„Bandžiau paaiškinti, kokių problemų tokia koalicija gali susilaukti. Manau, kad buvo padaryta klaida. Ir įrodinėti, kad tai nebuvo klaida, koalicijai teks visas artimiausias savaites“, – žurnalistams šviežiai sudarytą koaliciją iš socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ ir aušriečių pirmadienį komentavo jis.
G. Nausėda teigė socialdemokratų vadovams aiškiai pasakęs, kad „netvirtins, ir tegu net nebando atnešti „Nemuno aušros“ kandidatų iš pačios partijos“.
„Jie gali mėginti teikti technokratinius kandidatus. Nežinau, kas iš save gerbiančių žmonių norėtų tapatintis su šios partijos lyderiu, jeigu tokių atsiras, kalbėsime. Gali būti taip, kad prezidentas Vyriausybės formavimo metu sudarys tam tikrų kliūčių šitai koalicijos sutarčiai įgyvendinti. Ir tai darysiu ne iš asmeninių simpatijų ir antipatijų, o dėl to, kad manau, kad šitokios koalicijos formavimas šitokiu pagrindu buvo klaida“, – pridūrė valstybės vadovas.
Paklaustas, ar tvirtintų nepartinius ministrus nuo „Nemuno aušros“, G. Nausėda sakė, kad priklausys nuo pačių kandidatūrų.
„Jei būtų siūlomi kandidatai kažkokių tai asmeninių medžioklės draugysčių pagrindu – tikrai ne. Jeigu tai būtų profesionalai savo srities, tada būtų galima kalbėtis, bet aš dar kartą kartoju tai, ką jau sakiau: nežinau, ar save gerbiantys žmonės norės tapatintis su dalykais, kurie natūraliai dabar siejami su šita partija. Ir tokių kandidatų paieška gali būti labai sudėtinga, o tai reiškia, kad praeis labai daug laiko, o Vyriausybės visa apimtimi negalėsime suformuoti“, – teigė jis.
Vertindamas tai, kad šiai partijai atiduota Teisingumo ministerija, G. Nausėda sakė, kad jam kyla labai daug klausimų, ar ši partija gebės pateikti kandidatus, „kurie būtų priimtini ir kurie galėtų būti patvirtinti“.
„Taip, kad nebus lengva, bet visa tai aš pasakiau tiek socialdemokratų, tiek partijos „Vardan Lietuvos“ vadovams, jie patys puikiai supranta, su kokiais iššūkiais susidurs. Šiuo atveju suveikė tas faktas, kad norima turėti tam tikrą aritmetinę daugumą, kad būtų patvirtinta tie Vyriausybės, tiek Seimo vadovybė. Klausimas tik, kuomet įkaitu tampa Lietuvos įvaizdis, tai yra pavojinga aritmetika“, – aiškino jis.
Su konservatoriais ne kokį santykį turėjęs šalies vadovas anksčiau vylėsi, kad su naujais valdančiaisiais santykiai bus geresni. Pirmadienį apie tai paklaustas G. Nausėda sakė, kad dabar apibendrinimų daryti nereikėtų. „Mes turime pakankamai gerą, nuoširdų kontaktą, jie turi teisę laikytis savo nuomonės, o netolima ateitis patvirtins, kuris iš mūsų buvome teisus“, – sakė jis.
„Matau, kad žmogus nesitaiso“
Prezidentas pasakojo, kad dalyvaudamas Budapešte vykstančiame Europos politinės bendrijos susitikime užsienio šalių lyderių klausimų apie „Nemuno aušrą“ valdančiojoje koalicijoje nesulaukė.
„Buvo bendro pobūdžio klausimų, kaip sekasi formuoti koaliciją, apie R. Žemaitaitį žinia kol kas nėra nuėjusi, bet čia tik laiko klausimas. Todėl tų paklausimų tik daugės, – įsitikinęs prezidentas. – Tačiau mes pirmiausiai mes turime suprasti patys Lietuvos kontekstą, Lietuvos praeitį, Lietuvos stigmas, kurias mes patyrėme kaip ir daugelis kitų valstybių“.
G. Nausėda pabrėžė, kad jei kuri nors partija Vokietijoje, kuri mums be galo svarbi, nuspręstų imtis tokios retorikos, kokios ėmėsi R. Žemaitaitis, ji būtų nušluota nuo žemės paviršiaus.
„Bet tam tikrų neatsakingų žmonių pastangomis Lietuvoje, štai, susikūrėme problemą, ją turime, jos negalime neigti. Ir aš matau, kad žmogus nesitaiso. Žmogus toliau gilina problemą, galbūt daro tą sąmoningai, bet tai yra nepaprastai kvaila“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kas būtų tas „pasitaisymas“, prezidentas pripažino, kad vis dėlto tai – geras klausimas.
