas. Noriu pasakyti, kad visai nesena praeitis rodo, kad ministrai pirmininkai – 2012 m. – A. Butkevičius, laimėjęs vienmandatėje, 2016 m. – S. Skvernelis, tais metais laimėjęs vienmandatėje, 2020 m. – I. Šimonytė, kuri laimėjo vienmandatę pirmame ture Antakalnyje, tai, kaip man elgtis kaip Seimo nariui? Klausytis tautos valios, ar elgtis pagal sąžinę?“, – klausė E. Gentvilas.
Kandidatas į premjeras patarė elgtis pagal sąžinę, kad „liktų taikoje, net, jei visas pasaulis mėgintų tave kalti prie kryžiaus“. Sakė, kad ir pats sau taiko tokį principą.
„Žiūrint į politinę veiklą ir gyvenimą šiek tiek filosofiškai, niekada nežinai, kada tau pasisekė labiausiai, ar tada, kai laimėjo, ar, kai pralaimėjai. Žiūrint ir į savo biografiją, kuri taip pat turi tam tikrų aspektų, manyčiau, kad tam tikri nuklydimai, kurie yra rodomi, kaip didžiulis mano trūkumas, mano asmenybės bruožus tik sutvirtino, ir leido grįžti į politiko kelią. O, kalbant apie asmenines savybes, kurios reikalingos vienmandatininkui, tai yra kitokio pobūdžio atstovavimas, ir šiandien tos vienmandatės sėkmės nesu patyręs, bet lygiai taip pat galiu daugiau savo jėgų koncentruoti bendriems reikalams, kuriems to laiko tikrai reikia“, – sakė G. Paluckas.
Dėl R. Žemaitaičio Seimo vadovybėje klausimo jis atsakė, kad tai yra Seimo pirmininko klausimas.
„Aš jo komentarus esu girdėjęs, kad, išsprendus teisines problemas, toks kandidatas galėtų būti“, – sakė G. Paluckas.
Žemaitaičio valdymo nelaiko pagrindiniu savo darbu
Partijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičiui dėl jo pasisakymų pradedamas ne pirmas ikiteisminis tyrimas.
„Žodžiai ir šiaip kiekvienam žmogui, bet politikui jie turi ypatingą vertę. Jie virsta konkrečiais sprendimais, o šito kolegos atveju virsta pradedamais ikiteisminiais procesais, ir tai nedaro garbės jums, kaip koalicijai. Ar Jūs manote, kad Jūs jį suvaldysite?“, – klausė V. Čmilytė-Nielsen.
Kandidatas į premjerus sakė turįs „kitokių užduočių nei Remigijų valdyti“.
„Bet, pirmiausia, bet kuris politikas turi suprasti savo statusą. Suprantu, kad, jei kažkas buvo pasakyta rinkiminės kampanijos metu arba iš opozicijos, bet statusas keičiasi. (…) Padaryk gerai savo darbus, ir būsi populiarus, renkamas, tuo metu tie kalbėjimai man yra svetimi, todėl galiu tik rekomenduoti, jeigu kažkam tokios rekomendacijos reikia – mažiau laiko leisti socialiniuose tinkluose vakarais, kai jau esi pavargęs emociškai, kankina įvairios įtampos“, – kalbėjo G. Paluckas.
Mato perspektyvų žmogaus teisių klausimams
Liberalų sąjūdžio pirmininkė neslėpė, kad jie, kaip opozicinė frakcija, skeptiškai vertina G. Palucko kandidatūrą į ministrus pirmininkus.
„Nors diskutuoti apie programinius, ideologinius dalykus būtų labai įdomu, bet dalykas, kuris mus fundamentaliai neramina, yra sulaužytas žodis, kuomet rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjote nebendradarbiauti koaliciniame formate su „Nemuno aušra“, – kalbėjo V. Čmilytė Nielsen.
Tačiau, Liberalų sąjūdžio pirmininkės nuomone, yra temų, kuriose jie galėtų turėti sąlyčio taškų.
