Ar Žemaitaitis gali būti valdžioje?
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą sudaryti „sanitarinį kordoną“, kad į valdžią nepatektų radikalai. Jis jau kurį laiką kalba apie partijos „Nemuno aušra“ keliamą grėsmę.
Paklaustas, ar „sanitarinį kordoną“, tam tikrą „politinę sanitariją“, kad ir kitos partijos „neapsikrėstų“ radikalumu, ruošiasi įvesti, G. Nausėda tikino, jog tai labai reliatyvus dalykas. Bet teigė, jog į antisemitinius pareiškimus nereaguoti negalima, o signalus siunčia ir Lietuvos partneriai.
„Kadangi kai kurios partijos ketina nusistatyti „sanitarinį kordoną“ konservatorių atžvilgiu, konkrečiai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasakė, kad jokiomis sąlygomis į vieną koaliciją su konservatoriais neis. Taigi kordonas nėra lygus kordonui. Iš tikrųjų tai, ką kalba ponas Žemaitaitis, yra nepriimtina.
Matau, kad jis ir toliau kalba, matyt, sąmoningai siekdamas tam tikruose rinkėjų sluoksniuose sulaukti populiarumo. Bet taip jis labai rizikuoja.
Ir kai aš sakau, kad į tai atkreipia dėmesį mūsų partneriai, kalbu rimtai. Savaime suprantama, kad tokių partnerių kaip JAV, Vokietija pozicija labai svarbi. Tai nieko bendro neturi, kaip ponas Žemaitaitis sako, su mūsų nepriklausomybės praradimu. Kad ir kokioje valstybėje antisemitinės valdžios iškiltų, kitos valstybės visada reaguos. Nesvarbu, ar mes kalbame apie Lietuvą, JAV, Vokietiją. Pernelyg skaudžios žaizdos, pernelyg daug stigmų. Mes negalime nereaguoti į tokio pobūdžio pareiškimus“, – laidai „Delfi interviu“ kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Jis žadėjo, jog „bus tikrai reaguojama“. Perklaustas, ar neprileis R. Žemaitaičio prie valdžios, G. Nausėda sakė tikintis, jog jis yra racionalus politikas.
„Kai jis dalyvavo prezidento rinkimuose, aš mačiau, tiesą sakant, šiek tiek kitokį politiką. Taip, buvo tam tikrų pastabų mūsų minėtu klausimu, bet buvo ir daug racionalumo, pragmatiškumo. Net, sakyčiau, racionalaus požiūrio į valstybės raidos viziją. Tačiau štai prieš Seimo rinkimus, matyt, nuspręsta, kad galima laikytis kitokios taktikos.
Ir užuot kalbėjęs apie tai, kaip ketina daryti, kaip spręsti žmonių socialines problemas, kaip ketina megzti kiek galima daugiau draugiškų ryšių su užsienio valstybėmis... <...>. Jeigu mes darysime atvirkščiai – užuot puoselėję šiltus santykius, eisime priešinga linkme, tai liksime vieni, izoliuoti, silpnesni. Tai tikrai nepriimtina. Ir vargu ar tokiai partijai būtų lengva susišnekėti su kitomis partijomis koalicijoje, su tomis, kurios laikosi visiškai kitokių nuostatų“, – įžvalgomis dalijosi prezidentas G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, teisinga nuostata būtų Seimo rinkimus laimėjusiai partijai pavesti formuoti Vyriausybę, tačiau „tai nėra iškalta akmenyje“.
„Be abejo, prezidentas privalo atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją. Ir atsitinka visaip. Gali būti ir kitokių variantų. Bet, žinoma, kad didžiausią žmonių pasitikėjimą pelniusios partijos turės pirmenybę. Taigi jos turėtų labai atsakingai rinktis partnerius. Ne tik 2–3 mėnesiams, bet ir žvelgdamos į visą politinę kadenciją.
Ir, svarbiausia, kad vertintų tuos partnerius, ar pačios su jais galės įgyvendinti savo rinkimų programas. Jeigu partijos žiūri į priešingas puses, tai savaime suprantama, kad kokius nors bendrus sprendimus priimti Seime bus nepaprastai sunku“, – pabrėžė prezidentas G. Nausėda.
