Iš viso buvo vertinta 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas lyderiauja 39-iose (pernai – 41-oje) studijų kryptyse;
2. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 10-yje (pernai – 12-oje) studijų krypčių;
3. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 10-yje (pernai -11-oje) studijų krypčių,
4. Kauno technologijos universitetas pirmauja taip pat 10-yje (pernai – 8-iose) studijų krypčių;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 6-iose studijų kryptyse;
6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja 4-iose (pernai – 5-iose) studijų kryptyse,
7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja taip pat 4-iose (pernai – 3-iose) studijų kryptyse;
8. Klaipėdos universitetas pirmauja 3-iose (pernai – 1-oje) studijų kryptyse;
9. Lietuvos sporto universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 2-ose studijų kryptyse;
10. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
11. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija pirmi vienoje studijų kryptyje.
„Reitingų“ atstovai aiškina, kad vertinant darbdavių anketinė nuomonė sudarė 30 taškų iš šimto. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių absolventai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę.
Taigi, žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2024 m. rugpjūčio 1–28 d. apklausė 2270 darbdavių iš visų šalies regionų, laikydamiesi gyventojų skaičiaus proporcijų.
Kartu, remdamiesi Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, „Reitingų“ atstovai nagrinėjo 2023 m. laidos absolventų įsidarbinimą praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys, tai yra dirba savarankiškai. Absolventų įsidarbinimui suteiktas 15 taškų svoris.
„Po kelerių metų pertraukos (kai Valstybės strateginės analizės centras liovėsi skaičiavęs ir pateikęs aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir uždarbio rodiklius) vėl pateikiame absolventų vidutines pajamas praėjus 12 mėn. po studijų baigimo. Tai 2023 m. universitetų bakalauro studijų absolventų duomenys. Šiam parametrui taip pat suteiktas 15 taškų svoris“, – teigiama „Reitingų“ komentare.
Dar vienas stojantiesiems aktualus parametras – jau įstojusių studentų nubyrėjimas: kiek iš kiekvieno universiteto kiekvienos studijų krypties studentų pasitraukė ar išstojo.
„Kaip ir kasmet, į dalykinį universitetų reitingą įtraukėme būsimiems studentams, jų tėvams ir patiems universitetams aktualų parametrą – kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie
valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2024 metais. Kuo daugiau tokių studentų, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis.
Šiam kriterijui suteiktas 5 taškų svoris“, – aiškino „Reitingų“ atstovai.
Be to, atskirai pateikiamas 2024 m. kiekvienoje kryptyje priimtųjų į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas balo vidurkį bei žemiausią balą.
„Kadangi ne visuose universitetuose, o ir ne visose studijų kryptyse yra tiek valstybės finansuojamų, tiek valstybės nefinansuojamų vietų, tad buvo vertinamas priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas vidutinio balo vidurkis bei atitinkamai žemiausio balo vidurkis. Kiekvienam šių parametrų suteikta po 10 taškų“, – aiškina reitingų sudarytojai.
Tiesa, į šį reitingą nėra įtraukti rodikliai priimtųjų per vadinamąjį institucinį priėmimą, kuris aukštosiose mokyklose vyksta, kai baigiasi abu LAMA BPO priėmimo etapai, ir tęsiasi
kone iki spalio antros pusės. Bet institucinio priėmimo rodikliai įprastai būna kur kas prastesni nei vykstančio per LAMA BPO, teigia analitikai.
Atsižvelgė į studijų specifiką
Jie atkreipia dėmesį, kad medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos krypčių studijos yra vientisosios, – tai yra po maždaug šešerius metus trunkančių studijų absolventai įgyja ne bakalauro ir ne magistro laipsnį, o laipsnio nesuteikiančių vientisųjų studijų baigimo diplomą, tad jos ir vertintos kiek kitaip.
„Vertindami medicinos, farmacijos, odontologijos ir veterinarijos studijų kryptis, rėmėmės tiek dalimi parametrų, kurie naudoti vertinant bakalauro studijų kryptis: kiek 2024 m. buvo
priimta geriausių abiturientų (5 taškai viso reitingo svorio). Atskirai pateikiame 2024 m. kiekvienoje kryptyje priimtųjų į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas balo vidurkį bei žemiausią balą“, – teigė analitikai.
Pasak jų, buvo vertinta ir koks 2023 m. buvo studentų nubyrėjimo nuošimtis (10 taškų), kaip sekėsi 2023 m. absolventams įsidarbinti praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo (10 taškų) bei kokias vidutines pajamas jie gauna (10 taškų).
