Prezidentas sakė atidžiai išklausęs visus kandidatus, turėjęs įdomius ir turiningus pokalbius. „Vertinau ne tik kandidato kvalifikaciją, bet ir jo įžvalgas dėl ateities ir vienas svarbiausių klausimų buvo kokie kandidato prioritetai atsižvelgiant į tai, kad 2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva perims pirmininkavimą Europos Tarybai“, – sakė jis.
Anot G. Nausėdos, dviem jo nepatvirtintiems kandidatams į šį klausimą atsakyti nepavyko.
Pasak prezidento, tai ir buvo esminis minusas.
„Kilo abejonių dėl kai kurių kandidatų, neįvardinant jų labai konkrečiai, vadybinių gebėjimų. Prie didžiausios pagarbos jų akademinei kvalifikacijai, vis dėlto ministro pozicija reikalauja tam tikrų specialiųjų žinių. O dar svarbiau, reikalauja bendro požiūrio į sektorių, gebėjimo gerai suvokti sektoriaus interesus ir būti pasirengusiam už tą sektorių labai tvirtai stovėti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, turint omenyje, kad žemės ūkio ministerijai vadovaus tikrai tvirtai žinantis ko nori siekti žmogus – Ignas Hofmanas, Aplinkos ministerijai taip pat turėtų vadovauti stiprus ministras, kad būtų galima sukurti interesų atsvarą.
Paklaustas, ar į šią poziciją galėtų būti teikiamas ne technokratas, kaip anksčiau reikalavo prezidentas, o politikas, G. Nausėda atsakė, kad „niekas nesakė, jog bus lengva“.
„Aš sakyčiau, kad ir politikui toli gražu nelengva šitą iššūkį įveikti, nes politiko, besispecializuojančio aplinkos apsaugai, plačiąja šio žodžio prasme, tokių turime nedaug. Todėl manau, kad tas kriterijus, kad galėtų būti technokratas, tačiau plataus požiūrio, jis toliau lieka galioti“, – teigė valstybės vadovas.
Jis tvirtino nesantis iš anksto nusistatęs prieš partiją „Nemuno aušra“.
„Turbūt geriausias paneigimas, kad to nėra, yra tai, kad aš patvirtinau „Nemuno aušros“ kandidatą į žemės ūkio ministrus. Ir galiu pasakyti net daugiau – man šis kandidatas padarė labai neblogą įspūdį“, – tikino jis.
Prezidento teigimu, paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas ir „Nemuno aušra“ pateiks naujas pavardes ir tai bus pakankamai rimti kandidatai. Tad situacija, kai Vyriausybėje trūksta dviejų ministrų, esą bus laikina.
„Teisiniu ir politiniu požiūriu ji nieko nereiškia, nes Vyriausybė prisieks ir pradės dirbti po savaitės, o per tą savaitę bus galima tuos likusius du kandidatus surasti. Ir aš manau, kad tokia tikimybė labai didelė“, – teigė jis.
Trečiadienį prezidentas pasirašė dekretą dėl naujosios Vyriausybės. Joje, kaip ir buvo žadėta, tik 12 ministrų pavardžių iš 14. Lieka neaišku, kas vadovaus Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms.
Palygino su Šimonytės Vyriausybe
Paklaustas apie chaotišką Vyriausybės formavimo procesą, kurio metu kai kurie kandidatai atsisakė būti teikiami, G. Nausėda teigė, jog panašu, kad ne visi jie buvo gerai iš anksto apgalvoję ateities planus arba pasiūlymai juos užklupo netikėtai. Tačiau jis teigė nemanantis, kad vien dėl to procesas tapo nepriimtinai chaotiškas.
Į klausimą, kuris kandidatas patvirtintas su didžiausiu klaustuku, G. Nausėda atsakyti nenorėjo, teigdamas, kad nei vienas ministras dar nepradėjo dirbti.
„Ši Vyriausybės dalis, kokią jau turime, lyginant ministrus pagal portfelius su ankstesniąja Vyriausybe, atrodo netgi pajėgesnė, negu ankstesnioji Vyriausybė“, – teigė jis.
Vis dėlto G. Nausėda mano, kad šis kabinetas susidurs su didesniais iššūkiais, nei ankstesnis.
„Pirma dėl išorinių priežasčių. Kaip matote, geopolitinės įtampos aplink mus ne mažėja, o tik tvenkiasi. Ir dėl vidinių priežasčių, nes ši koalicija veikiausiai nedirbs tokiu principu kaip dirbo ankstesnioji, kuomet konservatoriai kitus koalicijos partnerius buvo nustūmę ir liepė tylėti kamputyje. Šitoje koalicijoje tie likusieji du koalicijos partneriai su tokiu statusu nesutiks ir dėl to gali būti daugiau įtampos“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Paklaustas, kodėl paskyrė kandidatę į sveikatos apsaugos ministres Mariją Jakubauskienę, nors ji, kaip anksčiau minėjo jo patarėjai, atsakė ne į visus klausimus, G. Nausėda teigė, kad dėl šios kandidatės įvyko šioks toks nesusikalbėjimas.
