„Noriu pasidžiaugti rezultatu. Politinė veikla nukreipta į rezultatą. Politikas, kuris nenori būti perrinktas, nežinia, ką veikia politikoje“, – kalbėjo G. Nausėda per spaudos konferenciją pirmadienį.
Prezidentas po rinkimų nakties dėkojo komandai, žmonai Dianai ir dukroms.
„Kita kadencija taip pat nebus lengva. Atidžiai stebiu įvykius pasaulyje, ir matau, kad geopolitinė situacija deja liks sudėtinga. Mes ir toliau turėsime be išlygų ir visomis galiomis remti Ukrainą, siekti tarptautinės bendrijos išlaikymo Ukrainai. (…) Mus neramina ir situacija Artimuosiuose Rytuose, kad šiandien ten žūva žmonės, Gazos ruože susidarė humanitarinė katastrofa, ir, kad kol kas nematyti išėjimo iš šitos situacijos. Pirmiausia ES turėsime ieškoti, kaip užbaigti šią katastrofą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ekonominėje politikoje jis ir toliau ketina būti aktyvus. Mato prielaidų padaryti darbų jau suformavus naują valdančiąją daugumą.
„Tikrai nenoriu šiandien spėlioti, kokia ta valdančioji dauguma bus, bet per tuos penkerius metus pasikeičiau ir aš. Pasikeičiau ta prasme, kad suprantu, kad rezultato kartais siekti tenka ilgesnį laiką, ir ne visi rezultatai pasiekiami kavalerine ataka. Kai kuriuos rezultatus tenka pasiekti pozicine apgultimi“, – kalbėjo G. Nausėda.
Valstybės vadovas kalbėjo, kad kartais nuo idėjos subrandinimo iki jos įgyvendinimo praeina keleri metai.
„Bet net ir praėjus keleriems metais apima pasitenkinimo jausmas, kad laužėme laužėme ir pralaužėme“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, atskirčių mažinimas yra universalus dalykas.
„Manau, kad šiandien Lietuva gyvena tokioje situacijoje, kuomet galime pagrįstai didžiuotis nuo įstojimo į ES datos. Tie pasiekimai yra absoliučiai neabejotini ir įspūdingi. (…) Šitoje vietoje, norint, kad šalyje būtų daugiau teisingumo, turime kalbėti apie sąžiningą visų Lietuvos žmonių prieigą prie vadinamojo „vaišių stalo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis žadėjo, kad nenustos raginti didinti socialines išmokas ir pensijas, nes, jo įsitikinimu, tai yra teisinga.
„Tačiau tas dalyvavimas bendrajame gėryje susijęs ir su kai kuriais dalykais, kurie nėra materialaus pobūdžiu. Turiu mintyje, pavyzdžiui, vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų galimybes pradėti savo ugdymą, kiek galima, anksčiau, ir pradėti jį valstybės lėšomis“, – sakė G. Nausėda.
Jo prioritetų sąraše liks ankstyvasis ugdymas, lygaus starto galimybės, socialinio aspekto mokslei stiprinimas ir įtraukusis ugdymas.
Valstybės vadovui norėtųsi, kad reformos, kurios vykdomos, būtų geriau apgalvotos, kad turėtų aiškius tarpinius ir galutinius tikslus, ir kad nebūtų užsibrėžta vykdyti per daug reformų tuo pačiu metu.
„Padėtis švietimo sektoriuje, ypatingai paskutinio tarpinio atsiskaitymo rezultatai parodė, kad kartais mes patys mėginame iššokti aukščiau bambos, ir sujaukiame procesą, o dėl padarytų klaidų kenčia mokiniai“, – komentavo G. Nausėda.
Dėkojo konkurentams
Dėkojo konkurentams abiejuose rinkimų turuose. Jo vertinimu, kampanija praėjo pakankamai korektiškai.
