Įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP
Paskirtojo premjero G. Palucko Ministrų kabinetas planuoja skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks įsipareigojimas numatytas trečiadienį registruotoje būsimos Vyriausybės programoje.
„Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdami užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai kartu su sąjungininkais, taip pat visuotinės gynybos įgyvendinimui, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą: ne mažesnį nei 3,5 proc. nuo BVP, atitinkantį karinį patarimą ir garantuojantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai“, – numatoma Vyriausybės programoje.
Krašto apsaugai skirtame programos skirsnyje aukštu prioritetu įrašyti ir planai stiprinti šalies kariuomenę.
„Stiprinsime Lietuvos kariuomenės pajėgumus, ypatingą prioritetą skirdami nacionalinės Pėstininkų divizijos komplektacijai, aprūpinimui, ginkluotės ir amunicijos rezervo kaupimui, rengimui ir sąveikumui su sąjungininkais. Užtikrinsime tolygią Lietuvos kariuomenės pajėgų modernizaciją, kariuomenei būtinos karinės infrastruktūros kūrimą, kariuomenės rezervo plėtrą“, – nurodo valdantieji, akcentuodami ir siekį stiprinti šalies žvalgybos institucijas.
Socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir „Vardan Lietuvos“ įsitikinimu, „nacionalinė gynybos pramonė yra svarbus valstybės apginamumo ramstis“. Todėl partijos įsipareigoja skirti išskirtinį prioritetą nacionalinei gynybos pramonei vystyti.
„Imsimės visų būtinų priemonių, kad užtikrintume gynybos ir saugumo dalyvių sistemos funkcionavimo skaidrumą ir atsparumą korupcijai. Aktyviai remsime Lietuvos gynybos pramonės atstovų veiksmingą integraciją į ES ir transatlantinės gynybos pramonės rinką“, – rašoma programoje.
Sieks realaus, o ne deklaratyvaus pasirengimo visuotinei gynybai
Krašto apsaugai Vyriausybės programoje skiriamas atskiras skyrius. Jame apibrėžiami siekiai ne tik susiję su gynyba nuo išorės grėsmių, bet ir civiline sauga.
Centro–kairės Vyriausybė nurodo, jog visuotinė gynyba privalo būti neatidėliotinas prioritetas. Be to, pasirengimas visuotinei gynybai, anot valdančiųjų, turi būti „realus, o ne deklaratyvus“.
„Stiprinsime pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Remsime Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių skaičiaus augimą ir pastangas visuotinės gynybos srityje“, – įsipareigoja naujoji Vyriausybė.
Dėmesys programoje – ir informaciniam bei kibernetiniam atsparumui, mobilizacijos sistemos tobulinimui.
„Skirsime ypatingą dėmesį civilinei gynybai, kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai. Šioje srityje prioritetą teiksime gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir kolektyvinės apsaugos statinių (priedangų ir slėptuvių) sistemos, skirtos gyventojų saugumui, veiksmingai plėtrai“, – rašoma programoje.
„Reguliariai peržiūrėsime ir atnaujinsime savivaldybių ir valstybės įstaigų bei įmonių ir organizacijų civilinės saugos planus, atsižvelgdami į naujausias grėsmes ir rizikas“, – pažymima dokumente.
Tarp prioritetų – pasirengimas priimti Vokietijos brigadą, bendradarbiavimas su JAV, parama Ukrainai
Centro–kairės valdančiųjų kabinetas taip pat žada skirti „ypatingą dėmesį nuolatinės Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje 2027 metais“.
„Kartu užtikrinsime Lietuvos kariuomenės bendrą rengimą su Vokietijos brigada ir aukštesnio lygio Vokietijos kariniais vienetais“, – įsipareigoja Vyriausybė.
Akcentuojant svarbą stiprinti NATO Aljansą, būsimieji Vyriausybės nariai nurodo skirsiantys jėgas stiprinti bendradarbiavimą su JAV, Lenkija, Baltijos šalimis bei kitais sąjungininkais.
„Kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija stiprinsime išorinės NATO ir ES sienos saugumą ir gynybą. Aktyviai dalyvausime bendrojoje ES saugumo ir gynybos politikoje, kuri papildo, bet nepakeičia NATO kolektyvinės gynybos garantijų“, – akcentuojama programoje.
„ES lygmeniu skubiai inicijuosime finansinio instrumento suformavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdį. Toks instrumentas leistų solidariai ir laiku atliepti išaugusią grėsmę Europos saugumui, prioritetizuojant Šiaurės Rytų flango gynybos poreikius“, – taip pat teigia naujasis Ministrų kabinetas.
Valdantieji programoje skyrė punktą ir paramos Ukrainai klausimui – tai, nurodoma, Lietuvos gyvybinis interesas. Ministrai žada tęsti praėjusios kadencijos įsipareigojimus ir kasmet skirti Kyjivui paramos už ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo BVP.
Pažadai didinti mokesčių sistemos progresyvumą, mažinti biurokratizmo naštą
Naujai besiformuojantis Ministrų kabinetas planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą. Tokie tikslai numatyti trečiadienį registruotoje būsimos Vyriausybės programoje.
„Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą. (...) Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo“, – rašoma Vyriausybės darbų programoje.
Atskirai išskiriami būsimos Vyriausybės planai gerinti verslo mokestinę aplinką. Tarp pažadų – pelno mokesčio lengvatos į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui, paprastesnės mokestinės prievolės mažam ir pradedančiam verslui ir geresnės sąlygos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms.
