Antradienį posėdžiavo Liberalų sąjūdžio valdyba. Po posėdžio V. Čmilytė-Nielsen komentavo, jog liberalai nesako „ne“ galimybei derėtis dėl valdančiosios koalicijos, bet partiečiai, pasak politikės, vis tiek tokią galimybę vertina su skepticizmu.
„Mes apsikeitėme nuomonėmis dėl politinės situacijos, dėl visų aktualijų. Akivaizdu, kad nėra aiškumo centro kairės pusėje. Nuomonės linksta, kad nederėtų sakyti „ne“ visiškai tokiai galimybei, kalbėjimui apie tokią galimybę, bet šiandieną, suprantama, mes vertiname tai su skepticizmu. Liberalų sąjūdis visų pirma yra įsipareigojęs savo rinkėjams dėl labai aiškių nuostatų tiek mokesčių politikoje, tiek apskritai kalbant apie laisves, apie mažesnį valstybės kišimąsi į privatų gyvenimą ar į veiką. Tokių nuostatų mes bet kokiu atveju laikysimės ir nesvarbu, iš kokios pozicijos.
O tai, kad Liberalų sąjūdis kaip partija, kaip politinė jėga yra matoma kaip kur kas solidesnė alternatyva galimai koalicijai nei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tai nestebina. Mes tai girdėjome iš esmės ir po pirmojo rinkimų turo“, – žurnalistams komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad Liberalų sąjūdžio valdyba antradienį jokių dokumentų netvirtino, politikai esą tik apsikeitė nuomonėmis.
Lyderė: matyti, kad koalicija lipdosi nelengvai
Apie derybinę grupę koalicijai, anot politikės, šiame etape per anksti kalbėti. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad liberalai situaciją vertins toliau.
„Mano manymu, [mūsų] laikysena turėtų būti solidi, mes tikrai nesiveržiame į valdžią dėl valdžios ar dėl postų. Tokio intereso neturime. Mes matome situaciją, ją vertiname. Suprantame, kad yra dedamos pastangos, bent jau iš socialdemokratų, lipdyti valdančiąją koaliciją kartu su Valstiečių ir žaliųjų partija, bet tai sekasi nelengvai dėl akivaizdžių priežasčių.
Šiandieną, beje, ir šiaip yra daug neaiškumo, nes kol kas dar ir socialdemokratų kandidatas į premjerus ar premjeres nėra iki galo aiškus. Suprantama, kad tiesiog vertinsime situaciją toliau“, – komentavo politikė.
Kol kas iki galo neaišku, ar Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė imsis atsakomybės vadovauti Vyriausybei. Tikimasi, kad jos sprendimas paaiškės trečiadienį po partijos prezidiumo posėdžio.
V. Čmilytė-Nielsen vertino, kad tai yra santykio tarp socialdemokratų ir jų rinkėjų reikalas.
„Aš neabejoju, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjai tokio neapsisprendimo, nežinojimo dėl lyderio neatleistų, ar vertintų blogai, bet gale dienų gal socialdemokratų rinkėjams tai neatrodys kaip išdavystė“, – svarstė partijos pirmininkė.
Kvietimo nelabai laukia
Ar liberalams ką nors keistų tai, jei į ministrus pirmininkus eitų ne V. Blinkevičiūtė, o pavyzdžiui, jos pavaduotojas Gintautas Paluckas?
„Aš šiandien nenoriu užbėgti už akių, kadangi mes tikrai neturime sprendimo. Mes nesijaučiame niekaip to socialdemokratų sprendimo dalimi“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anksčiau ji komentavo, kad oficialaus kvietimo iš socialdemokratų derėtis dėl bendradarbiavimo liberalai nesulaukė. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad dabar tokio kvietimo liberalai nelabai ir laukia.
„Suprantame, kad yra kitų klausimų. Dar kartą pasikartosiu: liberalai į valdžią nesiveržia, mums svarbiausia savo programinių nuostatų įgyvendinimas, ar tai būtų iš opozicijos, ar iš kitokios kažkokios pozicijos. Tai mums yra prioritetas“, – pridūrė ji.
Kaip žinia, Seimo rinkimus laimėjusi LSDP siekia suformuoti valdančiąją koaliciją su demokratais ir „valstiečiais“, bet demokratai kaip partnerių labiau nori liberalų. Demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį įvardijo, kad „valstiečiai“ neatitinka kriterijų, kuriuos partija kelia koalicijos partneriams.
Socialdemokratai liberalų oficialiai derėtis dėl darbo valdžioje kol kas nepakvietė, su jais – mažiau sąlyčio taškų programinių nuostatų prasme, pavyzdžiui, dėl mokesčių ar žmogaus teisių klausimų.
To nevengia pažymėti ir liberalai.
LSDP, demokratų ir liberalų koalicija turėtų 78 mandatus, LSDP, demokratų ir „valstiečių“ koalicija – 74.