Ramonaitė: yra kelios stovyklos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigė, jog Lietuvoje pakankamai daug rinkėjų už ką balsuoti apsisprendžia paskutinę akimirką.
„Įdomu, kad Lietuvoje (tokių, aut. p.) pakankamai daug. Bent jau Vakaruose, iš ankstesnių tyrimų, atrodydavo, kad tas apsisprendimas yra labai ilgo laikotarpio, kad žmonės dažniausiai turi savo partiją, už kurią balsuoja, mažai keičia preferencijas.
O pas mus, iš tiesų, esame klausę ir apklausų metu, kada žmonės apsisprendžia. Tai apie pusę žmonių apsisprendžia iš anksto, dalis, kurie apsisprendžia maždaug prieš mėnesį. Ir yra ne vienas, ir ne du, gal 10, o gal ir daugiau procentų, neprisiminsiu dabar tikslių skaičių, kurie apsisprendžia paskutinę dieną“, – pasakojo A. Ramonaitė.
Paklausta, kas lemia tokius rinkėjų įpročius, VU TSPMI profesorė pirštu bedė į partinę sistemą.
„O ji yra pakankamai fragmentuota. Yra nemažai partijų, kurios yra pakankamai panašios. Čia vienas dalykas. O antras – partinė sistema dažnai keičiasi, žmonės galbūt dėl to iš dalies neįgyja tų ilgalaikių savo prisirišimų tam tikrų. Ir kai žmonės turi 2–3 partijas, iš kurių renkasi, kurios jam panašios yra pagal savo patikimą, tada yra labai sunku apsispręsti.
Ir tikrai tada gali būti vos ne atsitiktinumo reikalas, kurią, galu gale iš tų kelių pasirinks rinkėjas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo politologė A. Ramonaitė.
Ji kalbėjo, jog Lietuvos rinkėjai dažnai turi savo stovyklą – kažkokią aiškesnę kryptį. Itin aiški stovykla, anot jos, yra konservatorių mylėtojai ir nekentėjai.
„Šios dvi stovyklos yra labai ryškios. Aišku, yra ir subtilesnių stovyklų. <...> Pavyzdžiui, yra tokių, kurie ieško trečio kelio, <...> lyg nei tie, nei tie nenori būti. Ir dalis žmonių yra tų, kurie renkasi iš tų tradicinių partijų.
Dėl to kartais persidengia, kaip bebūtų keista, socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos rinkėjai. Nes žmonės remia tas senas partijas, kurias laiko labiau patikimomis ir bijo kažkokių naujovių“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.
Apsisprendimą už ką balsuoti nulemia ir debatai, kalbėjo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė.
„Ne konkrečiai atsakymas lemia, bet pats lyderio kalbėjimo stilius daug ką lemia. Pavyzdžiui, kodėl nesisteminius žmones daug geriau pagauna Remigijus Žemaitaitis nei Ignas Vėgėlė. Panašu, kad dėl kalbėjimo stiliaus, o ne dėl to, kas yra pasakoma konkrečiais žodžiais“, – keliais pavyzdžiais dalijosi A. Ramonaitė.
Kokios koalicijos galima tikėtis?
Paklausta apie galimą koaliciją, VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė teigė, jog labiausiai tikėtinas scenarijus – centro kairės koalicija.
„Manau, kad socialdemokratams pirmiausias pasirinkimas gal būtų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tada valstiečiai, tada gal Liberalų sąjūdis, manau, kad visai galėtų būti. Jeigu būtų norima išvengti R. Žemaitaičio iš vienos pusės ir konservatorių iš kitos pusės, tai visi, kas lieka, gali susijungti.
Aišku, jeigu Laisvės partija pateks (į Seimą, aut. p.), tai su ja norinčių eiti (į koaliciją, aut. p.) nebus norinčių eiti. Iš to, kas lieka, jeigu užteks balsų, tai turbūt tokia koalicija ir išeis“, – prognozavo A. Ramonaitė.
Ji sakė abejojanti, kad koalicija gali būti vaivorykštinė – iš LSDP ir TS–LKD.
