inčas įsiplieskė tuomet, kai debatuose abiejų minėtų politikų buvo paklausta, prie kurio premjero pensijos šalyje kilo labiausiai, o šalies vadovas įvardijo savo pavardę.
„Labiausiai pensijos kilo prie prezidento Nausėdos. (...) Pensijų indeksavimo sistema buvo sugalvota dar 2019 m. ir pirmą kartą mes ją įgyvendinome su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Šios Vyriausybės garbei turiu pasakyti, kad ši sistema liko egzistuoti ir toliau pensijos auga sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis“, – TV3 surengtuose kandidatų į šalies vadovo postą debatuose teigė G. Nausėda.
I. Šimonytė sutiko, kad pensijos augs nepriklausomai nuo to, kas bus premjeru, tačiau jai keistai nuskambėjo prezidento replika dėl dabartinės Vyriausybės.
„Visiškai sutinku, kad pensijos auga bei augs ir toliau, nepriklausomai nuo to, kas bus ministras pirmininkas ar prezidentas, bet keistai nuskambėjo pasakymas, kad ir prie šitos Vyriausybės toliau tas vyksta, tarsi jūs tikėjotės iš manęs ko nors kito“, – sakė premjerė.
G. Nausėda aiškino, kad tikėjimas gali būti pagrįstas „empirine 2009-ųjų metų patirtimi“.
„Kartais tikėjimas pagrįstas empirine patirtimi, jeigu prisimintume 2009-uosius metus, situacija buvo kiek kitokia“, – tikino jis.
Vyriausybės vadovė ragino atsiminti, kokia buvo šalies ekonominė situacija prieš 15 metų, o prezidentą sulygino su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu.
„Bet jūs gal atsimenate kokia situacija 2009-ais metais buvo iš esmės? (...) Lyginti 2009-uosius metus, kada ekonomika nukrito nuo skardžio ir pajamos biudžeto susitraukė 30 proc. su situacija, kada pajamos auga 20 proc., man atrodo, yra nekorektiška. (...) Tampate truputį kaip Ramūnas Karbauskis, kuris gąsdino rinkėjus, kad išrinkus Šimonytę sumažės pensijos. Kaip matote, atsitiko visiškai priešingai“, – pažymėjo ji.
Vis tik šalies vadovas pažymėjo, kad 2009 m. šalies ekonominių rodiklių itin spartų kritimą lėmė vykdyta prociklinė politika.
„Pajamos dramatiškai krito ir BVP 15 proc., bet sakykite, jos krito, nes norėjo nukristi, ar joms būtų padėta šitaip smarkiai nukristi? Kalbėkime ir apie tai, kokia ekonominė politika tuo metu buvo vykdoma ir kodėl ji lėmė tokį katastrofišką, didžiausią Europoje BVP kritimą Lietuvoje, išskyrus Latviją. Ir kodėl Lietuva 2020 m. per patį pandemijos įkarštį sugebėjo išlikti su 0 proc.?“ – klausė G. Nausėda.
„Taip atsitiko todėl, kad 2009-ais metais jūs įvedėte prociklinę politiką, kai smuko ekonomika kėlėte mokesčius ir mažinote išlaidas, 2020-ais metais buvo didinamos išlaidos ir mažinami mokesčiai, kad verslas galėtų išgyventi“, – akcentavo jis.
I. Šimonytė pažymėjo, kad tokias priemones reikėjo taikyti dėl to, kad 2008-ais metais buvo „perkaitinta Lietuvos ekonomika“, o šalis neturėjo „Sodros“ rezervo bei įvesto euro.
„Prisiminkime, kodėl Vyriausybei teko vykdyti prociklinę politiką. (...) Vyriausybės, kurios buvo iki 2008-ųjų metų kartu su bankų kreditu perkaitino Lietuvos ekonomiką, kuri nusirito nuo skardžio, kai bankrutavo „Lehman Brothers“ ir ištiko mus pasaulio finansų krizė. Ir mes dar neturėjome euro tuo metu, gerbiamasis Gitanai, kurį turėjome 2020-ais metais, todėl skolinomės už super mažas palūkanas“, – kalbėjo premjerė.
