Griežtas įvertinimas Blinkevičiūtei
Naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, iš viešosios erdvės dingusią politikę palaikančių gyventojų skaičius sumažėjo nuo 54 proc. iki 33 proc. Savo ruožtu nepalankiai apie politikę atsiliepiančių gyventojų dalis išaugo iki 57 proc. Mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 36 procentai.
V. Blinkevičiūtė iki šiol buvo viena iš 4 Lietuvos politikų, kuriuos šalies gyventojai visada vertindavo labiau teigiamai nei neigiamai. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, palankiausiai V. Blinkevičiūtė buvo vertinama 2006 metų balandį – gegužę. Tuo metu ji sulaukė 73 proc. šalies gyventojų palankumo.
Visgi, rekordinis palankių vertinimų kritimas tebepriklauso apkaltos būdu nušalintam prezidentui Rolandui Paksui, kai 2003 metais per mėnesį jo palaikymas sumažėjo 44 procentiniais punktais.
Po Seimo rinkimų permainos reitingų lentelėje: sumažėjo Ž. Pinskuvienės palaikymas
Spalio 30–lapkričio 12 dienomis atlikta apklausa rodo, kad po pasibaigusių Seimo rinkimų 11 procentinių punktų pablogėjo Širvintų merės Živilės Pinskuvienės vertinimas (palankiai vertina 34 proc., o nepalankiai 48 proc.). Tuo metu po pralaimėtų rinkimų iš Lietuvos regionų partijos pirmininko posto trauktis nusprendusio Jono Pinskaus palaikymas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Šį politiką paskutinių apklausų duomenimis palankiai įvertino 28 proc., o nepalankiai 49 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio vertinimas sumažėjo 5 procentiniais punktais. Rudenį teigiamai apie jį atsiliepė 34 proc., o 51 proc. respondentų turėjo priešingą nuomonę. Tuo metu europarlamentarą Virginijų Sinkevičių (palankiai 44 proc., ir 35 proc. nepalankiai), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) lyderį Petrą Gražulį (22 proc. palankiai ir 66 proc. nepalankiai) bei iš pareigų pasitraukusią Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (17 proc. palankiai ir 72 proc. nepalankiai) gyventojai įvertino 4 procentiniais punktais blogiau.
Palankiausiai vertinamas V. Adamkus: tarp lyderių ir R. Žemaitaitis
Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, jis sulaukė 80 proc. palaikymo. Priešingai manančių – 11 proc. Nuo jo nedaug atsilieka šalies vadovas Gitanas Nausėda, kurį palankiai vertina 73 proc. gyventojų. 20 proc. respondentų šiuo metu šaliai vadovaujantį G. Nausėdą įvertino neigiamai.
Labiau palankiai nei nepalankiai gyventojai taip pat vertina kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę – ji sulaukia 58 proc. palaikymo ir 32 proc. neigiamų reakcijų. Partijos „Nemuno aušra“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį palankiai įvertino 52 proc., o neigiamai – 36 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį, Seimo pirmininką Saulių Skvernelį 48 proc. gyventojų įvertino palankiai ir 43 proc. nepalankiai. Savo ruožtu buvusį eurokomisarą V. Sinkevičių – 44 proc. palankiai ir 35 proc. nepalankiai.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, tarp visų partijų lyderių šiuo metu palankiausiai yra vertinamas „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
Naujai paskirtą premjerą Gintautą Palucką vienoda dalis gyventojų vertina tiek palankiai, tiek ir nepalankiai – po 40 proc. Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa naujojo Vyriausybės vadovo palankus vertinimas išaugo 4 procentiniais punktais.
Tokio pat palankumo padidėjimo susilaukė ir europarlamentaras Aurelijus Veryga (palankiai vertina 42 proc., nepalankiai 44 proc.).
Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė G. Landsbergis
Apklausos duomenimis, lapkričio pradžioje daugiau nei pusė gyventojų nepalankiai įvertino po rinkimų iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderio posto pasitraukusį Gabrielių Landsbergį – 78 proc. nepalankiai ir 14 proc. palankiai.
Į šią kategoriją patenka ir Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sulaukęs 74 proc. nepalankių vertinimų. Tuo metu A. Armonaitę neigiamai įvertino 72 proc., kadenciją baigiančią premjerę Ingridą Šimonytę – 72 proc., P. Gražulį – 66 proc., Lietuvos liaudies partiją rinkimuose vedusį Eduardą Vaitkų – 63 proc., buvusią Seimo pirmininkę, liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę–Nielsen – 52 proc., R. Karbauskį – 51 proc., Kauno merą Visvaldą Matijošaitį – 51 proc. gyventojų.
