„Tos kalbos apie atšalimą atrodo šiek tiek pritemtos, kadangi žmonės arba nenori, arba nemato didelio skirtumo tarp politinio atšalimo situacijos. Politinio atšalimo terminas yra taikomas tuomet, kada žmogus dirba politinėje institucijoje ir pereina dirbti į instituciją, kuriai yra griežtai keliami neutralumo, nepriklausomumo, nesusiejimo su kažkokiomis politinėmis jėgomis kriterijai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda, primindamas apie praėjusios Seimo kadencijos metu į Konstitucinį Teismą (KT) paskirtą buvusį konservatorių Stasį Šedbarą.

„Jeigu neklystu, apie atšalimą prabilo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri dalyvavo arba buvo įvykių centre, kuomet gerai žinomas buvęs Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, ponas Šedbaras perėjo vienu žingsniu iš Seimo į Konstitucinį Teismą, kuriam, taip, taikomas pats griežčiausias politinio neutralumo reikalavimas“, – dėstė prezidentas.

„Tada ji surado daug argumentų, mėgindama užmaskuoti šią problemą arba nevertindama šios problemos. Man atrodo, panašu į dvigubus standartus, bet dar kartą kartoju – šiuo atveju mes kalbame apie atvirkštinį veiksmą“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui pristačius būsimojo Ministrų kabineto kandidatus, liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen kilo klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.

Tada ji surado daug argumentų, mėgindama užmaskuoti šią problemą arba nevertindama šios problemos. Man atrodo, panašu į dvigubus standartus, bet dar kartą kartoju – šiuo atveju mes kalbame apie atvirkštinį veiksmą.

„Mes esame turėję praeityje situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasakė, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas į ministrus, į Vyriausybę turi atšalti. Tai štai čia man šis dalykas atšalimo ir šiltumo klausimas kyla“, – anksčiau „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tikina, kad K. Budrio kandidatūra bus įvertinta „per padidinamąjį stiklą“

G. Nausėdos manymu, K. Budrys „yra viena iš geriausių kandidatūrų, kurią šiuo metu galima pasiūlyti į šio ministro pareigas“. Todėl jis nesutinka su kritikais, neva jo dabartiniam patarėjui tapus šalies diplomatijos vadovu Prezidentūros rankose atsidurs ir Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Čia reikia kalbėti ne šitaip – kad kažkas atsidurs prezidento rankose. Pirmiausiai kalbame apie tai, kad institucijos privalo efektyviai bendradarbiauti, gerbti viena kitą. Ir turbūt visi suprantame, kad kur kas daugiau galime pasiekti užsienio politikoje einant ta pačia kryptimi, negu kad konkuruodami vienas su kitu“, – kalbėjo prezidentas.

„Be abejo, Kęstučio Budrio kandidatūra bus įvertinama per padidinamąjį stiklą, kadangi taip, faktas yra faktas, jis yra mano patarėjas. Tiesa, ne užsienio politikos klausimais“, – pastebėjo G. Nausėda.

Turi kandidatų, kas galėtų pakeisti K. Budrį vyriausiojo patarėjo pareigose

K. Budrys nuo 2022 m. vasario eina prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Klausiamas, ar jau turi kuo pakeisti į URM deleguojamą komandos narį, G. Nausėda nurodė, jog kandidatų yra.

„Iš tikrųjų, nebus taip paprasta iš karto padaryti, kadangi šie sprendimai dėl pono Budrio gimė ne prieš pusę metų ar metus, jie gimė pastarosiomis savaitėmis, jau formuojant valdančiąją koaliciją“, – sakė šalies vadovas.

„Dėl šios grupės vadovo kandidatūrų turiu, bet apie jas kalbėti kol kas nenorėčiau. Manau, kurį laiką šiai grupei vadovaus žmogus laikinuoju pagrindu“, – atsakė G. Nausėda.

G. Nausėda apie galimą nepilnos Vyriausybės tvirtinimą: tai nėra siekiamas scenarijus

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nepilnos sudėties Vyriausybės tvirtinimas nėra siekiamas scenarijus. Visgi, pasak šalies vadovo, jei kelios ministerijos kurį laiką dirbs su laikinais vadovais, tai nebus pasaulio pabaiga.