„Aš būčiau norėjusi 2009-ais metais turėti eurą ir „Sodros“ rezervą, bet aš jo neturėjau“, – pažymėjo ji, akcentuodama, kad pensijų nebūtų reikėję mažinti, jei „2008-ais metais prieš rinkimus jų nebūtų kažkas padidinęs“.
Prezidentiniuose debatuose Nausėda sulaukė klausimo apie dosnią Blažytės auką
Prezidentas Gitanas Nausėda nemato nieko blogo, jog sulaukė tūkstantinės aukos iš „Vikondos grupės“ savininkės ir pastaruoju metu prokremliškais pareiškimais pasižymėjusios Jolantos Blažytės. Perrinkimo siekiantis šalies vadovas tikina – verslininkė paaukojo kandidatui, kurio politinės pažiūros yra aiškios.
G. Nausėda taip pat atkreipia dėmesį, jog nepriklauso jokiai politinei partijai, todėl neturi galimybės gauti partinės finansinės paramos.
Taip G. Nausėda kalbėjo penktadienio vakarą vykusių kandidatų į prezidentus debatų metu. Renginio metu apie 10 tūkst. eurų auką iš J. Blažytės prezidento pasiteiravo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas Šarūnas Černiauskas.
„Žiūrėkite, gerbiamas Černiauskai – mūsų partijos priėmė tokius įstatymus ir įstatymais sukūrė tokią teisėkūrą, kad partiniai kandidatai gali lengvai gauti kelis šimtus tūkstančių eurų į savo sąskaitą ir tie keli šimtai tūkstančių eurų yra visų mūsų – tai visų mūsų sumokėti mokesčiai. Tame tarpe – ir Jolantos Blažytės. Ir Jolanta Blažytė, ir Eduardas Vaitkus, jeigu jis tuos mokesčius mokėjo, parėmė Ingridą Šimonytę“, – atsakydamas į žurnalisto atsakymą TV3 debatų metu sakė G. Nausėda.
„Jolanta Blažytė iš tikrųjų pervedė tam tikrą pinigų sumą ir jos pažiūros yra žinomos – nors aš, turbūt, negalėčiau pasakyti, kad tarp jos ir Eduardo Vaitkaus galima padėti lygybės ženklą. Tačiau ji pervedė žmogui, kurio geopolitinės nuostatos yra labai aiškiai žinomos“, – patikino jis.
G. Nausėdos nuomone, J. Blažytės auka rodo, jog verslininkė remia prezidento laikyseną ir nuomonę saugumo klausimais.
„Jeigu ji pervedė – reiškia, ji sutinka su mano politika. Ar tai nebūtų logiška teigti?“ – retoriškai klausė jis.
Antrosios kadencijos poste siekiantis politikas taip pat svarstė, jog J. Blažytės pažiūros galėjo pasikeisti, mat, ši pirmajame rinkimų ture rėmė advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
„Pridėjus prie šito dar ir tai, kad gerbiama Jolanta Blažytė, jeigu aš neklystu, anksčiau rėmė arba bent jau morališkai rėmė kitą konkurentą Igną Vėgėlė – reiškia, jos mintyse įvyko transformacija ir manyje ji pamatė geresnį kandidatą“, – savo atsakymą apibendrino jis.
I. Šimonytė: tai tiesiog kompromituoja institucijas ir jus kaip VGT pirmininką
Tačiau prezidento oponentė, konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė nesutiko su šalies vadovo pozicija ir pabrėžė – J. Blažytės retorika ir pasisakymai apie tam tikrus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus kompromituoja ir patį G. Nausėdą, kuris šiai tarybai pirmininkauja.