„Taip pat rėmėmės ir dalimi parametrų, kurie buvo įtraukti vertinant magistrantūros studijų kryptis: koks yra konkrečios krypties mokslo lygis (20 proc. reitingo svorio), kiek universitetas vertinamoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų (5 taškai), kokia yra darbdavių nuomonė apie alumnų parengimo kokybę (20 taškų).
Kartu atkreipsime dėmesį, kad jei absoliuti dauguma veterinarijos, farmacijos ar odontologijos studijų absolventų, baigusių vientisąsias studijas, jau darbinasi, tai baigusieji vientisąsias medicinos studijas paprastai tęsia mokslus rezidentūroje“, – teigiama pranešime.
UNIVERSITETŲ REITINGAS (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą).
Vertindami universitetų magistrų rengimą „Reitingai“ įvertino 84 studijų kryptis. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas lyderiauja apie pusėje visų vertintų – 39-iose (pernai -40-yje) studijų kryptyse;
2. Kauno technologijos universitetas lyderiauja 12-oje (pernai – 9-iose) studijų krypčių;
3. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 11-oje studijų krypčių;
4. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 7-iose (pernai – 9-iose) studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 4-iose (pernai – 2-ose) studijų kryptyse;
6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja, kaip ir pernai, 3-iose studijų kryptyse;
7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 2-ose studijų kryptyse,
8. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas taip pat pirmauja 2-ose (pernai – 1-oje) studijų kryptyje;
8. Gen. J. Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi, kaip ir pernai,1-oje studijų kryptyje.
Vertinant magistrantų rengimą, analitikų vertinimu, svarbu žinoti ne tik ką galvoja Lietuvos darbdaviai (juos taip pat apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“; darbdavių nuomonei irgi suteikta 30 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio).
„Baigusiųjų konkrečią magistrantūros studijų kryptį sėkmę darbo rinkoje papildo SKVC duomenys, kaip 2023 m. magistro studijų krypčių absolventams sekėsi darbintis. Pateikiami
įsidarbinusiųjų duomenys, praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys, tai yra dirba savarankiškai. Magistrų įsidarbinimui suteiktas 10 taškų svoris“, – aiškino „Reitingų“ atstovai.
„Reitingai“ taip pat pateikia 2023 m. absolventų, įgijusių magistro laipsnį, vidutines pajamas praėjus 12 mėn. po studijų baigimo. Šiam parametrui taip pat suteiktas 10 taškų svoris.
„Magistrų rengimo vertinime ypač svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį. Jam reitinge suteiktas 30 proc. svoris. Buvo
remtasi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) universitetų mokslo veiklos vertinimu, o LMT universitetų mokslo lygį kryptyje vertina penkiabale sistema. Priminsime, kad tos universitetų studijų kryptys, kur įvertinimai mažesni nei 3 balai, ateityje nebegalės rengti doktorantų“, – teigiama pranešime.
Dar vienas dalykinio universitetų magistrų vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės
finansuojamų doktorantūros vietų. Kitaip tariant, ar universitetas turi potencialo rengti ne tik magistrantus, bet ir doktorantus, ar ne. Šis parametras dar giliau parodo kiekvieno
universiteto mokslo potencialą ir lygį, teigia analitikai. Šiam parametrui universitetų reitinge (magistrantūros dalyje) suteiktas 10 proc. svoris. Na ir galiausiai vertindami magistrantų rengimą, kaip ir bakalaurų atveju, „Reitingai įtraukė studentų nubyrėjimą. Vadovautasi SKVC duomenimis, kiek magistrantų 2023 m. nutraukė studijas. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.
KOLEGIJŲ REITINGAS (pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą).
Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso penkių dešimčių koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
1. Vilniaus kolegija, prie kurios buvo prijungta VTDK, pirmauja 27-iose (pernai 21-joje) studijų kryptyse;
2. Kauno kolegija, prie kurios prijungta Alytaus kolegija, kaip ir pernai, pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
3. Lietuvos inžinerijos kolegija (sukurta susijungus Kauno technikos kolegijai ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai) lyderiauja 2-ose (pernai – 4-iose) vertintose studijų kryptyse; Lietuvos jūreivystės akademija, kaip ir pernai, vėl pirmauja 2-jose vertintose studijų kryptyse; Klaipėdos valstybinė kolegija taip pat pirmauja 2-ose (pernai 1-oje) vertintose studijų kryptyse;
4. Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja 1-oje vertintoje studijų kryptyje. Po vieną kryptį, kurioje lyderiauja, turi ir Panevėžio kolegija bei Šv. I. Lojolos kolegija.
Kolegijų profesinio bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimas.