„Kalbant apie Jus asmeniškai kaip politiką, priklausantį pažangiajam socialdemokratų flangui, ir Jūsų kitus kolegas iš to paties flango, – žmogaus teisių klausimai. Turint galvoje, kiek mandatų turi socialdemokratai, ir kokio didumo yra ši koalicija, teoriniu pavyzdžiu pasirinkus partnerystę, kur liko tik vienas etapas, tik priėmimo stadija, joks veto nebūtų baisus. Kaip Jūs žvelgiate į šią temą?“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Kandidatas į premjerus mano, kad šis Seimas gali pozityviai nustebinti žmogaus teisių srityje.
„Turėjau skeptiškesnę nuomonę prieš rinkimus, tačiau dabar, matydamas Seimo sudėtį, manau, kad gali gimti įvairių tarpfrakcijinių, nebūtinai valdančiosios koalicijos (susitarime šių klausimų nėra), iniciatyvos, kurios žmogaus teisių darbotvarkę stumteltų į priekį“, – sakė G. Paluckas.
Jis pats teigė, kad jo pozicija dėl Civilinės sąjungos nesikeitė.
„Balsavau „už“, ir tai darysiu ir ateityje“, – sakė G. Paluckas.
Paluckas įvertino didžiausią riziką rengiant Vyriausybės programą
G. Paluckas tikina, kad per ateinančius ketverius metus kiekvienai ministerijai užtektų turėti iki penkerių prioritetinių klausimų. Todėl, pasak jo, formuojant Vyriausybės programą bus svarbu sukonkretinti koalicinėje sutartyje keliamus uždavinius.
„Rizikos visada yra pagrindinės – per didelė ambicija, per mažas išteklių planavimas. Šiuo atveju reikia žiūrėti realiai, kokį laikotarpį turime, kokią situaciją turime ir atitinkamai tuos politinius prioritetus, kurie kyla iš koalicinės sutarties, išplėsti. (...) už kiekvienos nuostatos turi būti įgyvendinimo priemonės“, – susitikime su Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija kalbėjo G. Paluckas.
„Čia yra uždavinys ir tiems, kurie pretenduoja būti ministrais, labai rimtai savo sektorių išmanyti, pažinti tikrąsias problemos. Vyriausybės ir ministerijos per ketverius metus turi turėti 3–5 prioritetus, to poveikio užtenka, kad visuomenė ar visuomenės grupės pajaustų, kad keičiasi dalykai“, – akcentavo jis.
Politikas pabrėžė, kad Konstitucija įpareigoja per dvi savaites suformuoti Ministrų kabinetą, dar per dvi – parengti Vyriausybės programą.
Paluckas: jei turėsiu abejonę dėl „Nemuno aušros“ kandidato į teisingumo ministrus – tokios pavardės neteiksiu
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas tikina neteiksiantis „Nemuno aušros“ kandidato į teisingumo ministrus, jei bus bent menkiausia aplinkybė dėl jo šališkumo.
„Jeigu aš būsiu nors nedidele dalimi abejojantis dėl teisingumo ministro kandidatūros ir kad jis gali būti kažkuo šališkas ar per minkštas – aš tokios kandidatūros neteiksiu“, – teigė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje apsilankęs G. Paluckas.
Taip G. Paluckas reagavo į Igno Vėgėlės pasvarstymus, kad bet kuris „Nemuno aušros“ teikiamas kandidatas turės šališkumo regimybę.
„Nemuno aušrai“ yra paskirta teisingumo ministro pozicija. (...) Kokiu būdu jūs manote išvengti interesų konflikto, kai „Nemuno aušra“, kurios pirmininkas yra šiuo metu teisiamas, kartu teikia teisingumo ministrą, kuris tuo pačiu metu yra atsakingas už bendradarbiavimą su teismais“, – teigė I. Vėgėlė
„Mano supratimu, tai yra tiesioginis interesų konfliktas, ką bepasiūlytų „Nemuno aušros“ pirmininkas“, – pridūrė politikas.