„Visiškai neseniai buvo priimti sprendimai – įskaitant Valstybės gynimo taryboje, kuriai jūs pats vadovaujate – dėl mokymo misijų Ukrainai. Ir kai jus remiantis žmogus sprendimą, kuriam vienbalsiai pritarė VGT ir vėliau jį patvirtino Seimas, vertina Medvedevo žodžiais – mano supratimu, tai nėra normali situacija“, – G. Nausėdai atsakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, kad tai jau tiesiog kompromituoja institucijas ir jus kaip Valstybės gynimo tarybos pirmininką“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 43,95 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 20,05 proc. palaikymo.
Prezidentiniuose debatuose I. Šimonytė ir G. Nausėda susikirto dėl viešojo transporto lengvatų
Prezidentui Gitanui Nausėdai teigiant, kad jis jau metus laiko nesulaukia vertinimo iš Ministrų kabineto dėl savo siūlomų viešojo keleivinio transporto lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog Vyriausybė išvadą pateiks jau kitą savaitę. Anot jos, procesas užtruko dėl gausos siūlymų, kuriuos registruoja parlamentarai.
Taip Vyriausybės vadovė patikino prezidentą, kuris penktadienio vakarą vykusių debatų metu pasiteiravo premjerės, ką ši darytų jo vietoje, jeigu iš Vyriausybės nesulauktų įstatymo projekto išvados.
„Sakykite, jūs gerbiama Ingrida tampate prezidente ir siūlote įstatymo pakeitimą, kuris numato tam tikras transporto lengvatas pagyvenusiems žmonėms, vaikams, šeimoms. Tą įstatymo projektą pateikėte Vyriausybei ir ji beveik metus neduoda įstatymo projektui išvados, todėl jis negali būti svarstomas Seime. Ką jūs darytume tokiu atveju?“ – klausė G. Nausėda.
„Priežasčių būna visokių, pakeliui atsiranda dar pasiūlymų, (...) yra klausimai susiję su biudžetu, bet konkrečiai tą projektą, kurį turite omenyje, Vyriausybė jį tikrai svarstys kitą savaitę“, – TV3 kandidatų į prezidentus debatų metu G. Nausėdos paklausta dėl ilgo proceso Vyriausybei pateikiant išvadą sakė I. Šimonytė.
„Projektų, kuriuos registruoja įvairūs iniciatyvos teisę turintys subjektai, (...) tai sukuria tam tikrą srautą, kuris Vyriausybei gana didelis darbas, įvertinti, pateikti išvadas, viską suskaičiuoti, numatyti biudžete ir t.t. Tarkim šalia prezidento iniciatyvos atsiranda dar 5–6, kurias reikia kartu įsivertinti. Bet faktas, kad kitą trečiadienį Vyriausybės išvada bus, Seimas galės grįžti prie svarstymo ir gal net priimti iki sesijos pabaigos“, – pažymėjo ji.
Tuo metu šalies vadovas tikino nenorįs Vyriausybės „kalti prie sienos“, tačiau jam norisi apibrėžtumo.
„Tikrai nenoriu kalti prie sienos, tik noriu paprašyti, kad tokiais atvejais visada laikas yra svarbus faktorius. Jeigu yra nuostatos, kurios lemia, kad projektas yra nepriimtinas, jos turėtų būti pateiktos juodu ant balto. Įstatymo projektas gali būti net ir atmestas ir parašyta neigiama išvada, tačiau tai sukurtų tam tikrą apibrėžtumą ir žinotume, ką mums toliau daryti“, – aiškino G. Nausėda.
ELTA primena, kad G. Nausėda pernai birželį siūlė pokyčius Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo projekte. Jo registruotame projekte numatomas nemokamas važiavimas viešuoju transportu vaikams iki 7-erių metų, taip pat pokyčiai darytų įtaką laisvės kovų dalyviams, pensinio amžiaus žmonėms.
G. Nausėda siūlo, kad vaikai iki 3 metų (imtinai) amžiaus, užimant atskirą sėdimąją ar miegamąją vietą bei vaikai nuo 4 iki 7 metų (imtinai) viešuoju transportu galėtų važiuoti nemokamai.
Tuo tarpu 80 proc. nuolaida kelionėms viešuoju transportu numatoma asmenims, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, žuvusių Lietuvos nepriklausomybės gynėjų šeimoms nariams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bei pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.