„Konkurentai gerbė vienas kitą. Rinkimai iš esmės išlaikė vakarietiškos kultūros egzaminą“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas išskirtinai padėkojo konkurentei antrajame ture I. Šimonytei.
„Manau, kad antrojo turo debatai buvo ir gilesni, ir labiau apimantys skirtingas gyvenimo sritis. (…) Buvo galima išryškinti savo pozicijas aiškiau, apčiuopiamiau. Man pavyko tą padaryti. Tą žinutę, kur norėjau išsiųsti brangiems Lietuvos žmonėms, aš išsiunčiau, ir jie patikėjo“, – teigė G. Nausėda.
Pasisakė dėl paramos Seimo rinkimuose
Paklaustas, ar rems jį parėmusius socialdemokratus Seimo rinkimuose, prezidentas atsakė aptakiai.
„Aš remsiu tas jėgas, kurios norės dirbti konstruktyviai. Manau, kad yra gerokai daugiau politinių partijų, kurios norėtų bendradarbiauti su prezidentu, kurių pažiūros į ekonominę, socialinę mūsų realybę yra, jei ir neidentiškos, tai panašios, kurios taip pat nori mažinti atskirtis. (…) Nemanau, kad prezidento vaidmuo yra remti vieną ar kitą konkrečią partiją. Prezidento vaidmuo, ir, neslėpsiu, interesas yra, kad būtų suformuota veiksminga valdančioji dauguma, kuri norėtų ne stumdytis pečiais, o bendradarbiauti su prezidentu. Matau geras prielaidas, kad tai atsitiks“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėdą rinkimuose parėmė socialdemokratai, Regionų partija, „valstiečiai žalieji“, primena „Delfi“.
Nausėdos pažadas Ukrainai
Paklaustas apie karių siuntimą mokymo misijoms į Ukrainą, šalies vadovas sakė, kad šiuo metu patiems ukrainiečiams svarbiau kas kita.
„Šiandien mes tikrai labai intensyviai palaikome dialogą su pačiais ukrainiečiais, ir jie mums labai aiškiai sako: „šiandien ne tai yra mūsų prioritetas. Šiandien prioritetas yra tai, kad mes negauname tai, kas buvo pažadėta. Konkrečiai negauname laiku oro gynybos sistemų, amunicijos“. Ne kartą sakiau, kad gerkime šampaną ne tada, kai mes priimame sprendimus, kad kažką suteiksime Ukrainai, o tuomet, kai šita karinė įranga kerta Ukrainos sieną. Kartais tarp šitų dviejų yra labai ilgas laiko tarpas“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad tai lemia didžiulius nuostolius, kuriuos Ukraina patiria, Rusijos galėjimą toliau plėtoti sėkmę fronto linijoje.
„To neturėtų būti“, – sakė G. Nausėda.
Karinė misija, pasak jo, buvo svarstyta vasario pabaigoje Paryžiuje.
„Kol kas vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Lietuva jau iš esmės yra priėmusi sprendimą dėl karinės misijos, nes Seimas dar praėjusių metų pabaigoje mandatavo šimtą karių būtent šiam tikslui – ne karui fronte, bet karinės misijos tikslais. Jeigu bus pasiektas sutarimas, ir ukrainiečiai tikrai mūsų paprašys atsiųsti reikalingų specialistų karinės misijos (mokymo) tikslais, tą padarysime“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, tas veikiausiai vyktų Vakarų Ukrainoje.
„Bet šiandien mes kalbame apie dalykus, kurie nėra šiandienos aktualija“, – sakė G. Nausėda.
Mano, kad verta kritiškai pažiūrėti į Vyriausybės sudėtį
Prezidentas įsitikinęs, kad verta kritiškai pasižiūrėti į Vyriausybės sudėtį verta.
„Iš esmės tas kritinis požiūris Lietuvoje egzistuoja kiekvieną dieną, net ir šiandien paklausus žmonių, kaip jie vertina vieno ar kito ministro veiklą, nemaža dalis jų pasakytų karčių žodžių kai kurių ministrų atžvilgiu“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas rengiasi imtis veiksmų.
