„Visada būnant valdančiojoje koalicijoje yra sunkiau startuoti. Iš kitos pusės, šnekame lyg tai antras turas jau būtų visiškai nulemtas. Nėra visiškai taip“, – kalbėjo R. Ališauskienė per naujienų agentūros ELTA surengtą diskusiją prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatams aptarti.
Sociologė priminė 1997 metų prezidento rinkimus, kur pirmame ture Valdas Adamkus surinko 27 proc., o Artūras Paulauskas – 45 proc. balsų. Tuo metu antrame ture A. Paulauskas gavo 49 proc., o V. Adamkus – 50 proc. balsų.
Taip pat ji minėjo kovą tarp V. Adamkaus ir Rolando Pakso. „Buvo 35 ir 19 proc. apsivertė į 54 ir 45 proc.“, – sakė R. Ališauskienė.
Yra buvę labai ryškių pokyčių
Apžvelgdama 2019 ir šių metų prezidento rinkimus, sociologė atkreipė dėmesį, G. Nausėda turėjo 441 tūkst. balsų, o dabar gavo 627 tūkstančius. I. Šimonytė turėjo 446 tūkst. balsų, dabar gavo 282 tūkstančių.
„Bet buvo Lietuvos istorijoje tokių atvejų, tarkime, Adamkaus-Pakso atveju, kai Paksas užsiaugino tris kartus rinkėjų skaičių į antrą turą. Adamkus-Paulauskas: Adamkus užsiaugino dvigubai“, – sakė R. Ališauskienė.
Ji taip pat priminė V. Adamkaus ir R. Pakso kovą, kur rinkėjai savo pasirinkimu tarsi padėkojo V. Adamkui, kad „tu tarsi jau pasiekei maksimumą, ką tu galėjai, ir dabar duokime kelią naujesniam“.
„Nesakome šiandien, kad rinkimai baigėsi. Viskas priklauso dar ir nuo kampanijos“, – atkreipė dėmesį R. Ališauskienė.
Sociologė priminė, kad šį kartą stiprios partijos – socialdemokratai, liberalai nekėlė savo kandidato.
„Tie žmonės, kurie rinkimuose balsuos už šias partijas, buvo priversti rinktis kažką kitą. Šiuo požiūriu turbūt G. Nausėdai padėjo socialdemokratų žingsnis. Kaip ir liberalų žingsnis padėjo I. Šimonytei“, – sakė R. Ališauskienė.
Jos nuomone, partijos savo tokiais sprendimais sau nepakenkė.
Pasak sociologės labai svarbus faktorius antro turo rezultatams yra rinkimų aktyvumas, ir čia G. Nausėdai gali pakišti koją, jei rinkėjai pagalvos, kad nebeverta eiti, nes jau ir taip viskas nuspręsta.
„Jeigu ateis tiek, kiek dabar buvo, tai viskas daugmaž aišku. Bet, jeigu ateis žymiai mažiau, o I. Šimonytės rinkėjai tikrai ateis, tada gali būti kitoks skaičius“, – sakė R. Ališauskienė.
Vaitkaus fenomenas
Kalbėdama apie Eduardo Vaitkaus fenomeną, sociologė sakė, kad jis pasiėmė tuos rinkėjus, kurie kurie dažniausiai balsuodavo už Tomaszewskio partiją. Apie E. Vaitkaus daugelį nustebinusį rezultatą plačiau skaitykite Delfi.
„Tai yra pirmi rinkimai, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcija neturėjo savo kandidato. O jų dažniausiai dalyvavęs kandidatas šiaip ar taip vaikščiojo su „koloradke“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Jos manymu, jei Seimo rinkimuose dalyvaus Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Rusų aljansas, E. Vaitkus surinks mažiau balsų.
„Tai yra tie patys rinkėjai praktiškai – nuostatos panašios ir pažiūros. Tik, aišku, tada nebuvo karo, bet šiaip rinkėjų nuotaikos yra panašios, tai čia vakuumo nebūna.
Dar prisidėjo kiti kandidatai, kurie per mažai dėmesio skyrė tiems rajonams, kur gyvena rusiškai kalbantys žmonės, nes dalis jų tiesiog lietuviškai arba neskaito, arba nesupranta. Pono Vaitkaus net ir feisbuko puslapyje buvo labai daug informacijos rusiškai. Nė vieno kito kandidato informacijos rusiškai nebuvo“, – sakė R. Ališauskienė.
Apie aktyvumą
Sociologė taip pat paaiškino, kodėl nereikėtų džiaugtis rekordiniu šių rinkimų aktyvumu.
„Pagal tai, ką kol kas skelbia VRK, aktyvumas yra mažesnis negu 2019 metais, nes bazė kita. Yra 100 tūkst. mažiau rinkėjų sąrašuose. Todėl 59 proc. galvomis yra šiek tiek mažiau negu 2019 metais. Ir su kiekvienais rinkimais Lietuvos rinkėjų po truputį mažėja“, – sakė R. Ališauskienė.
Problema su Seimo rinkimais
Kalbėdama apie Seimo rinkimų perspektyvą, sociologė atkreipė dėmesį, kad rinkėjų simpatijos krypsta į kairę, tačiau ir šiuo klausimu rezultatas dar neaiškus.
„ Bet va kad su kaire koja paprastai nenueina iki rinkimų. Čia turbūt yra problema. Dešiniųjų partijų rinkėjai yra lengviau mobilizuojami, net, jeigu jų ir yra mažiau. Čia jau visų partijų lyderiams yra svarbus dalykas mobilizuoti rinkėjus“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad dešinėje (TS-LKD, Liberalų sąjūdis, Laivės partija) partijų yra mažiau.
„Kitoje pusėje yra daug daugiau žaidėjų, kurie vienas iš kito atima balsus“, – sakė R. Ališauskienė.
Prezidento rinkimų sąsajos su Seimo rinkimais.
Kalbėdama apie prezidento rinkimų sąsajas su Seimo rinkimais, sociologė kandidatus suskirstė į tris grupes.
„ Yra keturi kandidatai Nausėda, Šimonytė, Žemaitaitis ir Mazuronis, kurie buvo žinomi beveik visiems rinkėjams. Nuomonę apie juos turėjo absoliuti dauguma. Yra trys – Vaitkus, Jeglinskas ir Žalimas, apie kuriuos beveik pusė arba daugiau neturėjo nuomonės. Tie trys žmonės startavo iš labai nepalankios pozicijos. Jiems per tą trumpą laiką su mūsų rinkiminės kampanijos ypatumais užauginti žinomumą buvo beveik neįmanoma“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Advokatas Ignas Vėgėlė, pasak jos, patenka tarp tų dviejų grupių. Jis žinomumą auginosi truputį greičiau, anksčiau.
„Bet irgi buvo gana didelė dalis žmonių, kurie pavardę girdėjo, bet neturėjo įvaizdžio, kas tai per kandidatas. Jis per vėlai pradėjo, kad būtų pasiekęs daugiau. O dėl pono Jeglinsko, tai buvo teisingas partijos sprendimas, jeigu jį ruošia Seimo rinkimams, tai buvo viena iš progų jį parodyti. Nes prieš tai jo žmonės nežinojo“, – sakė R. Ališauskienė.