Tokia pati nuolaida siūloma nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams, Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bei asmenims, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Afganistane.
80 proc. nuolaida kelionėms viešuoju transportu galėtų gauti ir vaikai nuo 8 iki 18 metų.
Galiausiai 50 proc. nuolaida, prezidento siūlymu, būtų užtikrinta Lietuvos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenys, iki jiems sukaks 80 metų.
Taip pat, tokia nuolaida būtų taikoma ir tėvams, įtėviams arba globėjams (rūpintojams), važiuojantiems kartu su vaikais savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ir valstybinių švenčių dienomis.
Išsiskyrė G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuomonės dėl VSD pranešėjo komisijos: prezidentas Seimui palinkėjo sėkmės
Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija jam primena Stalino laikais veikusias troikes. Pasak šalies vadovo, nepatogius jam klausimus kėlęs parlamentinis tyrimas pateikė „kreivus“ darbo rezultatus. Savo ruožtu šalies vadovui rinkimuose oponuojanti Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad G. Nausėdai derėjo atsakyti į komisijos klausimus.
„Dėl pranešėjo komisijos sudarymo pagrįstumo yra ir kreipimaisi į Konstitucinį Teismą (KT). Šios komisijos darbo metodai man primena, kai Stalino laikais buvo tokios troikės, kurios nuteisdavo neturėdamos tam įgaliojimų. Ir nuteisdavo miriop, gerbiamas jaunime“, – penktadienį vykusiuose „TV3“ debatuose kalbėjo G. Nausėda.
„Labai įdomu, kad komisijos darbo išvados, na turbūt atsitiktinai supuolė, buvo išneštos prieš pat prezidento rinkimus, nors gerbiami Seimo nariai turėjo labai nemažai laiko sukurti tokią komisiją ir paskelbti jos išvadas prieš kokius dvejus ar trejus metus“, – ironizavo jis.
Pasak jo, VSD pranešėjo išvadų klausimas dabar jau Seimo rankose.
„Seimas turės spręsti labai nelengvą klausimą – šios komisijos kreivo darbo rezultatus, tvirtinti arba netvirtinti. Sėkmės jiems“, – sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu I. Šimonytė tikina, kad atsakius į komisijos klausimus neliktų vietos interpretacijoms.
„Per savo gyvenimą man teko liudyti ne vienai komisijai, kai kurios iš tų komisijų man galėjo atrodyti šališkos (...) Visada yra paprasčiau atsakyti į klausimus negu į juos neatsakyti, nes paskui tiesiog nereikia jokių interpretacijų“, – dėstė premjerė.
Jai atkirsdamas G. Nausėda priminė valdančiosios koalicijos prieš rinkimus dalintus pažadus Lietuvoje kurti aukštesnę politinę kultūrą.
„Aš tikėjausi, kad jūsų valdančioji dauguma, pasimokiusi iš praeities klaidų ir tiek daug kalbėjusi, kokią aukštesnę politinę kultūrą ketina atnešti į Lietuvą – padarys kitaip ir neis pono Jakeliūno keliu. Deja, jūs pasirinkote lengvesnį kelią“, – sakė prezidentas.
Į tokius teiginius I. Šimonytė atsakė primindama parlamentarės Agnės Širinskienės inicijuotas laikinąsias komisijas praėjusioje Seimo kadencijoje.
„Tikrai šiame Seime tyrimų komisijų yra labai mažai“, – pridūrė ji.
Parlamentinio tyrimo išvadų patvirtinimui Seime liko paskutinis balsavimas. Nors tai planuota daryti praėjusį ketvirtadienį, visgi posėdžio išvakarėse klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.
VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją. Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Prieš kelias savaites Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad laikinoji parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė Tomo Gailiaus tapatybę. Išvadose taip pat teigiama, kad komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o pati komisija viršijo įgaliojimus.