„Jeigu dėl kai kurių pozicijų bus vakuumas arba niekaip nepavyks pateikti tinkamų kandidatų, gali taip atsitikti ir aš jau esu apie tai kalbėjęs, Ministrų kabinetas gali būti patvirtintas nepilnos sudėties. Bet tikiuosi, kad bevaldystė netruks labai ilgai“, – „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

„Tai tikrai nėra labai siekiamas scenarijus, nes tikrai nėra labai normali situacija, kuomet neaišku, kas vadovauja ir ypatingai, kas vadovauja konkrečioms ministerijoms. Bet jeigu tai bus viena arba dvi vakansijos, tai tikrai nebus pasaulio pabaiga“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo teigimu, svarbiausia, kad nepilnos sudėties Ministrų kabineto darbas pernelyg neužsitęstų.

Aš žiūriu į šitą dalyką ramiai – manau, kad tikrai absoliuti dauguma Ministrų kabineto bus suformuota. Ir tie kandidatai, kurie jau yra pasiūlyti, tikrai galima manyti, kad pokalbiai su jais bus konstruktyvūs ir sprendimai bus priimti.

„Svarbiausia, kad tai netaptų kažkokia chroniška arba struktūrine problema, kad bėgs laikas, o žmonių į šias pozicijas nebus pasiūlyta arba bus siūlomi kandidatai vienas po kito, kurie netiks prezidentui arba tiesiog jų problema bus kažkokios reputacinės dėmės ir panašiai“, – akcentavo jis, patvirtindamas, kad daugiausiai problemų gali kilti dėl „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus.

Tačiau G. Nausėda teigia manąs, kad dauguma kandidatų į ministrus bus patvirtinti sėkmingai.

„Aš žiūriu į šitą dalyką ramiai – manau, kad tikrai absoliuti dauguma Ministrų kabineto bus suformuota. Ir tie kandidatai, kurie jau yra pasiūlyti, tikrai galima manyti, kad pokalbiai su jais bus konstruktyvūs ir sprendimai bus priimti“, – patikino jis.

Galima suformuoti profesionalią Vyriausybę

Prezidentas G. Nausėda pabrėžia, kad iš kandidatų į Ministrų kabinetą, su kuriais pastaruoju metu susitinka, yra įmanoma suformuoti kompetentingą Vyriausybę.

„Iš tų kandidatų, su kuriais jau susitinku, manau, kad tikrai galima suformuoti veiklią ir, svarbiausia, profesionalią Vyriausybę“, – „Žinių radijui“ akcentavo G. Nausėda.

Šalies vadovas leidžia suprasti turintis palankią nuomonę ir apie į finansų ministrus pretenduojantį Rimantą Šadžių, su kuriuo susitikti planuoja dar antradienį.

„Ponas Šadžius man yra gerai pažįstamas kandidatas. (...) Tai kompetentingas žmogus, sukaupęs didžiulę patirtį finansų sektoriuje, tai, manau, kalbėtis su juo galima ta pačia kalba ir tikėtis profesionalių sprendimų“, – sakė prezidentas.

R. Popovienei turės daug klausimų

Tuo metu į švietimo, mokslo ir sporto ministres kandidatuojančiai Ramintai Popovienei jis tikina turėsiantis daugiau klausimų. Anot prezidento, nuomonė apie pretendentę bus susidaryta antradienį numatytame susitikime.

„Ponia Popovienė yra man mažiau žinoma. Neslėpsiu šito. Tiek, kiek turiu informacijos, manau, kad žmogus turi būtinus įgūdžius, savybes ir patirtį šioms pareigoms atlikti. Tačiau, be abejo, reikės užduoti daug klausimų, kurie mums yra nepaprastai svarbūs – dėl švietimo reformos, įtraukiojo ugdymo, mažųjų mokyklų, regioninių dalykų. Nuo atsakymų į klausimus priklausys ta nuomonė, kurią aš susidarysiu apie kandidatę“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Laukiu šito susitikimo ir tikrai, manau, kad turėsime daugiau nei vidutiniškai klausimų, kuriuos paprastai turime kandidatams į ministrus“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar, jo manymu, vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė turi pakankamai kompetencijų užimti šį postą, šalies vadovas kol kas vertinti sako nesiimsiantis.

„Gydytojo kvalifikacija, manau, nėra būtina sveikatos ministro pozicijai užimti, bet, kad yra naudinga kaip papildoma savybė, manau, tikrai taip. Žmogus turi bent jau bendrais bruožais išmanyti tą sektorių, į kurį ateina“, – aiškino G. Nausėda.