Galimi įvairūs scenarijai
Šalies vadovas kalbėjo, jog bendraudamos vaivorykštės koalicijoje skirtingas pozicijas turinčios partijos turėtų vienodai sutarti gerovės valstybės klausimu. Kaip sakė G. Nausėda, jam atrodo, jog TS-LKD ir LSDP skirtingai žvelgia į tą patį dalyką.
„Kuomet aš kalbu su socialdemokratais apie gerovės valstybę, jaučiu, kad aš esu girdimas. Kai man dažnai teko dirbti su šia valdančiąja koalicija ir kalbėti apie gerovės valstybę, net ir sakant metinius pranešimus...
Aš matau gūžčiojimą pečiais, mėginimą apsimesti, kad jie nesupranta, kas yra gerovės valstybė. Nors esu ne kartą sakęs, kad tai pirmokui suprantamas dalykas. Gerovės valstybė – tai atskirčių mažinimas visur. Du žodžiai, kurie viską paaiškina.
Tai, matyt, jau susiję su tam tikromis išankstinėmis ideologinėmis nuostatomis. Jeigu vienoje koalicijoje atsidurs partijos, kurios skirtingai žiūrės į tuos pačius dalykus, tokius, kaip pensijų kėlimas, vaiko pinigai, parama šeimai...
Vėlgi, dar vienas klausimas – kai sakau metinį pranešimą apie tai, kad Lietuva galėtų tapti draugiškiausia valstybe šeimoms Europoje, už mano nugaros besiklausantys žmonės krizena ir muistosi. Na, tai gana aiškiai byloja, kokios yra ideologinės nuostatos ir kokia koalicija galėtų susidaryti“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė prezidentas G. Nausėda.
Įvertino santykius su koalicija
Šalies vadovas G. Nausėda apibūdino ir santykius su dabartine valdančiąja dauguma, su kuria dirba jau ketverius metus. Prezidentas teigė, jog bendravimas buvo „per skausmą“, bet tam tikrus dalykus pasiekti pavyko.
„Per skausmą, bet vis dėl to šį bei tą mes padarėme. Manau, kad išsaugojome politinį stabilumą. Tie nesutarimai, įtampos – jų buvo, buvo labai daug. Tačiau nekilo kokių nors ryškių politinių krizių, kurios sustabdytų visą politinį procesą.
Nežinau, ar Lietuvos žmonės dar yra nusiteikę artimiausius ketverius metus žiūrėti į tai, kaip konfrontuoja ar konkuruoja valdžios institucijos. Aš tikiu, kad galima susitarti, žvelgti tam tikra kryptimi. Bet, savaime suprantama, tada į valdžią turėtų ateiti politinės jėgos, kurios turi panašesnį požiūrį į socialinius dalykus, tam tikrus ekonominius sprendimus. <...>. Manau, tai yra įmanoma.
Mano sėkmė prezidento rinkimuose turbūt susijusi su tuo, kad ir Lietuvos žmonės norėtų, jog šie socialiniai sprendimai, gerovės valstybės principai būtų diegiami. Priešingu atveju jie būtų atidavę pirmenybę mano konkurentei. Padrąsintos mano sėkmės politinės partijos galbūt galėtų skleisti, bet, svarbiausia – tikėti, savo idėjomis ir būti pasirengusios tai įgyvendinti“, – tikino šalies vadovas.
Paklaustas, ar matytų kokių nors savo paties klaidų, bendraujant su valdančiąja dauguma, G. Nausėda sakė, jog tą galimą įžvelgti, bet pirmieji koalicijos veiksmai davė toną visai kadencijai. Tačiau visus taškus ant „i“ sudėliojo prezidento rinkimai, kalbėjo jis.
„Valdančiajai koalicijai arba jos pagrindinei partijai laimėjus rinkimus jau antrą savaitę pradedama kalbėti apie tai, kad reikia panaikinti kai kurias prezidento kompetencijas, konkrečiai – atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT). Vadinasi, čia kaip bėgimas su barjerais – pirmasis barjeras nuspirtas ir ritmas išsiderina.