„Kartoti mantrą, kad kažkas blogai dirba, ir nieko nedaryti, – man toks dalykas nepriimtinas. Ir man nepriimtina po truputį pučiama nuostata, kad čia yra daugiau mandagumo atsistatydinimai, ir prezidentas iš mandagumo turi visus patvirtinti. Nemanau, kad šiuo atveju žodis „mandagumas“ yra pats tinkamiausias“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad, prieš kalbėjimą apie naujos Vyriausybės suformavimą, Seimas dar turi patvirtinti premjerės kandidatūrą.
„Pirmiausia, pagyvenkime iki to momento, kuomet po inauguracijos bus grąžinti įgaliojimai, ir pažiūrėsime, koks procesas bus liepos mėnesį“, – sakė G. Nausėda.
Nepaisant to, kad iki Seimo rinkimų bus likę nedaug laiko, prezidentas mato prasmę pokyčiams Vyriausybėje.
„Su išlyga, kad tai nebūtų atsitiktiniai žmonės. Sakydamas tai, turiu galvoje konkrečias pavardes“, – teigė G. Nausėda jų neįvardindamas.
Pasisakė apie santykius su Kinija
Atsakydamas į klausimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo, prezidentas sakė, kad tai yra šiuo metu ne prioritetinis dalykas.
„Noriu ramiai susidėlioti visus užsienio politikos dalykus jau su naująja komanda. Santykiai su Kinija yra tokie, kokie yra. Tikrai nemanau, kad atstovybės pavadinimo keitimas iš esmės ką nors pakeistų“, – sakė G. Nausėda.
Jo vertinimu, ES turi turėti aiškią poziciją Kinijos atžvilgiu.
„Per pastaruosius keletą metų įvyko tam tikrų poslinkių. Kinija pademonstravo savo nenorą ir negebėjimą bendrauti ir plėtoti dialogą su ES ir kitomis valstybėmis, kurios laikosi teisės viršenybės ir demokratijos principų“, – įvertino G. Nausėda.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kinija užmaskuota, o kartais ir tiesiogine forma remia Rusiją jos kare prieš Ukrainą.
„Šitoje vietoje turime aiškiai atsakyti, ar ketiname intensyviau bendradarbiauti su tokia Kinija, kokia ji yra šiandien? Aš manau, kad atsakymas yra ne. Dalyvausiu ES diskusijose, ir propaguosiu naratyvą, kad turime apsispręsi, o ne klaidžioti tarp trijų pušų, kalbėdami apie santykius su Kinija“, – sakė G. Nausėda.
Tęs konsultacijas dėl kariuomenės vado
Prezidentas teigė, kad tęs konsultacijas naujo kariuomenės vado paieškose. Šalies vadovas tvirtina, jog kandidatą į šią poziciją jis teiks, nevėluodamas.
„Dabar, įvykus prezidento rinkimams, galėsime jau tikrai finalizuoti šitas mūsų konsultacijas. Yra keletas labai rimtų kandidatų kariuomenės vado vietą užimti“, – pirmadienį po antrojo prezidento rinkimų turo surengtoje konferencijoje teigė G. Nausėda.
Antrai prezidento kadencijai perrinktas G. Nausėda pažymėjo, kad susitikimuose su potencialiais kandidatais į kariuomenės vadus kalbamasi ne tik apie profesionalumą, bet ir apie psichologinį kandidatų tvirtumą.
„Kėliau ne tik profesionalumo, atsidavimo Tėvynei klausimus, bet taip pat ir klausiau, ar jie yra psichologiškai tvirti ir atsparūs, nes gali būti visokių situacijų ir gali būti visokių sąlygų, kurios iškils kariuomenės vado kelyje. Taip kad jie turi būti ne tik vizionieriai, bet ir turi būti visapusiškai pasiruošę visomis prasmėmis. Tokie kandidatai, mano supratimu, yra. Dabar svarbiausia pasirinkti vieną iš jų“, – dėstė G. Nausėda.
