Dabartinio kariuomenės vado, generolo Valdemaro Rupšio, kadencija baigiasi šių metų liepą, taigi, ieškoma, kas jį galėtų pakeisti.
Pagal įstatymą, kariuomenės vadu turi būti skiriamas karininkas, turintis ne žemesnį kaip brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį. Kariuomenės vadą, Seimo pritarimu, penkerių metų kadencijai skiria prezidentas. Tokia yra formali ir aprašyta kariuomenės vado skyrimo tvarka.
Tačiau yra ir neformali jos pusė, kurioje – daug veikėjų.
Neformali derinimo eiga
Procese dalyvauja esamas kariuomenės vadas, kuris gali turėti savo požiūrį dėl potencialaus įpėdinio ir jį proteguoti, dalyvauja ir krašto apsaugos ministras (šiuo atveju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), turinčių didžiausią frakciją Seime, atstovas Laurynas Kasčiūnas), kurio pastangos telkiant paramą tam tikram kandidatui parlamente – savo frakcijos narių gretose ir kitose frakcijose – ir derinant poziciją su šalies vadovu yra itin svarbios.