Diskusija apie tarpinius patikrinimus – Vyriausybė mokosi, o vaikai kenčia
Problemos, kilusios tarpinių vienuoliktokų patikrinimų metu leido išmokti tam tikras pamokas, sako premjerė Ingrida Šimonytė ir tikina, kad šie pokyčiai pasiteisino. Visgi, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia – kilusi krizė švietime sukėlė paniką, o Vyriausybė išmoko pamokas vaikų psichologinės sveikatos sąskaita.
Penktadienio vakarą vykusiuose prezidento rinkimų debatuose Vyriausybės vadovė sulaukė klausimų dėl padėties švietime. Visgi, I. Šimonytė tikino – nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neturi nuolatinio vadovo, tai nereiškia jokios krizės.
„Taip jau atsitiko, kad buvęs ministras nusprendė pasitraukti. Bet manau, kad jį pavaduojančiai ministrei tikrai pavyko suvaldyti procesą, kuriame buvo klaidų ir trikdžių. Visiškai nepritariu teiginiui, kad tarpiniai atsiskaitymai nepasiteisino. Jie, kaip forma, tikrai pasiteisino. Taip, buvo klaidų. Aš jas pripažįstu, už jas atsiprašau, bet tas klaidas stengiamės spręsti ir stengiamės situaciją taisyti“, – „TV3“ debatų metu sakė I. Šimonytė.
„Galėjome stabdyti procesą. Nusprendėme nestabdyti, nusprendėme eiti vis tiek pirmyn, tardamiesi ir su mokytojų bendruomene, su mokyklų vadovų bendruomene. (...) Bet tikrai manau, kad išmokome daug pamokų iš šio proceso – ypatingai, tarpinių atsiskaitymų ir naujų programų įsigaliojimo – ir tas pamokas išmokę daug dalykų pataisysime“, – sakė Vyriausybės vadovė.
G. Nausėda sako, kad G. Jakštas įspėjo premjerę dėl būsimos krizės: vaikams reikėjo psichologų pagalbos
Reaguodamas į premjerės pasisakymą, antrosios kadencijos poste siekiantis G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog vienuoliktokų patikrinimų pamokos išmoktos pačių moksleivių psichologinės gerovės sąskaita.
„Klausimas – kokia sąskaita ir kokia kaina jūs tas pamokas išmokote? Išmokote vaikų psichologijos sukrėtimų kaina. Vaikams tikrai reikėjo psichologų pagalbos, nes jie nežinojo, kaip jūs reaguosite po to į tą kilusią krizę ir kaip jūs grąžinsite į normalią būseną. Iš pradžių jie matė tik paniką ir matė labai prastus tarpinių atsiskaitymų rezultatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Todėl, jo nuomone, vienintelė pamoka, kurią galima išmokti iš šios situacijos – nesiimti pernelyg daug reformų vienu metu.
„Tai pamoka galėtų būti tokia – negalima pradėti vienu metu penkių reformų. Vienu metu kurti ir nesukurti vadovėlius, palikti mokytojus ieškoti „Google“ medžiagos ar dar kažkur kitur, tuo pat metu organizuoti tarpinius atsiskaitymus“, – aiškino jis.
Be to, užsiminė šalies vadovas, jo žiniomis buvęs ministras Gintautas Jakštas įspėjo Vyriausybę dėl galimos krizės.
„Kiek man žinoma, ministras jums apie tai sakė – kad laukia krizė ir gali būti blogai. Bet jūsų kanceliarija nusprendė, kad vis tiek reformą reikia vykdyti. (...) Ir dabar turime situaciją, kada jūs mokotės, o kiti kenčia“, – pridūrė jis.
Visgi, I. Šimonytė paneigė tokius gandus.
„Jūsų žinios nėra teisingos. Turbūt čia labai gerai galiotų pasakymas – kas nedirba, tas ir neklysta. Tai klaidų buvo. Bet iš pat pradžių buvo pasakyta, kad šis pirmas kartas, kuris vis tiek būtų kažkada įvykęs. (...) Visa tai buvo daroma tariantis su politikais, kurie turi atsakomybę už ministeriją – taigi, ir su buvusiu ministru“, – teigė ji.