„Prašote vertinti žmogų, kuris kol kas nėra oficialus kandidatas ministro pareigoms užimti. (...) Jeigu bus pasiūlyta premjero Palucko, be jokios abejonės, aš susitiksiu“, – nurodė jis.

Remigijus Žemaitaitis

Prezidentas tikisi per artimiausias dienas sulaukti „Nemuno aušros“ kandidatų: kitu atveju užsidegs raudonosios lemputės

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ sunkiai sekasi ieškoti technokratinių kandidatų į ministrus. Visgi, jis pretendentų į teisingumo, žemės ūkio ir aplinkos ministrus tikisi sulaukti per artimiausias dienas.

„Laiko dar yra, bet laiko imtis yra gana ribota ir dėl to, jei per artimiausias dienas tokie kandidatai nebus pasiūlyti – jau skambės skambučiai ir užsidegs raudonosios lemputės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

„Premjero prerogatyva yra kartu su koaliciją sudarančia partija, „Nemuno aušra“, tokius kandidatus rasti. Manau, kad tai yra įmanoma padaryti, bet tai reikia daryti pakankamai greitai“, – akcentavo jis.

Laiko dar yra, bet laiko imtis yra gana ribota ir dėl to, jei per artimiausias dienas tokie kandidatai nebus pasiūlyti – jau skambės skambučiai ir užsidegs raudonosios lemputės.

Šalies vadovas nenorėjo komentuoti viešojoje erdvėje aptariamų galimų „Nemuno aušros“ kandidatų. Pasak jo, partija dar nėra iki galo sutarusi su savo numatytais potencialiais ministrais.

„Kol kas, tenka pripažinti, kad šiai partijai net ir technokratinių kandidatų rasti sekasi sunkiai“, – dėstė G. Nausėda.

„Yra siūlymai, bet tie siūlymai nėra tiek iki galo parengti, kad žmogus ir pats būtų pasakęs labai aiškų, pozityvų atsakymą. Dažnai yra siūlomos pavardės žmonių, kurie patys netikėtai sužino, kad yra siūlomi, o po to sako ne, turiu kitų planų“, – pabrėžė jis.

Po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su prezidentu būsimas premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Vardan Lietuvos“ pasiūlytus kandidatus bei didžiąją dalį pavardžių, kurias iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai.

Visgi, po Prezidentūros padidinamuoju stiklu atsidūrusios „Nemuno aušros“ pasiūlytų kandidatų į Vyriausybę G. Paluckas neatskleidė. Kad partijai sunkiai sekasi ieškoti kandidatų į ministrus praėjusią savaitę pripažino ir jos lyderi R. Žemaitaitis.

Pagal koalicinį susitarimą, „Nemuno aušra“ bus atsakinga už tris ministerijas – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio.

R. Žemaitaičio paskyrimas į Seimo vicepirmininkus būtų problema

G. Nausėda leido suprasti, kad kritiškai vertintų R. Žemaitaičio galimybes tapti Seimo vicepirmininku. Pasak jo, apie tai užsiminęs parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis turėtų atsižvelgti ne tik į teisinį, bet ir į politinį kontekstą.

„Man tikrai tenka gauti nemažai informacijos apie tai, kaip į pono Žemaitaičio personaliją reaguoja užsienio valstybės, tos valstybės, nuo kurių nemažai priklauso mūsų saugumas ir mes, kaip niekas kitas, esame suinteresuoti, kad su tomis valstybėmis būtų palaikomas labai geras santykis“, – svarstė šalies vadovas.

„Man būtų svarbu, kad būtų vertinamas ne tik teisinis aspektas (...) šiuo atveju kalbame apie labai svarbią politinę poziciją. Jeigu ją užimtų žmogus, kurio kandidatūra arba jo partijos laimėjimas šiuo metu yra svarstomas labai intensyviai ir, deja, ne per pačią geriausią reputacinę prizmę, tai būtų problema“, – akcentavo jis.

S. Skvernelis praėjusią savaitę teigė, kad R. Žemaitaitis gali būti teikiamas kandidatu į parlamento vicepirmininko postą. Pasak jo, toks sprendimas įmanomas, jei „Nemuno aušros“ lyderis išspręs savo teisines problemas.

ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suformavo koaliciją su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pastaroji dauguma Seime turi 86 mandatus iš 141.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)