Aš ne kartą stengiausi bendrauti konstruktyviai, bet visą laiką jaučiu tam tikrą konkurencinį įkarštį ir norą matuotis. Kai kurie matuojasi mygtukais, kai kurie – pečiais ir raumenimis. Noro pasimatuoti buvo.
Galbūt iš dalies tai susiję su tam tikru nebrandumu, galbūt jaunatvišku maksimalizmu, bet visa tai mes išgyvenome. Likome sustiprėję. Manau, kad šiame beprasmiškame raumenų matavimosi procese rinkimai parodė, kad tos partijos, kurios norėjo matuotis raumenimis, prarado rinkėjus. Ir jos triuškinamai pralaimėjo prezidento rinkimus“, – argumentavo šalies vadovas laidoje „Delfi interviu“.
Paklaustas, ar agituoja už ryškiausią konservatorių konkurentę – LSDP, G. Nausėda teigė, jog tik kelia retorinį klausimą žmonėms „norite dar?“
Ko tikėtis iš šios kadencijos Seime
Antradienį Seimas susirinks į paskutinę šio parlamento rudens sesiją. Prezidentas G. Nausėda laidoje „Delfi interviu“ paklaustas, ar šioje prieš Seimo rinkimus vykstančioje sesijoje dar įmanoma ką nors nuveikti. Nuo iškelto mokesčių reformos klausimo valdantieji skubiai atsitraukė.
„Žinot, mes tiek laiko gulėme ir kėlėmės su ta mokesčių reforma, kad jau iki galo nebesuprantame, kas ji apskritai yra. Ir dar vadiname reforma tuos likusius fragmentus iš jos, atskiras skiautes, kurios dabar nėra vėjo nupūstos iš Seimo, jos atsiduria ir Seimo dienotvarkėje.
Manau, kad kai kurie mokesčių reformos sprendimai galėtų būti įgyvendinti. <...> mes pasisakėme ir tada, kai buvo svarstoma pati mokesčių reforma, kad pajamas reikėtų progresiškai apmokestinti ne pagal jų rūšį, o pagal dydį. Tai duotų biudžetui, jeigu aš gerai prisimenu, papildomai apie 60–70 milijonų eurų.
Kompensuojant iš šitų papildomų pajamų surinktus pinigus būtų galima panaudoti mūsų siūlymui įgyvendinti – už kiekvieną vaiką suteikti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kas būtų maždaug beveik tokia pati suma. Bet tai jau būtų fragmentai. Ir aš nelaikau to mokesčių reforma.
Aš nelaikau to labai reikšmingu valstybės biudžeto struktūros pakeitimu ir manau, kad dabartinė Vyriausybė jau nebeturėtų šito daryti“, – tikino šalies vadovas.
Jis taip pat sakė matantis, kad šios valdančiosios koalicijos partneriai prieš pat Seimo rinkimus nėra nusiteikę svarstyti mokesčių reformos klausimo. Bet ne tik jie, o visos politinės jėgos šį klausimą norėtų aptarti tik teigiamais aspektais, nes tai gali stipriai paveikti partijų populiarumą.
„Tada apie jokį balansą tų priemonių, kurias svarstėme, nebūtų prasmės kalbėti, ir tai tikrai nebūtų naudinga nei Lietuvos žmonėms, nei Lietuvos ekonomikai apskritai“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
„Tai yra getų kūrimas“
Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau išreiškė kritiką Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei, pareiškusiai, kad jos siekis yra specialiųjų poreikių turinčius vaikus ugdyti atskirose erdvėse. Laidoje „Delfi interviu“ prezidentas tokį užmojį dar kartą pavadino „priešingu veiksmu gerovės valstybės atžvilgiu“.
„Suprantu, kad tai nelengva, aš kaip niekas kitas gerai suprantu, nes lankausi daugybėje mokyklų, kuriose įtraukusis ugdymas diegiamas labai gerai, – yra ir tokių pavyzdžių, ir jie suteikia tą viltį, kad jeigu pavyksta keliose mokyklose, [gali pavykti ir kitur, – aut. past.]“, – kalbėjo jis.