„Sieksime supaprastinti viešųjų pirkimų procesus ir reguliavimą (...) kad verslui, ypač smulkiajam, būtų lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Skatinsime inovatyvius pirkimus, trumpinsime pirkimo procedūras, padarysime paprastesnius reikalavimus būtiniausiems ir skubiausiems pirkimams“, – įsipareigoja naujoji Vyriausybė.
Valdančioji dauguma žada peržiūrėti esamas mokestines lengvatas ir įsivertinti jų naudą pagal mokestinės politikos teisingumo kriterijų.
„Didelė dalis šių lengvatų yra reikalingos, nes leidžia didinti „į rankas“ gaunamas pajamas mažiausiai uždirbantiems asmenims, bet kai kurios lengvatos yra nepagrįstos ir iškreipia mokestinės politikos teisingumą“, – aiškina programos rengėjai.
Pristatomi vietos ir užsienio investicijų skatinimo planai
Investicijų skatinimo politikai skirtame dokumento skyriuje, būsimasis Ministrų kabinetas įsipareigoja vienodomis sąlygomis teikti finansinę paramą Lietuvos ir užsienio investuotojams.
„Investuok Lietuvoje“ vienodomis sąlygomis aptarnaus tiek užsienio, tiek nacionalinius investuotojus, investuojančius pagal žaliojo koridoriaus sąlygas stambiems investiciniams projektams“, – nurodo valdantieji.
Programoje minimas siekis vykdyti ekonomikos plėtrą visoje šalyje ir mažinti regioninę atskirtį tarp savivaldybių su ES struktūrinių fondų parama vietos ekonomikos plėtojimui.
„Ypatingą dėmesį skirsime tolygiai regionų plėtrai, gerai apmokamų darbo vietų išlaikymui ir kūrimui bei stiprių, tarptautiniu mastu konkurencingų, ekonomiką transformuojančių sektorių vystymui“, – pažymima dokumente.
Valdančioji dauguma nurodo, kad aukštos pridėtinės vertės investicinius projektus įgyvendinančioms įmonėms bus supaprastinta sklypų suteikimo tvarka, taip pat numatoma plėsti reikalingų sklypų infrastruktūrą.
„Konsoliduosime valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirksime reikalingus privačius sklypus, kad būtų užtikrinta pakankama tokių sklypų pasiūla investicijoms“, – rašoma Vyriausybės programoje.
„Padėsime savivaldos institucijoms ir įstaigoms išvystyti tokiems investiciniams projektams reikalingą sklypų infrastruktūrą. (...) Gerinsime prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas, optimizuosime prisijungimo procedūrų trukmę“, – teigia naujasis Ministrų kabinetas.
Tarp pažadų – kova su biurokratizmu
Socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ Vyriausybė žada atsižvelgti į verslo patiriamas problemas ir mažinti jam tenkančią administracinę naštą. Tarp sprendimo būdų – skaitmeninių priemonių platesnis panaudojimas viešajame sektoriuje ir lengvesnės statybos leidimų išdavimo sąlygos.
„Palengvinsime statybos leidimų išdavimo, projektų derinimo ir gamybinių objektų pridavimo sąlygas. (...) Spartinsime ir supaprastinsime investuotojų įsikūrimo, pramoninių teritorijų planavimo, kitų reikalingų leidimų išdavimo procedūras socialiai reikšmingiems verslo projektams: aukštos pridėtinės vertės gamybai, žaliosios ekonomikos investicijoms“, – nurodo dokumento autoriai.
Valdantieji pasižada gerinti verslo klientų aptarnavimo kokybės standartus viešojo sektoriaus įstaigose ir institucijose. Tarp būsimų darbų – stambius investicijų projektus koordinuojančių asmenų paskyrimas.
„Stambiems vietos ir užsienio investicijų projektams paskirsime konkrečius asmenis, kurie užtikrins sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį ir sklandesnį vietos ir užsienio investuotojų stambių projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą“, – pažymi naujoji Vyriausybė.
Programoje taip pat pabrėžiamas poreikis tikslinti kai kuriuos teisės aktus, siekiant įtvirtinti galimybę pratęsti strategiškai svarbių investicijų sutarčių terminus, „jei poreikis tikslinti terminus kyla dėl valstybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų veikimo ar neveikimo“.
Ketina kasmet didinti NPD, panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą
Būsimoji G. Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA).
„Spartinsime senatvės pensijų didinimą. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie ES šalių vidurkio. Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo. Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo (...) ir ištaisysime dabartinės išankstinės pensijų sistemos ydas“, – teigiama Vyriausybės programoje.
„Panaikinsime automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas; sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas“, – tvirtinama dokumente.
Tarp Ministrų kabineto prioritetų taip pat išskiriamas siekis didinti Šalpos pensijų bazę iki minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD), socialinės atskirties mažinimas, jau minėtas NPD didinimas.
„Asmenims su negalia, pensinio amžiaus žmonėms, kurie neįgijo būtino stažo socialinio draudimo pensijai, sieksime laipsniškai didinti Šalpos pensijų bazę iki minimalaus vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD). (...) Sieksime panaikinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatą, kad asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o užimti pagal individualią veiklą asmenys – uždirbti ne mažiau nei MMA. NPD kasmet didės, siekiant jį maksimaliai priartinti prie MMA“, – rašoma dokumente.