„Bet po to tarimosi ministras nusprendė, kad jam reikia palikti savo postą“, – atkirto G. Nausėda.
„Galbūt nepavyko suvaldyti situacijos. Galima buvo ir geriau – kaip rodo Monikos Navickienės pavyzdys“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos. Dėl to dalis moksleivių teigė patyrę įtampą, susirūpinimu dėl vaikų sveikatos viešojoje erdvėje dalijosi ir kai kurių moksleivių tėvai.
Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas.
Prezidentas kritikuoja siūlymą dekriminalizuoti kanapes: tai būtų signalas visuomenei ir jaunimui
Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja aštrių diskusijų sukėlusią kanapių dekriminalizavimo idėją. Šalies vadovas įsitikinęs, kad tokio sprendimo priėmimas siųstų atitinkamą signalą visuomenei.
„Viena vertus, yra pats teisės akto pokytis ir pats sprendimas, kita – kokią mes žinutę siunčiame visuomenei. Šioje vietoje mes visiškai nuvertiname ir galvojame, kad tokie sprendimai nėra signalas visai visuomenei, tame tarpe, mūsų jauniems žmonėms“, – penktadienį vykusiuose „TV3“ debatuose kalbėjo G. Nausėda.
„Vieni deda maksimalias pastangas: policija, mokytojai, tėvai, bendruomenės, kaip narkotikų plitimą, kuris darosi katastrofiškas, sustabdyti. Kiti sau bim bam užsiiminėja tokiomis diskusijomis. Tai gal, vis dėlto, aiškiai nusistatykime prioritetus, ko mes iš tikrųjų siekiame. Ar siekiame apvalyti mūsų mokyklas nuo kad ir lengvųjų narkotikų, ar siekiame užkardyti narkotikų kelią į mūsų mokyklas? Kol kas mes akivaizdžiai pralaimime šią kovą ir tai sakau ne aš, tai sako specialistai“, – akcentavo jis.
Šį klausimą iškėlusiam skaitytojui prezidentas pasiūlė užsiiminėti sportu ir atrasti kitų malonumų.
„Problemų, idėjų galime susigalvoti visokių, bet šita visuomenė yra stipri tol, kol ji turi labai aiškius prioritetus, vertybes ir pradeda nuo jų. Malonumų galima susirasti daugybę ir kitų. Šiam skaitytojui siūlyčiau išeikite į krepšinio aikštelę pažaisti, užsiiminėkite sportu, nesėdėkite sukniubęs prie kompiuterio ir patirsite didelį džiaugsmą ir be tų jūsų kanapių“, – dėstė jis.
I. Šimonytė dekriminalizaciją palaiko
Tuo metu G. Nausėdai šalies vadovo rinkimuose oponuojanti Ingrida Šimonytė tikino, kad ji palaiko dekriminalizacijos idėją, tačiau prieštarautų visiškam kanapių legalizavimui.
„Pirmiausia, mums reikėtų atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už mažo kiekio (kanapių – ELTA) turėjimą, kuris yra tikrai neproporcingas ir tą sako Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), ir pareigūnai, ir daugybė ekspertų. Seimas taip nesako, nes dekriminalizavimą viename kokteilyje sumaišo su legalizavimu, ir sako, kad tai reiškia, kad kažkas kažką legalizuos. Legalizavimas nėra tas siūlymas, kurį aš palaikyčiau“, – debatų metu kalbėjo premjerė.
ELTA primena, kad 2022 m. gruodį vykusio balsavimo metu po svarstymo kanapių dekriminalizavimo projektui buvo pritarta, tačiau vėliau Seimo Etikos ir procedūrų komisija parengė išvadą, kad dėl pavėluoto kreipimosi ekspertiniam vertinimui šiuo klausimu buvo pažeistas Seimo statutas. Seimas šiai išvadai pritarė, todėl klausimas buvo grąžintas Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 50 iki 300 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 300 iki 1000 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos. Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų, koks kiekis kanapių būtų laikomas nedideliu.
Be to, nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.