Mokyklos, kurioms įtraukųjį ugdymą įdiegti sekasi, dalijasi patirtimi. Tad būtent tuo ir galima pasinaudoti, kalbėjo prezidentas.
„Tikrai yra kūrybiškų sprendimų, apie juos dabar detaliai nekalbėsime, bet aš suprantu, kad yra ir kitų pavyzdžių, kai viskas vyksta ne taip sklandžiai, sunkiai. Ir mokytojų, ir padėjėjų trūksta, ir numatytas finansavimas yra per mažas. Bet negalime pasiduoti, nes tikrai kilnus tikslas vaikus turėti visus kartu“, – teigė G. Nausėda.
Jis sakė, kad tiesiai to Ž. Pinskuvienei dar nepasakė dėl užimtos darbotvarkės. G. Nausėda tikino, jog tokia siūloma praktika yra „getų kūrimas“.
„Tai yra getų kūrimas ir taip mes problemos neišspręsime, o tik gilinsime: ateityje spręsti šią problemą bus sunkiau. <...>. Gyvena getuose ir žiūri kreivai į žmones su negalia galbūt tik valstybės, kurios yra į rytus nuo mūsų. <...>. Šiaurės Korėjoje ar Rusijoje. Aš nenoriu tokioje valstybėje gyventi“, – argumentavo prezidentas.
Rusijos kišimasis į JAV rinkimus per Lietuvą
JAV paviešino ataskaitą, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, joje minimas net ir Lietuvos vardas – teigiama, kad atsiskaitoma kriptovaliutomis per Lietuvoje egzistuojančią įmonę. G. Nausėda teigė, jog jam ši informacija yra žinoma ir tokius procesus reikia stengtis užkardyti.
„Iki šiol tokia atsakomybė Lietuvos bankui nebuvo paskirta. Atsakomybė kontroliuoti atsiskaitymus, kriptovaliutų sistemas bus suteikta nuo kitų metų. Ir aš tikiuosi, kad mes pamažu šį procesą kontroliuosime.
Ne paslaptis, kad kriptovaliutos yra pats geriausias būdas atsiskaityti ne tik už kišimąsi į rinkimų procesus, – deja, tenka pripažinti, kad ir už tuos kinetinius veiksmus, incidentus, kuriuos mes vis dažniau patiriame šiame Europos kontinente. Ir už jų neišvengiamai stovi Rusijos specialiųjų tarnybų šešėlis“, – situaciją komentavo šalies vadovas G. Nausėda.
Kaip didinti šalies saugumą?
Naujienų portalo „Delfi“ iniciatyvą „Saugu“, kurią globoja ir prezidentas G. Nausėda, palaiko pagrindinės Lietuvos partijos, renka idėjas, ką dar reikia padaryti, kad Lietuva būtų saugesnė šalis. Laidoje „Delfi interviu“ šalies vadovas pasidalijo savo idėjomis.
„Tie darbai jau paminėti ne kartą. Aš ypač didelį dėmesį kreipiu į išorinį mūsų saugumą. Tai pirmiausia yra mūsų santykiai, mūsų bendras darbas su partneriais. Ir itin džiaugiuosi geru, konstruktyviu dialogu su Vokietija. Tampa realiu kūnu, kad mūsų bendradarbiavimas su Vokietija lems, jog brigada bus dislokuota Lietuvoje.
Tai savo ruožtu lemia ir tam tikrus verslo sprendimus: „Rheinmetall“ atėjimas, „Commerzbank“ paskelbimas, kad jie atidaro atstovybę, dar papildomai paskatina ir mūsų ekonominį bendradarbiavimą. Nieko geresnio negalėčiau įsivaizduoti“, – kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Taip pat jis vardijo, jog itin svarbiu aspektu laiko ir tolesnį bendradarbiavimą su JAV.
„Kad tas batalionas, kuris čia yra rotaciniu pagrindu, pasiliktų ir žvelgiant į priekį ilgus metus.