Skatins apmokamą studentų praktika, liberalizuos streikų tvarką
Vyriausybė kitoje kadencijoje ketina skatinti, kad studentų praktika būtų apmokama. Taip pat, tarp esminių pokyčių išskiriamas darbuotojų streikų tvarkos liberalizavimas.
„Viešajame sektoriuje skatinsime, kad studentų praktika būtų apmokama. ES lygmeniu sieksime, kad gerėtų skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygos. Persvarstysime ir liberalizuosime streikų tvarką, kuri šiuo metu – griežčiausia Europos Sąjungoje bei ieškosime galimybių, kad kiekvienos valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės valdyboje atsirastų darbuotojų atstovas, atitinkantis valdybos nariams keliamus kompetencijos reikalavimus“, – planuoja Ministrų kabinetas.
Didesnė finansinė parama šeimoms, būsto įsigijimui, gimstamumo skatinimas
Būsimas Ministrų kabinetas taip pat numato skirti didesnę finansinę paramą šeimoms, įvesti nemokamą pradinių klasių maitinimą, plėsti regioninio būsto jaunoms šeimoms programą. Ketinama užtikrinti tenkinamą kokybiško socialinio būsto poreikį, didinti jo pasiūlą, sutvarkyti nuomos rinką.
„Užtikrinsime didesnę finansinę paramą šeimoms: sieksime didinti vaiko priežiūros išmokas, didinsime vaiko pinigus, plėsime paramą didesnius socialinius įsipareigojimus turinčioms šeimoms: daugiavaikėms, vaikus su negalia auginančioms, vienišų tėvų šeimoms. Per kelerius metus įvesime nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą, svarstysime dalies būsto paskolos palūkanų kompensavimą, gimus vaikui ar įsivaikinus. Plėsime regioninio būsto jaunoms šeimoms programą“, – rašoma Vyriausybės programoje.
„Sieksime didinti paramą apsirūpinant būstu mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems asmenims, sukursime sąlygas sparčiau gerinti būsto kokybę ir energinį naudingumą, užtikrinsime tikslinę paramą jaunoms šeimoms. Užtikrinsime, kad būtų tenkinamas kokybiško socialinio būsto poreikis; kad būstas būtų suteikiamas būtent tiems žmonėms, kuriems jo labiausiai reikia. Sieksime, kad didėtų savivaldybės būsto ir socialinio būsto pasiūla ir prieinamumas. Sutvarkysime būsto nuomos rinką, įstatymiškai suderinsime nuomininkų ir savininkų interesus. Taip pat plėsime būsto nuomos kaštų dalies kompensacijos mechanizmą“, – planuoja Ministrų kabinetas.
Vyriausybė numato ir skatinti gimstamumą – to siekiant ketinama plėsti universalią paramą kiekvienam vaikui, mažinti mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms.
„Skatinsime gimstamumą. Norime, kad šalies gyventojų skaičius ne mažėtų, o didėtų, kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti bei deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Vaikų gimimas neturi riboti nei vieno iš tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros pasiekimų, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės ar būti šeimos pajamų mažėjimo priežastimi. Plėsime universalią paramą kiekvienam vaikui, mažinsime mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms ir sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose ir aktyvaus laisvalaikio organizavimą“, – įvardijami būsimi Vyriausybės darbai.
Siekis didinti statutinių pareigūnų algas, įkurti Viešojo saugumo kolegiją, tarėjų institutą teismuose
Naujai formuojamos Vyriausybės programoje valdantieji nurodo sieksiantys didinti statutinių pareigūnų algas, pačių pareigūnų skaičių regionuose, įkurti Viešojo saugumo kolegiją. Taip pat valdančioji koalicija žada koreguoti teisėjų skyrimo procesą, įsteigti tarėjų institutą teismuose.
„Sieksime nuosekliai ir tolygiai didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį visose pareigūnų grandyse bei įtvirtinti teisines ir finansines sąlygas, kad pradedančio tarnybą statutinio pareigūno darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei paskutinių kalendorinių metų vidutinis šalies darbo užmokestis, o pareigūnų socialinės garantijos atitiktų jų statusą“, – teigiama Vyriausybės programoje.
Dokumente nurodoma, kad valdantieji sieks grąžinti priedą už tarnybos stažą statutiniams pareigūnams. Šis priedas anksčiau buvo panaikintas Vidaus tarnybos statuto pataisomis.
Vyriausybės programoje skelbiama ir apie planą gerinti pareigūnų parengties lygį. Tam tikslui numatyta įkurti Viešojo saugumo kolegiją.
„Didinsime teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pareigūnų skaičių regionuose, taip užtikrindami tinkamą jų funkcijų vykdymą“, – dėstoma Vyriausybės programoje.
Žada keisti teisėjų skyrimo į pareigas procesą
Vyriausybės programoje akcentuojami planuojami pokyčiai teismų sistemoje. Nurodoma, kad teisėjų atrankos procese svarbiausiu kriterijumi taptų asmens žinių patikra.
„Siekdami teisėjų korpusą formuoti teisinių, dalykinių žinių ir kompetencijos pagrindu, įdiegsime naujoves teisėjų atrankos ir karjeros srityje, nustatydami, kad atrankos procedūrose esminiu karjeros siekiančio teisėjo kompetencijos vertinimo kriterijumi taptų jo žinių patikra.
Užtikrinsime, kad į teisėjų atrankos vykdymo procesą būtų įtraukti nepriklausomi ekspertai, į Teisėjų atrankos komisiją galėsiantys patekti tik viešojo konkurso būdu“, – teigiama Vyriausybės programoje.
