Mažųjų koalicijos partnerių prakeiksmas – ar taisyklė pasitvirtins ir šį kartą?

Prieš Seimo rinkimus mažieji valdančiosios koalicijos partneriai kelia galvas ir įvairiais būdais bando atskirti savo nuo didžiausios partijos. Analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, jog tai gali lemti ir dar vienas aspektas – nuo 2008 metų po kiekvienų Seimo rinkimų bent vieni iš mažųjų koalicijos partnerių į parlamentą nebepatenka. Tad ar toks likimas gali ištikti ir Liberalų sąjūdį ar Laisvės partiją domėjosi „Delfi“.

Vis nepavykdavo

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius „Delfi“ priminė, jog po 2008 metų Seimo rinkimų į parlamentą nepateko valdančiojoje daugumoje veikusios Pilietinės demokratijos partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Po 2012 metų Seimo rinkimų į parlamentą jau nepateko daugumoje veikusi Liberalų ir centro sąjunga.

Po 2016 metų Seimo rinkimų frakcijos sudaryti nesugebėjo daugumoje dirbusi Darbo partija, o po 2020 metų – valdančiojoje koalicijoje veikusios Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), kuri vėliau persivadino į Regionų partiją.

Prastos tendencijos

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Analitikas M. Baltrukevičius „Delfi“ sakė, kad mažiesiems koalicijos partneriams dažniausiai būna sunku įgyvendinti rinkėjams pateiktus pažadus.

„Visos serijos anksčiau ar vėliau nutrūksta, nereikia jų gal iš anksto ir laidoti. Bet visada mažieji koalicijos partneriai susiduria su ta problema, kad jie vis tiek dalį atsakomybės rinkėjų akyse prisiima. Ir atsiduria tokioje padėtyje, kai yra sunkoka įgyvendinti ir savo programą.

Yra ir mokslinių tyrimų nemažai atlikta, kurie nagrinėja mažųjų koalicijos partnerių padėtis. Tikrai dažnai tendencija ir yra – kad jie stipriai nukenčia. O kartais net atsitinka ir taip, kad nukenčia labiau nei didieji“, – pabrėžė pašnekovas.

Didieji valdančiosios koalicijos partneriai, pasak M. Baltrukevičiaus, dažniausiai turi ir didesnę rinkėjų bazę.

„Nuostolių turi ir jie. Bet mažieji koalicijos partneriai dažniausiai ir būna ne taip užtikrintai pasirodę rinkimuose, ne dėl pergalė kovojantys ir labai tvirtų pozicijų neturi. Tad jiems tie keli prarasti procentai turi didesnę įtaką nei didesnėms partijoms“, – įžvalgomis dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.

Negali jaustis saugūs

Jo teigimu, nei Liberalų sąjūdis, nei Laisvės partija negali jaustis visiškai saugūs.

„Jeigu mes žiūrime į reitingus, tai Liberalų sąjūdis dažnai galėdavo kadencijos metu, žiūrėdami į savo palaikymą, tarsi jaustis neblogai. Nesiekdavo dažniausiai tiek, kad atmesdami paklaidą mes galėtume sakyti, jog tikrai yra virš 5 procentų, bet vis tiek didesnė tikimybė, jog patektų į Seimą.

Laisvės partijos skaičiai dažniausiai prastesni būdavo. Bet Europos Parlamento (EP) rinkimai (juose Laisvės partija liko ketvirtoje vietoje, gavusi vieną mandatą ir surinkusi beveik 8 procentus balsų, aut. p.) yra tam tikras testas.

Jeigu Liberalų sąjūdis nesugeba tikslinės savo grupės sukviesti į EP rinkimus (Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo vieną mandatą, liko aštuntoje vietoje, surinko per 5 procentus balsų, aut. p.). Tai nėra faktas, kad Seimo rinkimuose jiems taip gerai seksis“, – „Delfi“ kalbėjo analitikas M. Baltrukevičius.

Pašnekovas teigė, jog Laisvės partija stipriau galvoja, kaip prieš rinkimus reikės atsiskaityti rinkėjams, paaiškinti, kodėl planai nepavyko.

„Faktas, kad kiekvienai iš šių partijų dabar yra visai rimtas iššūkis, kaip Seimo rinkimų kontekste bent mažą distanciją išlaikyti nuo Tėvynės sąjungos. Ir netapti tais, kurie kartu su Tėvynės sąjunga įkūnytų viskas, kas blogiausia Lietuvoje nutiko per šį laiką“, – tikino M. Baltrukevičius.

Analitikas teigė, jog jam kol kas sunku pasakyti, ar ši tendencija palies ir Liberalų sąjūdį, ar Laisvės partiją.

„Nes nežinomųjų dar yra gana daug. Realiai mes dabar matome šiokį tokį politinį atoslūgį po EP rinkimų, prezidento rinkimų. O dabar atrodo, kad dabar yra toks politinio atokvėpio laikotarpis.

O dabar dar vyksta pasitvirtinimai dėl artėjančių Seimo rinkimų. <...> Realiai mes liepą matysime mažiau politinio judesio, bet nuo rugpjūčio ir rudenį matysime jo daug, intensyvias kampanijas, konkretesnius veiksmus iš Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio. <...> Tada matysime, kaip jie bandys išlįsti iš to šešėlio ir paskutinius reitingus. Tada gal bus šiek tiek lengviau spekuliuoti“, – kalbėjo pašnekovas M. Baltrukevičius.

„Delfi“ užsakymu gegužės mėnesį atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad Liberalų sąjūdis surinktų 6,3 procentų respondentų balsų, Laisvės partija – 4,3 procento. Paklaida – 3,1 procento.

„Delfi“ primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.