Taip pat turime daug daryti ir patys dėl savo saugumo, pirmiausia – būti pasirengę skirti didesnę lėšų dalį, kurias aš vadinu ne išlaidomis, o investicijomis į mūsų saugumą. Ir siekti 3,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos investicijų dydžio“, – dar vieną uždavinį kėlė prezidentas G. Nausėda.
Jis kalbėjo, jog jeigu nepavyks to pasiekti 2025 metais, svarbu, kad gynybos išlaidų finansavimo lygis nebūtų mažesnis kaip 3 procentai.
Atskirai šalies vadovas pabrėžė ir vidinio nacionalinio saugumo dėmenį.
„Kiekvienas visuomenės supriešinimas arba netikrų problemų ieškojimas, konfliktų tarp atskirų visuomenės grupių kūrimas, nusiteikimas arba tam tikra retorika atskirų tautinių mažumų atžvilgiu yra žingsnis į šoną nuo vidinio mūsų nacionalinio saugumo. <...>.
Jeigu šita visuomenė bus vieninga dėl Lietuvos nepriklausomybės, dėl siekio išsaugoti ją, nes tai vienintelė sąlyga mums pasiekti gerovės, jeigu ji nebus draskoma vidinių priešpriešų, mes būsime nenugalimi. Ir, atvirkščiai – jeigu mes susiskaldysime, jeigu pradėsime kovoti su tariamais baubais arba vieni su kitais, Lietuvos visuomenė bus silpnesnė, atitinkamai labiau pažeidžiama, ir tuo didesnės rizikos būtų mūsų nepriklausomybei bei savarankiškumui“, – tikino prezidentas G. Nausėda.
Žmonių pasitikėjimas – kaip instrumentas
Visgi, elito akimis, atotrūkis tarp pirmų dviejų pozicijų, tai yra tarp šalies ir Vyriausybės vadovų, tolygiai mažėja iki minimalaus skirtumo. Visuomenės nuomonės apklausa rodo geresnį prezidento G. Nausėdos rezultatą. Šalies vadovas „Delfi interviu“ sakė, kad itin vertina išreikštą pasitikėjimą ir supranta, koks svarbus įrankis tai yra.
„Ne paslaptis, kad prezidento kompetencijos yra daugiau užsienio politikoje ir dėl to kartais norisi, kad tų kompetencijų teisine prasme būtų daugiau ir vidaus politikoje.
Bet aš nedaryčiau iš to problemos. Manau, kad vis dėlto prezidento parama – visuomenė, aš ją tikrai labai vertinu ir man pirmiausia ši parama byloja, kad yra pasitikėjimas tuo, ką darai. <...> žmonės mato, kad tu kažko nuoširdžiai sieki, ir jeigu nepasiekei, supranta, kad dėjai visas pastangas. Tas pasitikėjimas – tikrai galingas instrumentas prezidento rankose, kuomet jis kalba su kitomis valdžios institucijomis.
Manau, kad prezidentas turėtų branginti tą pasitikėjimą, nes turėdamas tokią galingą priemonę jis gali nuveikti daugiau negu tas prezidentas, kuriuo žmonės nepasitiki. Ačiū už pasitikėjimą. Aš jį labai vertinu, jį branginu, – neslėpsiu šito. Bet jis neturi trukdyti priimti sprendimų, kurie, ko gero, kartais ne visada visiems vienodai patinka“, – tikino G. Nausėda.
Jis teigė, jog vien noras būti populiariam gali būti „kelias į niekur“.
„Tai gali paralyžiuoti veiksmus. Taigi aš, jau antrą kadenciją užimantis šias pareigas, tikrai nesieksiu būti dirbtinai nepopuliarus, bet suprantu, kad toli gražu ne visi sprendimai yra vienodai patrauklūs visuomenei. Kartoju dar kartą: prezidentas, kuris išmeta iš rankų tokį galingą instrumentą kaip žmonių pasitikėjimas, gali padaryti mažiau, o aš noriu padaryti daugiau“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė šalies vadovas G. Nausėda.