Tarp pokyčių teismų sistemoje taip pat įvardijamas siekis depolitizuoti teisėjų paskyrimus į Konstitucinį Teismą, tarėjų instituto atsiradimas teismuose. Tarėjų institutas, kaip numatyta Vyriausybės programoje, pirmiausia turėtų atsirasti bylose, kuriose nagrinėjami „sunkūs korupcinio pobūdžio nusikaltimai“.
Valdantieji kartu ketina griežtinti atsakomybę ir bausmes už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
Vyriausybės programoje taip pat žadama nustatyti atsakomybę už nepagrįstą ar neteisėtą asmens baudžiamąjį persekiojimą.
„Spręsime problemas dėl nepagrįsto ikiteisminių tyrimų pradėjimo ar jų nepradėjimo ir nustatysime konkrečią teisėsaugos subjektų atsakomybę už nepagrįstą ar neteisėtą persekiojimą ir bet kokį žmogaus teisių ribojimą“, – teigiama dokumente.
Valdantieji, kaip nurodoma Vyriausybės programoje, ketina siekti didinti algas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems teisininkams.
„Didinsime atlygius valstybės prašymu teisinę pagalbą teikiantiems teisininkams, tuo pačiu įdiegdami papildomas jų suteiktų paslaugų kokybės patikros ir darbo laiko apskaitos priemones“, – nurodoma Vyriausybės programoje.
Planai peržiūrėti bausmių vykdymo ir migracijos politiką
Vyriausybės programoje taip pat numatoma koreguoti migracijos politika – akcentuojamas siekis aktyviau į darbo rinką įtraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių.
„Švietimo, asmens sveikatos priežiūros sektoriuose, privačiame sektoriuje aštrėja darbuotojų trūkumo problema. Todėl formuosime ilgalaikę ir nuoseklią Lietuvos politiką dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo ir leidimų gyventi Lietuvoje suteikimo, prioritetus suteikdami aukštos kvalifikacijos specialistams ir darbuotojams, kurių kompetencijų reikia įmonėms, kartu užkirsdami kelią dempingui, kurį lemia pigios darbo jėgos įleidimas į rinką“, – nurodoma Vyriausybės programoje.
Taip pat žadama kurti efektyvias imigrantų integracijos Lietuvoje programas, į sprendimų priėmimą dėl užsieniečių darbo leidimų įtraukiant savivaldybes.
Valdantieji, apžvelgdami planuojamus darbus teisėsaugos srityje, ketina peržiūrėti bausmių vykdymo politiką šalyje, siekiant mažinti kalinių skaičių. Taip pat Vyriausybės programoje nurodoma siekis skaitmenizuoti bausmių vykdymo sistemos veiklos procesus ir eliminuoti perteklinius ar biurokratinius reikalavimus.
Žada audituoti vykdomas švietimo reformas: sieks išlaikyti mokyklas mažuose miesteliuose
Būsimoji Vyriausybė švietimo srityje žada audituoti kadenciją baigiančio Ministrų kabineto pradėtas reformas ir siekti, kad kiekvienas vaikas turėtų lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą.
„Audituosime ir stabdysime karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai. Prieš imantis pokyčių, jiems būtina gerai pasirengti. (...) Siekdami išlaikyti mokyklas kaimuose ir mažuose miesteliuose, įvertinsime ir koreguosime vykdomą tinklo pertvarką“, – kritikos kadenciją baigiančiam Ministrų kabinetui negailėjo programos rengėjai.
Gerinant mokytojų darbo sąlygas ir sprendžiant jų trūkumo problemą, programoje numatoma užtikrinti pedagogų atlyginimų didinimą, tobulinti etatinio apmokėjimo už darbą tvarką, mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams kompensuoti kanceliarines išlaidas, mažinti kontrolę ir biurokratinius reikalavimus.
Taip pat, naujosios Vyriausybės nuomone, iš valstybės biudžeto turėtų būti padengiamas visas mokestis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, stiprinamas psichologų rengimas.
Programoje atkreipiamas dėmesys ir į aukštojo mokslo kokybę, mokslininkų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimų konkurencingumą šalies darbo rinkoje, tautinių mažumų mokyklų stiprinimą, lituanistinį ugdymą užsienyje, vasaros poilsio stovyklų prieinamumą.
Išskyrė įsipareigojimus kadencijos laikotarpiui
Naujasis Ministrų kabinetas per ketverius metus šioje programoje įsipareigoja didinti finansavimą neformaliajam švietimui, investuoti į mokslinius tyrimus, sukurti bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą, plėsti visos dienos mokyklos paslaugas, atnaujinti „geltonųjų autobusų“ programą, keisti aukštųjų mokyklų vadovų rinkimo sistemą.
Taip pat – skirti pakankamai lėšų bendrabučiams, stipendijoms, sportui ir rekreacijai, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, remti trečiojo amžiaus universitetus ir nevyriausybinį sektorių, švietimo srityje tęsti skaitmeninimą.
Be to, žadama sureguliuoti mokinių skaičių klasėse, taip pat finansavimą iš valstybės gaunančių privačių švietimo įstaigų veiklą, taikant joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms.
Dėmesį planuoja skirti ir sporto politikai
Būsimoji Vyriausybė planuojama nustatyti ilgalaikes strategines sporto plėtros kryptis, tvarų sporto finansavimą 2–3 olimpinių ciklų laikotarpiu, užtikrinti deramą Lietuvos sportininkų rengimą, aukšto meistriškumo sportininkų socialines garantijas, stiprinti sporto gimnazijų ir mokyklų, sporto klasių, regioninių centrų ir nacionalinio sporto centro veiklas.