„Kariuomenės vado kandidatūrą be jokios abejonės aš be jokių pavėlavimų teiksiu Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti, kai tik ateis tam laikas“, – pridūrė perrinktas prezidentas.
Dabartinio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio kadencija baigiasi šių metų liepos mėnesį.
Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkerių metų kandencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Mano, kad bus įvestas visuotinis šaukimas
Prezidentas mano, kad jo kadencijoje bus įvestas visuotinis šaukimas į kariuomenę. Tiesa, prezidento teigimu, visų pirma turi būti planuojamas visuotinis jaunuolių, o ne merginų šaukimas į kariuomenę.
„Vienareikšmiškai taip – manau, kad per artimiausią penkerių metų laikotarpį mes turime labai aiškiai apsispręsti (dėl visuotinio šaukimo – ELTA). Ir tiesą sakant net nemanau, kad čia reikia laukti penkerių metų, nes visuotinis šaukimas yra tiesiog šiandienos realybė. Žinoma, aš nekalbu apie merginų šaukimą, kalbu kol kas apie jaunuolių visuotinį šaukimą“, – spaudos konferencijoje laimėjus prezidento rinkimus kalbėjo G. Nausėda.
Anot Daukanto rūmuose ateinančius penkerius metus reziduosiančio šalies vadovo, Lietuvai iš pradžių svarbu parengti visuotiniam šaukimui pritaikytą infrastruktūrą, numatyti pakankamą finansavimą sklandžiai visuotinio šaukimo sistemai.
„Turime daug padaryti, kad visuotinis šaukimas būtų ne šiaip sau deklaracija, o realiai įgyvendinamas dalykas“,– pridūrė G. Nausėda.
Sukritikavo Skvernelio idėją
Perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda kritikuoja ekspremjero Sauliaus Skvernelio siūlymą keisti Konstituciją ir prezidento kadenciją apriboti iki vienos, trunkančios septynerius metus.
„Nemanau, kad dabar pats tinkamiausias metas svarstyti tokius pakankamai esminius Konstitucijos aspektus. Mano nuomone, prezidento dvi kadencijos jam kaip tik ir suteikia galimybę tvirčiau pasijusti pirmąją kadenciją ir jau visa jėga kibti į darbus antrąją kadenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, pirmąją kadenciją patirti sunkumai gali padėti antrosios kadencijos metu.
„Mano mokymosi laikotarpis buvo pakankamai trumpas ir jis buvo gerokai komplikuotas, nes nebuvo kada mokytis, reikėjo iš karto susidurti ir su pandemija, ir su migracija, ir su saugumo klausimų paaštrėjimu. Tačiau šiandien aš jaučiuosi visiškai ramus, visiškai tvirtas visose nuostatose. Žinau ką reikia daryti, žinau kaip reikia daryti, kaip reikia bendradarbiauti su kitomis politinėmis jėgomis. Tomis, kurios nori bendradarbiauti. Ši patirtis, kurią įgijau per pirmąją kadenciją man labai padės per antrąją“, – akcentavo prezidentas.
Sekmadienį reaguodamas į mažesnį nei pirmame ture rinkėjų aktyvumą, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis užsiminė, kad galbūt reiktų pasvarstyti apie Konstitucijos keitimą. Pasak jo, būtų prasmingiau turėti vieną 7 metų prezidento kadenciją. Politiko manymu vienos kadencijos nustatymas paskatintų šalies vadovą intensyviau dirbti ir geriau išpildyti visuomenės lūkesčius.
Dėl įrašo feisbuke problemų nemato
Prezidentas nemato problemų dėl rinkimų dieną jo feisbuko paskyroje išplatinto įrašo, kurį Vyriausioji rinkimų komisija rekomendavo ištrinti.
