„Sprendimai, kurie buvo priimti Europos Vadovų Taryboje, pasiūlymai dėl pagrindinių nominacijų ir pozicijų ES institucijoje, jie buvo subalansuoti tiek politine prasme, atsižvelgiant kokios politinės partijos ir jų šeimos laimėjo rinkimus, tiek geografine prasme, atsižvelgiant į tai, kad ne tik pietų, bet ir šiaurės, šiuo atveju Baltijos valstybių atstovai užima pozicijas ES institucijose“, – šeštadienį po susitikimo su Estijos prezidentu Alaru Karisu žurnalistams spaudos konferencijos metu teigė G. Nausėda.
„Pažįstu Estijos premjerę pakankamai seniai, tekdavo tampriai bendradarbiauti derinant pozicijas EVT ir tikiu, kad jai pavyks ne tik tinkamai atstovauti stiprų baltiškąjį naratyvą karo Ukrainoje ir Rusijos atžvilgiu, bet ir ieškoti balanso ir sutarimo tarp ES valstybių dėl konfliktų kitose pasaulio vietose, konkrečiai Artimuose Rytuose, spręsti migracijos klausimus, kurie turi tarptautinės užsienio politikos pasekmes. Linkiu jai sėkmės ir manau, kad tai yra visų mūsų sėkmė“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Estijos prezidentas Alaras Karisas tikino, kad mažesnių valstybių atstovai turi būti atstovaujami aukšto rango pozicijose ES.
„Mano nuomone, svarbu, kad politikai, mažesnių valstybių atstovai būtų atstovaujami aukšto rango pozicijose Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje. Žinoma, tai nėra lengva užduotis, kuri tenka, reikia rasti kompromisus ir bendrą sutarimą tarp 27 valstybių, tai aš linkiu kuo didžiausios sėkmės Kajai Kallas šiose pareigose“, – sake A. Karisas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Europos Vadovų Taryboje (EVT) buvo sutarta Estijos premjerę Kala Kallas skirti naująja ES užsienio politikos įgaliotine.
Taip pat ES vadovai nusprendė antrajai kadencijai Europos Komisijos pirmininke nominuoti Ursulą von der Leyen.
Kad galėtų pradėti antrąją kadenciją, U. von der Leyen dar turi gauti Europos Parlamento daugumos pritarimą.
Todėl U. Von der Leyen šiuo metu dar siekia ir kitų partijų deputatų balsų. Balsavimas parlamente Strasbūre, pasak parlamento pirmininkės Robertos Mestolos, gali įvykti jau trečiąją liepos savaitę.
Prezidentas: NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad Baltijos šalių gynyba yra prioritetinis dalykas, o NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas. Anot jo, taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami patvirtinti aljanso gynybos planai.
„Baltijos regiono gynyba ir saugumas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Mūsų bendros pastangos stiprinti tiek regioninį, tiek nacionalinį saugumą, jau davė gerų rezultatų. Lietuvos išlaidos gynybai jau šiemet pasieks 3 proc. nuo BVP ir toliau didinsime šį skaičių. NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas“, – šeštadienį po susitikimo su Estijos prezidentu Alaru Karisu žurnalistams spaudos konferencijos metu teigė G. Nausėda.
„Itin svarbu užtikrinti regioninių NATO gynybos planų įgyvendinimą, priskiriant būtinus pajėgumus. Rotacinių oro gynybos modelio įgyvendinimas taip pat turėtų būti mūsų prioritetas“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda taip pat aiškino, kad Europos sąjungoje (ES) ir NATO reikia kelti klausimą ir dėl Rusijos provokacijų prieš Lietuvą, Estiją ir kitas valstybes
„Pastaruoju metu stebime pasikartojančias Rusijos provokacijas NATO teritorijoje, taip pat susijusias su valstybės sienomis. Tiek Lietuva, tiek Estija patyrė šias nekonvencines atakas. Atsižvelgdami į šį kontekstą, kartu su kitais regiono partneriais turime toliau demonstruoti stiprią politinę valią, glaudų bendradarbiavimą ir atvirai kelti klausimą dėl atkirčio Rusijai ES ir NATO“, – pažymėjo jis.
Estijos prezidentas Alaras Karisas kalbėjo, kad neužilgo vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone pagrindiniai prioritetai bus paramos Ukrainai klausimas ir aljanso gynybos planai.
„Yra įvairių klausimų darbotvarkė, kuriuos aptarsime. Mano požiūriu yra du svarbiausi aspektai - pirmiausia užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainai, siekiant nepriklausomybės ir siekiant laimėti karą. Taip pat stiprinti NATO gynybos ir pasirengimo planus, siekiant atremti Rusijos grėsmę“, – sakė A. Karisas.
„Viršūnių susitikime turime pasiųsti tvirtą žinią, kad NATO rems Ukrainą tiek, kiek reikės. (...) Taika, kuri primetama Ukrainai, yra nepriimtina. Jeigu Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenumas nebus gerbiamas, tai pritrauks tik naujus ir dar didesnius karus ateityje. (...) Vienintelė strategija, kuri gali pasiteisinti, tai palaikyti ir paremti Ukrainą kiek galima labiau“, pažymėjo jis, tikinęs, kad Ukrainos narystė NATO yra neginčytina, o Rusija dar ilga laiką išliks pagrindine aljanso grėsme.
A. Karisas taip pat tikino, kad Vašingtone Baltijos šalys pristatys siūlomą pajėgumų vystymo planą. Anot jo, Estija pasirengus priimti papildomus naikintuvus ir rotacines oro gynybos pajėgas.
„Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė pajėgumų vystymo planą, kurį pristatys Vašingtone, viršūnių susitikime. Tam reikės didesnių išlaidų gynybai. Esu patenkintas, kad dauguma NATO aljanso narių pasieks 2 proc. BVP kriterijų. Tačiau 2 proc. šiuo metu nepakanka, turime kalbėti apie 2,5 ar netgi 3 proc., kurie būtų skiriami gynybai“, – teigė Estijos prezidentas.
„Turime stiprinti ir NATO oro gynybos pajėgumus. Estija rengiasi priimti papildomus naikintuvus ir rotacines oro gynybos pajėgas, dėl ko buvo susitarta praėjusių metų Vilniaus viršūnių susitikime“, – kalbėjo jis.