Žada užtikrinti kultūros prieinamumą
Naujoji Vyriausybė programoje kartu apibrėžė ir pagrindinius siekius kultūros srityje. Tarp jų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150–ųjų metinių programos įgyvendinimas bei Lietuvos scenos menų centro įkūrimas. Taip pat žadama užtikrinti kultūros prieinamumą.
„Valstybinių kultūros įstaigų tinklas koncentruojasi sostinėje, nors joje gyvena tik penktadalis Lietuvos gyventojų. (...) Glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis, sieksime kultūros finansavimo tolygumo visoje Lietuvoje“, – nurodė programos rengėjai.
Naujasis Ministrų kabinetas dėmesį žada skirti lietuvių kalbos vartosenai, lituanistikos programų plėtrai, istorinio paveldo saugojimui, nacionalinės atminties politikos plėtojimui, menininkų bendruomenių stiprinimui, profesionaliojo meno kūrėjų socialinių garantijų klausimui, mecenatystės bei kultūros atašė tinklo plėtrai, tautinių mažumų kultūros projektams, kryptingai kovos su dezinformacija politikai.
Per ketverius metus Vyriausybė programoje įsipareigoja tikslinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, Kultūros ministerijoje steigti atskirą padalinį NVO kultūros politikos strategijai, užtikrinti nuoseklų naujai priimto Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimą, stiprinti Lietuvos kultūros tarybą bei jos administruojamus kultūros finansavimo instrumentus, reikšmingai didinti kultūros darbuotojų užmokesčius.
Taip pat Vyriausybė ketina skaitmeninti kultūrą, didinti visuomenės informacinį raštingumą, užtikrinti žiniasklaidos rėmimo sistemos skaidrumą, skirti deramą valstybės paramą kultūros leidiniams, stiprinti visuomeninį transliuotoją, atnaujinti kultūros infrastruktūrą bei kultūros paso programą, įtraukiant ikimokyklinio amžiaus vaikus ir senjorus, užtikrinti žmonių su negalia įtrauktį į kultūros veiklas.
Atsižvelgdamas į Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę, naujasis Ministrų kabinetas taip pat numato toliau stiprinti Lietuvos kultūros instituto tarptautinių projektų vystymo ir valdymo kompetencijas, o rengiantis 2027 metais vyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai išnaudoti kultūros srities potencialą.
Sveikatos srityje būsimoji Vyriausybė žada mažinti administracinę naštą medikams bei trumpinti pacientų eiles
Naujoji Vyriausybė trečiadienį pristatytoje programoje pagrindiniais siekiais sveikatos priežiūros srityje įvardija administracinės naštos mažinimą medikams bei pacientų eilių trumpinimo klausimą.
„Trumpinsime eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams. (...) Gerinsime gydymo įstaigų infrastruktūrą trūkstamoms paslaugoms suteikti. Kaupsime duomenis apie paslaugų teikimą ir jais vadovaujantis įgyvendinsime ilgalaikio eilių mažinimo veiksmų planą“, – nurodė programos rengėjai.
Kartu atkreipiamas dėmesys ir į kitas reformų reikalaujančias sritis – „slenkančią“ sveikatos paslaugų privatizaciją, gana žemą sveiko gyvenimo trukmę, psichologinių paslaugų sektorių, e. sveikatos sistemos tobulinimą, gydytojų bei slaugytojų profesijos patrauklumo didinimą, pakankamo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo regionuose užtikrinimą.
„Naikinsime regionų netolygumus, maksimaliai išnaudosime nuotolines gydytojas–pacientas bei gydytojas–gydytojas konsultacijas bei įvesime apmokėjimą už jas. Tais atvejais, kai nuotolinės konsultacijos negalimos, užtikrinsime fizinių vizitų prieinamumą. Panaudosime e–sveikatos vizitų registracijos bei stebėsenos resursus eilėms valdyti“, – rašoma programoje.
Numatoma savivaldybių sveikatos centruose plėtoti ambulatorines bei dienos stacionaro paslaugas, įdiegti prieinamų nuotolinių specialistų konsultacijų sistemą, plėsti socialinę pavėžėjimo paslaugą.
Sveikatos sistemą žada parengti galimoms hibridinėms bei karinėms grėsmėms
Be to, naujosios Vyriausybės nuomone, sveikatos sistema tiek turima infrastruktūra, tiek specialistų kompetencijomis turi būti pasirengusi greitai ir efektyviai reaguoti į civilines, hibridines bei karines (CHK) grėsmes.
„Sveikatos apsaugos ministerijoje paskirsime tiesiogiai už CHK grėsmių valdymą atsakingą asmenį. Parinksime prioritetines veiklos sritis bei užtikrinsime Sveikatos bei Krašto apsaugos ministerijų veiksmų koordinavimą ruošiantis CHK grėsmėms. (...) Vykdysime realius mokymus, įvertinsime šalies gydymo įstaigų infrastruktūros parengimą CHK grėsmėms ir skirsime lėšas“, – pabrėžiama programoje.
Įvardijo įsipareigojimus ketveriems metams
Šia programa naujoji Vyriausybė per ateinančius ketverius metus įsipareigoja skirti pakankamas investicijas į viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų didėjimo, finansuoti papildomas rezidentūros studijų vietas, sumažinti PVM šviežioms daržovėms ir vaisiams, plėsti vakcinacijos aprėptį, didinti kontracepcijos bei menstruacinės higienos priemonių prieinamumą viešose vietose bei siekti jų kompensavimo.