„Pasakymas, kad aš buvau neteisus, dabar galvoju kitaip, ko gero, irgi nenuteiktų labai optimistiškai. Ir vargu, ar kas nors labai patikėtų tuo, ką jis kalba. Bent jau mėginimas šio klausimo apskritai nebekelti ir nebeaitrinti tų dalykų, kurie jau buvo, gal būtų tam tikras gerų norų pripažinimas. Ne gilinti, ne susirasti dar naujų priešų, bet tiesiog mėginimas užsiimti tais darbais, kuriais koalicija turėtų užsiimti“, – kalbėjo prezidentas.
Jis įsitikinęs, kad naujajai koalicijai bus nepaprastai sunku pradėti savo darbus, jei kiekvieną dieną jie sulauks tokių paklausimų ar tokių abejonių.
Ar tai gali paveikti partnerių paramą mums? Anot G. Nausėdos, viskas yra įmanoma.
„Tačiau gal nebūtina taip tiesmukai suvokti priežastinių ryšių. Tiesiog didelę dalį kontaktų arba bendradarbiavimo su mūsų partneriais, ką mes darydavome ir ką mes galėjome pereiti prie konkrečių klausimų nagrinėjimo... Gali būti taip, kad pirmąją pokalbio dalį reikės praleisti aiškinantis kas Lietuvoje vyksta ir kokios jėgos formuoja politinę dienotvarkę“, – teigė G. Nausėda.
Jo teigimu, klausimai gali būti sprendžiami lėčiau, tačiau niekas projektų, kurie prasidėję, stabdyti neims.
„Nes tai yra daug didesnio masto projektai, konkrečiai dėl Vokietijos brigados“, – sakė valstybės vadovas.
Prezidentas tikino savo ruožtu galintis pasakyti, kad užsienio reakcijos yra tikrai labai neigiamos, bet, anot valstybės vadovo, čia daugiau kalba ne apie užsienio reakcijas, kiek apie tai, kad mes gyvename Lietuvoje – šalyje, kur tautų tolerancija viena kitai buvo žinoma dar nuo Vytauto Didžiojo laikų.
„Mes išgyvenome baisųjį holokaustą, šiais metais, kaip ir ankstesniais, aš apdovanojau pasaulio teisuolius – žmones, kurie gelbėjo žydų šeimas. Ir nors praktiškai nebėra gyvų pačių teisuolių, bet aš matau ateinančius jų artimuosius, matau jų akis, kokiomis akimis jie priima tuos apdovanojimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, ir tokioje valstybėje tarpsta kažkoks buitinis, primityvus antisemitizmas.
Pasirašė koalicinę sutartį
Nors savaitgalį ir pirmadienio rytą skambėjo raginimai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) apsigalvoti ir nesudaryti koalicijos su „Nemuno aušra“, koalicijos sutartis pirmadienį priešpiet buvo pasirašyta.
Atsakydamas į kritiką, kuri liejasi socialiniuose tinkluose ir tai, kad ketvirtadienį sostinėje rengiamas protestas dėl „Nemuno aušros“ valdančiojoje koalicijoje, G. Paluckas tikino, kad visa tai vertina kaip demokratinį procesą.
LSDP vadovė V. Blinkevičiūtė dar pridūrė, jog su šalies prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjosi telefonu. Jis išreiškė nuogąstavimą – kaip bendroje koalicijoje seksis dirbti su „Nemuno aušra“.
„Tačiau manau, kad pirmiausia darbai turi parodyti, kad darbas yra įmanomas, reikalingas. Turime didžiulę daugumą, priimti daug sprendimų. Aš esu dabar jau įsitikinusi, kad Remigijus jau nėra opozicijos atstovas, nėra rinkimų laikotarpis“, – teigė ji.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgyrytė savaitgalį pareiškė, esą prezidentūra tikėjosi kitokios koalicijos.
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad būsimą koaliciją prezidentas šią savaitę aptars su socialdemokratų kandidatu į premjerus G. Palucku.
Ji aiškino, esą tvirtinant Vyriausybės narius bus įvestas naujas – antisemitizmo – kriterijus.
„Kai potencialus premjeras atneš prezidentui ministrų sąrašą su partine priklausomybe – prezidentas labai atidžiai žiūrės visų ministrų kandidatūras. (...) Antisemitinis kriterijus taip pat bus įvestas“, – dėstė A. Skaisgirytė.
R. Žemaitaitis anksčiau yra patvirtinęs, kad į ministrus nepretenduoja. Tačiau į klausimą, ar jis neplanuoja tapti Seimo vicepirmininku, politikas pirmadienį tiesiai neatsakė.
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas yra sakęs, kad kai generalinė prokurorė kreipsis į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, jis jos atsisakys savo noru.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. Žemaitaitis viešai socialiniame tinkle paskelbtuose tekstuose siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę kaltindamas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.
