„Rezultatai tiesiogiai susiję su dalyvavimo aktyvumu. Turbūt tai nėra netikėta pasakyti, kad kuo dalyvavimas menkesnis, tuo iš to labiau laimi tam tikros konkrečios partijos – taip ir atsitiko“, – pirmadienį žurnalistams Pagėgiuose teigė G. Nausėda.
„Tai turbūt, jeigu taip kryptingai atskiros partijos žiūrėtų, ką jos čia teigiamo tuose rinkimuose gali surasti, tai turbūt socdemai galėtų rodyti į tai, kad jie laimėjo absoliučioje daugumoje savivaldybių. Tačiau tokios partijos kaip Tėvynės sąjunga ar Laisvės partija galėtų parodyti, kad procentiniu požiūriu jos pasirodė gerai, o Tėvynės sąjunga net ir nugalėjo šituose rinkimuose, ko negalima neigti“, – taip pat pažymėjo prezidentas.
Visgi, pasak G. Nausėdos, žvelgiant į menką rinkimų aktyvumą negalima sakyti, kad šie rezultatai atspindi visų Lietuvos gyventojų nuomonę.
„28 proc. dalyvavimas neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė. Bet patys gyventojai nedalyvaudami rinkimuose suteikė galimybę šitiems 28 proc. nubalsuoti“, – pabrėžė jis.
Atkreipė dėmesį į kraštutinių dešiniųjų jėgų sustiprėjimą
Tuo metu, vertindamas EP rinkimų rezultatus europiniu mastu, G. Nausėda atkreipė dėmesį į kraštutinių dešiniųjų politinių jėgų sustiprėjimą.
„Kraštutinių dešinių partijų įtaka didėja. Kad ir nelabai radikaliai, bet vis dėlto didėja, reiškia bendrus europinius sprendimus priimti bus dar sudėtingiau negu anksčiau. Tad to gerojo, tikro europietiškumo tikrai pasigesime ir turėsime pakankamai dideles įtampas pačioje Europoje. Kitas aspektas, kokį signalą siunčia šie rinkimai Seimo rinkimams“, – svarstė šalies vadovas.
Sekmadienį pasibaigusiuose Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.