Taip pat ketinama didinti valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Dėmesys numatomas ir prevencinėms priemonėms – sveikai gyvensenai bei mitybai, aktyviai fizinei veiklai, sveikatos raštingumo ugdymui, naujų vaistų nuo priklausomybių kompensavimui, savižudybių situacijos stebėjimui.
Žmogaus teisių srityje Vyriausybė žada kovą su antisemitizmu ir neapykanta prieš LGBT asmenis
Nors įsipareigojimai, susiję su žmogaus teisių politika, naujosios Vyriausybės programoje atsidūrė tik antrojoje dokumento dalyje, socialdemokrato G. Palucko kabinetas žada kovoti su antisemitizmu, spręsti lyčių lygybės, smurto prieš moteris problemas. Tiesa, konkretūs sprendiniai kaip Stambulo konvencija ar partnerystė dokumente nėra minimi.
„Žmogaus teisių gynimas ir jų įgyvendinimas taps efektyvesnis. Skatinsime žmogaus teises ginančių institucijų, ombudsmenų, taip pat nevyriausybinių organizacijų, piliečių, mokslininkų ir žurnalistų, dirbančių žmogaus teisių apsaugos srityje, veiklą“, – rašoma trečiadienį pristatytoje Vyriausybės programoje.
Naujasis Ministrų kabinetas nurodo, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) šalių, iš esmės nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje. Todėl valdantieji ketina mažinti atlyginimų, mokamų vyrams ir moterims už tą patį darbą, skirtumus.
„Remsime iniciatyvas lygybės ir įvairovės srityje bei skatinsime jų plėtrą, įtraukdami nevyriausybinį sektorių ir verslą bei prisiimdami atsakomybę praktiškai įgyvendinti lygių galimybių užtikrinimo priemones valstybiniame sektoriuje“, – rašoma dokumente.
„Taip pat palaikysime laikinąsias skatinimo priemones visose sprendimų priėmimo srityse, tarp jų – lyčių kvotas“, – nurodoma Vyriausybės programoje.
Naujosios valdančiosios daugumos partneriai jau koalicinėje sutartyje įsipareigojo kovoti su ksenofobija ir sukurti tam atitinkamų priemonių planą. Šis siekis nugulė ir Vyriausybės programoje, tačiau daugiau detalių naujajame dokumente neatsirado.
„Kovosime su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu“, – rašo centro–kairės koalicijos atstovai.
„Imsimės lyderystės ir pasitelkę žmogaus teisių srities ekspertus, atskirų grupių ir visuomeninių organizacijų, judėjimų atstovus, suinteresuotas institucijas, parengsime ir, patvirtinus, koordinuosime priemonių plano prieš antisemitizmą, ksenofobiją ar bet kokios kitos formos nesantaikos kurstymą, įgyvendinimą“, – teigiama programos projekte.
Skirs dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais prieš LGBT bendruomenę
G. Palucko vadovaujama Vyriausybė taip pat prisiima įsipareigojimus kovoje su neapykanta prieš LGBT bendruomenę.
„Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat su kitomis socialinės ir institucinės diskriminacijos šių asmenų atžvilgiu formomis“, – rašoma programoje.
„Vykdysime šalies europinius įsipareigojimus kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lytinės orientacijos“, – žada centro–kairės Vyriausybė.
Dėmesys – smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje problemoms
Būsimasis Ministrų kabinetas tikina vykdysiantis smurto lyties atžvilgiu prevenciją.
„Kovosime prieš smurtą dėl lyties. Stiprinsime teisinius mechanizmus, skirtus spręsti smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties problemas, ypatingą dėmesį skirsime pagalbos teikimui asmenims, turintiems negalią ir patyrusiems smurtą ar patiriantiems smurto artimoje aplinkoje pavojų“, – aiškinama dokumente.
Socialdemokratų lyderiaujama koalicija žada ir įgyvendinti ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje.
„Perkelsime ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę. Įgyvendinsime šiame ES teisės akte ir kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje“, – įsipareigojama Vyriausybės programoje.
Tiesa, seniau socdemai rėmė siūlymą ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją – Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Vyriausybės programoje tiesiogiai tikslo ratifikuoti minėtą tarptautinį dokumentą – nėra.
Ketina gerinti žemės ūkio konkurencingumą, stiprinti gyvulininkystę, atkurti miškus
Būsimoji Vyriausybė numato suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat numatoma plėsti Lietuvos miškus ir durpynus, apsaugoti ekosistemas.
„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje.
„Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą“, – rašoma dokumente.
Vyriausybės programoje paminima, kad Lietuva numato pasiekti klimato neutralumą anksčiau nei Europos Sąjungos (ES) mastu numatytais 2050 metais.
„Nors Europos klimato teisės akte nustatytas terminas yra 2050 metai, Lietuva siekia paspartinti šį procesą ir terminą pasiekti anksčiau. Klimato neutralumas ne tik prisidės prie pasaulinių aplinkosaugos tikslų, bet ir sustiprins Lietuvos energetinį savarankiškumą, inovacijų diegimą bei ekonominį konkurencingumą“, – rašoma Vyriausybės programoje.
„Užtikrinsime, kad ministerijos taptų klimatui neutralios 2030 m., o kiekviena savivaldybė turėtų aiškius klimato tikslus ir jų įgyvendinimo planus“, – tvirtinama dokumente.