„Manau, kad įrašas buvo visiškai neutralus ir korektiškas. Jis niekaip nepropagavo vieno ar kito kandidato. Tiems, kurie dar nežino, Prezidentūros kiemas visada yra atviras po darbo valandų ir savaitgaliais.
Atsižvelgdami, kad tai yra ypatinga prezidento rinkimų diena, mes pratęsėme galimybę apsilankyti Prezidentūros kieme dviem valandomis. Žmonės galėjo atėjo praleisti laiko arba pasidžiaugti fontanu ar kitais dalykais. Šiuo atveju nei buvo mėginta paveikti rinkimų rezultatus, peršant vieną ar kitą kandidatą, todėl neturiu dėl ko teisintis ir gintis“, – sakė G. Nausėda.
Scenarijai dėl eurokomisaro – du
Paklaustas apie kandidatus į eurokomisarus, prezidentas sakė, kad scenarijai yra du.
„Net, jeigu aš norėčiau, net, jeigu būčiau numatęs, šiuo metu pasakyti kokia partija arba kokios partijos deleguos kandidatą į komisarus, beveik neįmanoma. Galimi du scenarijai. Pagal pirmąjį scenarijų, ši valdančioji dauguma deleguos. Pagal antrąjį scenarijų, nesiimsiu vertinti, kuris realesnis, abu šiuo metu yra pakankamai realūs, tą komisaro kandidatūrą deleguotų jau kita valdančioji koalicija. Mano balsas bus svarus šiame procese.
Aš tikrai turėsiu labai aiškią nuomonę dėl kandidatų, bet šiandien pasakyti, kad tai bus vienas ar kitas asmuo, būtų tiesiog neatsakinga, ir tai būtų tiesiog melo skleidimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Delfi“ primena, kad „Politico“ vienu galimų kandidatų iš Lietuvos į eurokomisarus įvardino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Tačiau ambicijos likti eurokomisaru dar vienai kadencijai neslepia ir demokratas Virginijus Sinkevičius, kuris dabar kandidatuoja į Europos Parlamentą.
Sprendimai, susiję su prezidento komanda
Prezidentas G. Nausėda interviu „Eltai“ yra įvardinęs tris žmones iš savo komandos, kurių nenorėtų keisti, tai yra Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė, Komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas ir Ekonominės ir socialinės grupės vadovė Irena Segalovičienė.
Po truputį pradeda aiškėti ir prezidento aplinkos žmonės, kurie nebedirbs drauge. Pergalingą G. Nausėdai rinkimų naktį apie sprendimą trauktis iš politikos pranešė G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis. Jis yra buvęs prezidento vyriausiuoju patarėju vidaus politikos klausimu, tačiau iš šių pareigų pasitraukė vadinamojo „čekiukų“ skandalo metu.
Kur Nausėda surinko daugiausiai balsų
Šalies vadovu sekmadienį perrinktas G. Nausėda didžiausio palaikymo sulaukė Šalčininkų rajono savivaldybėje, kur per antrą rinkimų turą už jį balsavo 94,70 proc. rinkėjų, taip pat Pagėgių (89, 59 proc.) ir Kalvarijos savivaldybėse (89,36 proc).
Mažiausiai balsų už G. Nausėdą atiduota Vilniuje – 55, 93 proc., Neringoje – 56, 60, Kauno mieste – 69, 97.
Suskaičiavus visų 1895-ių rinkimų apylinkių antrojo prezidento rinkimų turo balsus, perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda užtikrintai pelnė pergalę.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų, premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.
Preliminarūs VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.
Sekmadienį atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,15 proc. piliečių.
ELTA primena, kad per 2019 m. vykusius Prezidento rinkimus G. Nausėda surinko 65, 68 proc. rinkėjų balsų, o I. Šimonytė – 33, 04 proc. Prieš penkerius metus rinkėjai buvo aktyvesni, savo balsą atidavė 53,88 proc. rinkėjų.