Naujieji lyderiai
Eltos užsakymu 2024 metų lapkričio pradžioje vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, „Nemuno aušra“ sulauktų didžiausio – 15 proc. gyventojų palaikymo. Savo ruožtu rugpjūtį, prieš rinkimus, šią partiją palaikantys teigė 8 proc. apklaustųjų.
Paklaidos ribose nuo „Nemuno aušros“ atsilieka rinkimus laimėjusi LSDP – ši partija lapkritį sulaukė 13,9 proc. respondentų palaikymo. Visgi rugpjūčio mėnesį už Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę balsuoti 15,7 proc. apklaustųjų.
Trečiojoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už kurią savo balsą teigė norintys atiduoti 10,4 proc. apklaustųjų (rugpjūtį – 9,4 proc.).
Tuo metu ketvirtieji lentelėje – buvę valdantieji Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), kuriuos palaikyti ketino 9,9 proc. respondentų (rugpjūtį – 9 proc.).
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi į valdančiąją koaliciją nepriimta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią lapkritį palaikė 7,5 proc. respondentų (rugpjūtį – 8,3 proc.), bei į opoziciją perėjęs Liberalų sąjūdis, už kurį balsuoti ketino 5,1 proc. apklaustųjų (rugpjūtį – 4,1 proc.).
Kiek prasčiau reitingų lentelėje vertinamos Seime be mandatų likusios politinės jėgos: už Darbo partiją balsuotų 2,5 proc. apklaustųjų, už Laisvės partiją – 2,2 proc., Lietuvos regionų partiją – 1,8 proc.
Savo ruožtu tris atstovus Seime turinčią Lietuvos lenkų rinkimų akciją–Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA–KŠS) palaikytų 2 proc. apklaustųjų, vieną atstovą parlamente turinčią partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 1,4 proc., o vieną mandatą laimėjusį Nacionalinį susivienijimą – 0,8 proc.
Taip pat 1,1 proc. respondentų tikino, kad savo balsą atiduotų Lietuvos žaliųjų partijai, o 0,2 proc. rinktųsi Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus).
Ketvirtadalis apklaustų gyventojų (26 proc.) nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Sociologė: kritika pagerino „Nemuno aušros“ pozicijas
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė akcentuoja, kad lapkričio mėnesio partinių reitingų rezultatai yra susiję su porinkiminėmis gyventojų emocijomis. Sociologės teigimu, rinkėjų nuotaikoms didžiausią įtaką padarė nusivylimas V. Blinkevičiūtės apsisprendimu nesiimti premjerės pareigų bei vieša kritika R. Žemaitaičiui.
„Nemuno aušros“ rezultatą reitingų lentelėje nulėmė geras partijos pasirodymas rinkimuose (...), o aktyvi kritika šiai partijai tik pagerino jos pozicijas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė, pabrėždama partijos pirmininko R. Žemaitaičio matomumą viešoje erdvėje.
„O toliau daug kas priklausys nuo to, kokie bus ministrai paskirti. Nes tas užsitęsęs svarstymas, kas nuo partijos eina ministrus, jis nebeprideda pliuso“, – pridūrė ji.
Tuo metu socialdemokratų rezultatas reitingų lentelėje, pasak sociologės, yra nulemtas tiek V. Blinkevičiūtės sprendimo atsisakyti premjerės pareigų, tiek ir partijos apsisprendimo atsitraukti nuo rinkėjams žadėtos koalicijos sudėties.
„Turbūt labiausiai pakenkė užsitęsęs premjero klausimas, kuris daliai jų rinkėjų galbūt buvo netikėtas ir nepatiko. Kita vertus, galėjo prisidėti ir derybos dėl koalicijos – nes buvo žadėta viena sudėtis, o po rinkimų apsispręsta dėl kitos“, – svarstė R. Ališauskienė.
Visgi, sociologė mano, kad ilgainiui LSDP vertinimas turėtų nusistovėti.
„Manyčiau, kad tai buvo labiau emocinė reakcija, nes paties paskirtojo premjero Gintauto Palucko vertinimas yra neblogas. Manau, kad ilgainiui rinkimus laimėjusios partijos vertinimas nusistovės“, – sakė jis.
Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.