Tarp Ministrų kabineto prioritetų žemės ūkiui numatyta ir gyvulininkystės plėtra Lietuvoje, jos efektyvinimas, ūkinių gyvulių genetinės vertės didinimas. Taip pat bus siekiama efektyvesnio organinių trąšų ir biodujų išnaudojimo, sukuriamo auginant gyvulius.
„Skatinsime labiau aplinką tausojančias veiklas siekiant su mažiau užauginti daugiau. Plėtosime nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę. Mūsų tikslas yra didinti bei skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, efektyvinant veiklos procesus bei išnaudojant visą pridėtinę vertę organinių trąšų, biodujų gamybos, bei humusingo dirvožemio atstatymo kontekste“, – tvirtiname programoje.
„Parengsime ambicingą Lietuvos gyvulinkystės plėtros strategiją, ypatingą dėmesį skirsime ūkinių gyvūnų genetinės vertės didinimui, pašarų ir produkcijos kokybės, auginimo efektyvumo didinimui“, – pateikiama dokumente.
Sieks ES išmokų žemdirbiams suvienodinimo
Vyriausybės programoje iškeliamas poreikis suvienodinti iš ES mokamas išmokas ūkininkams, ko bus siekiama per dvišalius susitarimus.
„Aktyviai sieksime tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams ES lygiu. Visų lygių susitikimuose su Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos valstybių narių atstovais nuolat kelsime klausimą dėl tiesioginių išmokų dydžio suvienodinimo Europos Sąjungoje, parengsime visą reikiamą argumentuotę, aktyviais diplomatiniais veiksmais per dvišalius susitikimus sieksime užsitikrinti mums palankius ES politinius sprendimus“, – rašoma dokumente.
Didins miškingumą, vengs plynų kirtimų, stabdys durpynų degradaciją
Vyriausybės programoje iškeliamas prioritetas iki 2030 m. užtikrinti, kad šalies miškingumas siektų 35 proc., o per artimiausius 20 metų bent pusė jų būtų tvarkoma pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynų kirtimų. Taip pat bus bandoma stabdyti durpynų degradaciją, atkuriant juos ir ekosistemai svarbias pelkes.
„Diegsime priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą iki 2030 m. bent iki 35 proc. Padidinsime naujai įveisiamų miškų plotus, tobulinsime savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais tvarkas. Sukursime fondą, skirtą plėsti valstybės valdomų miškų plotus įsigyjant parduodamus miškus“, – tvirtinama programoje.
„Iki 2030 m. sustabdysime nusausintų durpynų degradaciją, skiriant prioritetą jų natūralaus hidrologinio režimo bei visos ekosistemos atkūrimui. Pasieksime, kad iki 2050 m. būtų atkurti visi svarbiausi ekosistemines paslaugas teikiantys durpynai ir pelkės“, – rašoma dokumente.
Sieks stabdyti biologinės įvairovės nykimą
G. Palucko Vyriausybės programoje pažymima, kad bus imtasi veiksmų siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, bet ir ją atkurti.
„Sieksime, kad iki 2030 m. būtų sumažintas spartus biologinės įvairovės nykimas ir būtų pasiektas biologinės įvairovės atsigavimas, o iki 2050 m. ekosistemų būklė Lietuvoje būtų atkurta tiek, kad jos tvariai funkcionuotų“, – rašoma programoje.
Žada surinkti daugiau pinigų keliams, intensyviau renovuoti tiltus bei viadukus
Būsimoji Vyriausybė pristatė savo planus šalies kelių būklės gerinimui. Žadama įkurti kelių fondą, surinkti daugiau lėšų kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) bei skirti didesnį dėmesį tiltų ir viadukų remontui.
„Parengsime ir priimsime teisės aktus, kuriais bus sukurtas naujas Kelių fondas. Šio fondo paskirtis bus naujos kelių infrastruktūros statybos finansavimas valstybinės reikšmės kelių tinkle“, – nurodoma trečiadienį įregistruotoje būsimos Vyriausybės programoje.
Dokumente akcentuojami planai atnaujinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo modelį. Būsimoji Vyriausybė žada papildomai finansuoti KPPP iš akcizo mokesčio pajamų, gautų už kelių transporto priemonių naudojamą kurą ir iš „e–tolling“ sistemos surinktų pajamų.
„Kuriant naują finansavimo modelį užtikrinsime, kad pradėtų veikti moderni atstuminė kelių rinkliavos sistema („e–tolling“), nustatysime tinkamą ir kitų šalių praktiką atitinkantį rinkliavos dydį“, – teigia valdančioji dauguma.
Centro–kairės Vyriausybė ketina dalį valstybinės reikšmės kelių perduoti savivaldybėms ir didinti joms tenkančių KPPP lėšų proporciją. Taip pat pabrėžiama, kad šiomis lėšomis turi būti vykdoma intensyvesnė tiltų ir viadukų renovacijos darbai.
„KPPP lėšomis turi būti prižiūrimas ir palaikomas esamas valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklas, vykdomas jo remontas ir priežiūra, vykdoma intensyvesnė tiltų ir viadukų renovacija, vykdoma žvyro dangos kelių asfaltavimo programa“, – įsipareigoja Vyriausybė.