„Nemanau, nes čia jau būtų paskutinis pasirinkimas kritiniu atveju. Jeigu jau taip susiklostytų, kad nebūtų įmanoma išvengti... Bet manau, kad tikrai taip nesusiklostys. Ir bus socialdemokratams pasirinkimų kitų daug jiems mielesnių“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.
Spurga: labai didelis signalas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas dr. Saulius Spurga pirmiausia laidoje komentavo įprastinį Seimo rinkimų aktyvumo rodiklį.
„Jeigu žiūrėtume į rinkimų aktyvumą, tai jis yra žemas. Jis ir kitose Vakarų valstybėse smunka, bet Lietuvoje dažnai nesiekia ir 50 procentų, arba apie 50 procentų. Tai yra tikrai labai žemas aktyvumas, pažiūrėsime, koks bus šį kartą.
Labai didelis signalas yra tai, kad jeigu žiūrime į gyventojų apklausas, tai yra labai didelis nusivylimas. Jis nuolatinis, įsisenėjęs pradedant politinėmis partijomis, kurios yra reitingų dugne, atitinkamai su tam tikromis bangomis, bet žemas pasitikėjimas ir Seimu, Vyriausybe“, – kalbėjo MRU politologas S. Spurga.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas priminė, jog kiekvienas Seimo pirmininkas, užimdamas šį postą, žadėdavo kelti Seimo autoritetą.
„Tai, kad demokratinėmis institucijomis gyventojai nepasitiki, arba žiūri, švelniai tariant rezervuotai, tai tikrai nėra gerai“, – kalbėjo politologas S. Spurga.
MRU politologas tikino, jog jam kelia nerimą, kad Lietuvoje net nėra kalbama apie demokratijos kokybę.
„O iš tikrųjų yra didelės problemos. Paminėjau nusivylimą demokratinėmis institucijomis, bet pažiūrėkime, ką girdime iš rinkėjų, ką jie mano apie politikus. <...> Vis tiek žiūrima į viską per negatyvumą. Atrodo, kad tai yra kaip stichinė nelaimė, mes negalime nieko dėl to padaryti, sužinoti, kodėl taip yra. O šie dalykai yra nagrinėjami, pamatuojami, žinomi. Yra ir priemonės, kaip tai pataisyti.
Bet paprasčiausiai nutrūko dialogas, kuris turi vykti tarp rinkimų – tarp politikų ir visuomenės. Politikai visiškai nesugeba bendrauti su visuomene, neranda temų, tono, kalbų, įprastų žodžių, ne populizmo. Bet pats pagrindinis raktas – kad nesugeba išklausyti žmonių nuomonės. Ir atrodo, kad nuomonė yra kažkas baisaus“, – įžvalgomis dalijosi politologas S. Spurga.
Dviejų partijų rinkėjai persigalvoti nežada
„Labai didelių pokyčių nuo to, kas buvo vasarą, nėra. Išskyrus tai, kad turbūt pirmą ir paskutinį kartą rinkėjams yra pateikiamas toks sąrašas, koks bus per rinkimus. Anksčiau nebuvo koalicijų, buvo atskiros partijos. Tai šiek tiek įtakos daro rinkėjų pasirinkimui. Klausimas išlieka, ar jie žino, naujus pavadinimus, naujas koalicijas, ar ne.
Bet jeigu kalbame apie lyderius, tai matome rinkėjų simpatijas dviem lyderiaujančioms partijoms: LSDP ir TS–LKD, antrą grupę sudaro Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurie žengia koja kojon. Ir ties patekimo riba yra Liberalų sąjūdis, Regionų partija“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė sociologė R. Ališauskienė.
Ji teigė, jog apklausa taip pat parodė, jog už Tėvynės sąjungą ir partiją „Nemuno aušra“ pasiruošę balsuoti rinkėjai teigia, kad savo nuomonės jau nekeis.
„O kitų partijų, tarp jų ir LSDP, LVŽS, Demokratų sąjungos rinkėjai, tarsi turi meniu, jie gali pasirinkti vieną iš kelių partijų. Gal patinka ir pirmoji, bet neatmeta galimybės paskutiniu momentu pakeisti savo nuomonę. Juos veikia ir debatai, tiesioginis bendravimas su politikais, retorika, televizijos laidos, kažkokia nauja informacija“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė R. Ališauskienė.
