„Kiekviena šeima, kiekvienas žmogus, jeigu jis uždirba pinigus, tų pinigų kilmė yra aiški, tikrai turi teisę pirkti tai, ką jis nori pirkti. Taip pat ir užsienyje pirkti. Laisvoje šalyje gyvename“, – trečiadienį „Žinių radijui“ pabrėžė V. Mitalas.
„Tačiau, kai tu esi politikas ir tavęs kas nors paklausia klausimo apie tai, ar tu turi turto užsienyje, ką veikia tavo sutuoktinė, ar kitokių šiek tiek jau atrodo asmeniškų klausimų, politikas turi tuos paaiškinimus turėti ir nebijoti jų atsakyti“, – sakė „laisvietis“.
Anot V. Mitalo, konservatorių lyderis, neatsakydamas į jam užduodamus klausimus, opozicinėms jėgoms leidžia daryti interpretacijas.
Tačiau, kai tu esi politikas ir tavęs kas nors paklausia klausimo apie tai, ar tu turi turto užsienyje, ką veikia tavo sutuoktinė, ar kitokių šiek tiek jau atrodo asmeniškų klausimų, politikas turi tuos paaiškinimus turėti ir nebijoti jų atsakyti.
„Visuomenei yra labai svarbu matyti integralumą – kas tai per žmogus, ką jis veikia, iš kur jis atėjęs. Nenoriu pasakyti, kad reikia visas savo asmeninio gyvenimo detales – naujus pirkinius ar automobilio pasikeitimą – pranešinėti feisbuko postais, bet tam tikri klausimai turi būti atsakyti. Nes po to nutinka taip, kaip dabar – opozicija prikabina „kojytes“ istorijai ir tada jau pati istorija, kaip šiuo atveju, bėgioja po Seimo salę“, – teigė valdančiųjų atstovas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę portalaslrytas.lt pranešė, jog G. Landsbergio šeima įsigijo prabangią vilą Graikijos Eginos saloje. Portalo duomenimis, sklypas su pastatais įregistruotas ministro žmonos Austėjos Landsbergienės vardu.
Kaip skelbė lrytas.lt, už šį nekilnojamąjį turtą dar 2022 metų vasarį A. Landsbergienė sumokėjo 225 tūkst. eurų avansą. Pasirodžius publikacijai, viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl to, kad sklypo įsigijimo mėnuo sutampa su Rusijos plataus masto į Ukrainą pradžia.
2022 ir 2023 metų A. Landsbergienės turto deklaracijose nurodytas 795 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas užsienyje.
V. Mitalas apie bandymus apeiti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai: Lietuvos institucijos dirba užtikrintai
Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei pareiškus apie dažnėjančius bandymus apeiti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad nereikėtų daryti išvadų, jog Lietuva padėties nesukontroliuoja.
„Man atrodo, kad Lietuva dirba gana užtikrintai ir Lietuvos institucijos dirba užtikrintai (...). Nors yra 10 ar daugiau tų pavyzdžių, kurie yra spręstini ir taip pat teisėsaugos sprendžiami, aš bendros situacijos neapibūdinčiau taip, kad (teisėsauga – ELTA) nesusitvarko“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Mitalas.
V. Mitalo teigimu, bandymų apeiti sankcijas atsiranda dėl to, kad istoriškai Lietuva prekiavo Rytų rinkose, o su Rusija bei Baltarusija turi bendrą sieną. Anot jo, Lietuva padarė didžiulį progresą persiorientuodama nuo Rytų į Vakarų rinkas.
„Ne tik privačios įmonės, bet ir valstybinės įmonės turėjo persiorientuoti per pastaruosius keletą metų nuo rytų rinkų į kitas rinkas ir mes tą iš esmės sėkmingai padarėme (...). Tikrai prekybos apimtys buvo daug didesnės negu jos liko“, – teigė V. Mitalas.
N. Grunskienė sako, kad bandymų apeiti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai kiekis didėja. Taip pat, anot jos, nors bandoma sustabdyti sankcijų apėjimus ir nubausti tokia veikla užsiimančius asmenis, tai darosi vis sunkiau.
Anot generalinės prokurorės, tam pasitelkiamos įvairios schemos. Ji paminėjo, kad bent vienu atveju po ikiteisminio tyrimo dėl sankcijų apėjimo byla buvo perduota teismui.
Europos Sąjungos (ES) šalys šiuo metu yra priėmusios 14 sankcijų paketų nukreiptų prieš agresiją Ukrainoje vykdančią Rusiją. Prekybos apribojimai taip pat įvesti Baltarusijai, taip siekiant pažaboti apribojimų Maskvos režimui vengimo.