Energetikos planuose – grįžimas pas visuomeninį tiekėją, sinchronizacija su Vakarais
G. Palucko vadovaujama Vyriausybė būsimoje kadencijoje ketina tęsti strateginius energetikos projektus – sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros tinklais bei „Harmony Link“ jungties su Lenkija statybas, stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir užtikrinti energijos stabilumą vartotojams, didinant atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Kairiosios Vyriausybės planuose – ir galimybė grįžti į visuomeninį tiekimą daliai vartotojų, skatinti dialogą su energetikos reguliuotoju.
Įregistruotame projekte numatoma sklandus Baltijos šalių tinklo atsijungimas nuo rusiškos IPS/UPS sistemos, vadinamojo BRELL žiedo, ir sinchronizacija su kontinentiniais Vakarų Europos tinklais.
BRELL sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą, o su Europa susijungs vasario 9 d.
Tarp strateginių projektų – ir energetinei nepriklausomybei ypač reikšmingo „Harmony Link“ sausumos kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos šalia „Rail Baltica“ europinės vėžės statybos, jūrinio elektros kabelio į Vokietiją nutiesimas, elektros akumuliavimo pajėgumų Kruonio HAE plėtra.
Tarp planų – ir vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra tuo atveju, jeigu čia planuojami statyti du vėjo parkai nedidins elektros kainos pramonei ir vartotojams arba didins ne daugiau nei kitų atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimas.
Rangos darbų konkursą statyti pirmąjį vėjo parką 2023 m. laimėjo valstybės įmonių grupės „Ignitis“ bendrovė, antrojo parko statytojas turėtų būti žinomas 2025 m. vasarą. Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad jūrinės vėjo energetikos plėtra turėtų nedaryti neigiamos įtakos analogiškiems projektams sausumoje, kurie gali būti baigti anksčiau ir turėti mažesnę įtaką elektros kainoms.
Kaip skelbta anksčiau, du veikiantys vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų patenkinti apie pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Naujoji Vyriausybė kaip vieną iš svarbiausių darbų išskiria sustiprintą energetinės infrastruktūros apsaugą „nuo plataus grėsmių spektro“, tam numatyta sukaupti stabilumui būtiną energijos rezervą.
Elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ planuojama įpareigoti nutiesti naujas aukštos įtampos elektros linijas vėjo ir hibridiniams elektrinių parkams prijungti ir kitiems valstybinės reikšmės projektams.
Pažeidžiamiems vartotojams – galimybė grįžti į visuomeninį tiekimą
Vyriausybė ketina sudaryti galimybę ne visiems, kaip koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis kalbėjo anksčiau, bet tik smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją „Ignitis“. Praėjusioje kadencijoje numatyta, kad visuomeninio tiekimo kainos nebegaliotų nuo 2026 m. sausio pradžios.
Taip pat numatoma, kad laisvoje elektros rinkoje esantys vartotojai galės greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros tiekėjus ar sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu.
Be to, planuojama kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT), Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitomis vartotojų teisių gynimo asociacijomis įkurti Vartotojų informavimo ir pagalbos centrą.
Atsinaujinančios energetikos plėtra
Tarp planų – galimi pokyčiai gaminantiems vartotojams. Šiuo metu saulės elektrines įsirengę gyventojai naudojasi elektros apskaitos kilovatvalandėmis (angl. net–metering) modeliu.
Būsimoji Vyriausybė svarsto galimybę pereiti ir prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo (angl. net–billing) ar kitokios apskaitos sistemos. Visgi, pokyčiai planuojami tik juos įvertinus „socioekonomiškai“ ir tvarką keičiant palaipsniui, kad jie neigiamai nepaveiktų saulės elektrinių plėtros, o jau įrengtos elektrinės visiškai atsipirktų iki naujų apskaitos sistemų įvedimo.
Naujoji Vyriausybė ketina toliau plėtoti decentralizuotą saulės, vėjo elektrinių statybą. Jų daugiau įrengti siekiama savivaldybėms su gyventojais kuriant atsinaujinančios energetikos bendrijas, mažose ir vidutinėse įmonėse, smulkiuosiuose ūkiuose. Elektros akumuliavimo pajėgumais, energijos kaupimo parkais planuojama keisti brangias dujines technologijas.
Plėtojant atsinaujinančius išteklius, naujoji valdžia sieks, kad iki kadencijos pabaigos – 2028 m. – Lietuvoje elektros iš žaliųjų šaltinių per metus būtų pagaminama daugiau, nei jos metinis suvartojimas. Tam iškastinio kuro vartojimą ketinama sumažinti iki „technologinio minimumo“, reikalingo tinklo stabilumui.
Perteklius iš saulės ir vėjo generacijos bus nukreiptas į žaliąjį vandenilį, skirtą chemijos pramonės ir sintetinių degalų gamybai.
Taip pat planuojama didinti biologinių atliekų – biodujų ir biometano – panaudojimą transporto sektoriuje, įrengti daugiau žaliojo automobilių įkrovimo stotelių. Transportui – ir biogeninio CO2 panaudojimo perspektyva, gaminant sintetinį metaną ir degalus.
Atsinaujinančios energetikos projektams planuojama didinti ir valstybės paramą, supaprastinti Energetikos ministerijos finansinių priemonių skyrimą, mažinti biurokratiją. Papildomi resursai – ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimiems tinklams, galios juose didinimui.
Be to, ketinama su kitomis Baltijos šalimis diskutuoti dėl bendro pajėgumų aukciono rengimo investuotojams į modernias ir greitai galią užtikrinančias elektrines, kurios elektrą gamintų net ir tada, kai kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
Su išsamiu dokumentu galite susipažinti žemiau.
„Delfi“ primena, kad Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.