„Beveik į visus klausimus buvo atsakyta, galima tik ginčytis dėl kai kurių klausimų, gal mes tikėjomės išgirsti kitokį atsakymą, tačiau kandidatė pasirodė profesionaliai ir tas spalvų sutirštinimas tikrai nebuvo tai, ko aš siekiau“, – kalbėjo prezidentas.
Programą vadina teikiančia vilčių
Vertindamas Vyriausybės programą G. Nausėda teigė, kad ji teikia daug vilčių, joje atkartojama daug nuostatų, liečiančių socialinę sritį, dėl kurių, anot prezidento, buvo daug kovota su ankstesniąja valdančiąja dauguma.
„Teikia vilčių, kad kažkokių esminių strateginių konfliktų tarp valdžios institucijų nebus ir mes galėsime gana konstruktyviai dirbti“, – sakė jis.
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį žurnalistams sakė, kad į aplinkos ministrus siūlytas Sigitas Podėnas ir į teisingumo ministrus siūlytas Virginijus Kulikauskas pasirodė silpnai, todėl vadovauti šioms ministerijoms bus siūlomi kiti kandidatai.
Pats G. Paluckas bent jau anksčiau pastabų dėl pasiūlytų kandidatų į teisingumo ir aplinkos ministrus neturėjo, to viešai neišsakė. Tai gal sprendimas neteikti šių kandidatų labiau kyla iš prezidento? Paskirtasis premjeras tikino, kad sprendimas susiformavo „tam tikrame trikampyje“.
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad šie kandidatai netiko šalies vadovui, o ne G. Paluckui.
Svarsto vykti į Sakartvelą
G. Nausėda trečiadienį taip pat paskelbė, kad svarsto galimybę vykti į Sakartvelą, rašo „Elta“.
Šalies vadovas tikina siūlysiantis į šią šalį kartu vykti ir kitiems regiono valstybių lyderiaims. Tačiau, pripažįsta jis, neatmetama galimybė į Sakartvelą vykti ir atskirai.
„Neatmetu galimybės, kad aš galiu ir vienas aplankyti Sakartvelą, tačiau noriu padaryti gerai parengtą vizitą, kad jis duotų naudos, o ne sukeltų dar daugiau problemų“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Visgi šalies vadovas tikina visų pirma ketinantis pasiūlyti bendrą regiono valstybių vadovų vizitą į Sakartvelą.
„Šį penktadienį aš Klaipėdoje susitinku su Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentas, ketinu kelti šį klausimą dėl to, kokią situaciją jie mato, kokie svarbūs aspektai, kaip jiems atrodo situacijos plėtra Sakartvele ir kokie būtų jų argumentai. Ir, žinoma, kaip vieną iš galimų klausimų ir planų aš kelsiu apsilankymo Sakartvele klausimą“, – sakė G. Nausėda.
„Taip kad, manau, palūkėkime iki penktadienio ir turėsime aiškesnį vaizdą“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas pripažįsta, kad šiuo metu situacija Sakartvele yra labai nuvilianti.
„Su pasitraukusia Sakartvelo ambasadore kaip tik šiandien buvau susitikęs. Norėjau išgirsti jos tokį neformalų ir tikrai žmogišką įspūdį ir įvertinimą to, kas vyksta Sakartvele. Iš tikrųjų situacija tikrai yra toli gražu nevienareikšmė, iš tikrųjų labai nuvilia, kad Sakartvelas juda priešinga kryptimi nuo tos, kurią anksčiau deklaravo ir kurią mes visapusiškai rėmėme“, – pripažino jis.
Kaip skelbta anksčiau, partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė praėjusią savaitę pranešė, kad Sakartvelas iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.
Po šio sprendimo Sakartvele kilo protestų banga. Valdančiųjų sprendimams prieštaraujantys kartvelai kaip vieną iš protesto formų naudoja fejerverkus, šaudydami jais į valdžios institucijų pastatus, taip pat į brutalia jėga protestus tramdančius pareigūnus.
Į gatves išėję kartvelai tramdomi guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Policija suėmė šimtus protestuotojų.
Situacija kelia nerimą
G. Nausėda sako, kad planas aukščiausio lygio vizitu aplankyti Pietų Korėją po sumaišties dėl trumpam įvestos karinės padėties atrodo komplikuotas. Anot jo, situacija šioje šalyje kelia nerimą.
„Turime planą aplankyti Pietų Korėją ir įgyvendinti pagaliau mūsų ankstesnį planą aukščiausio lygio vizitui. Žinoma, kad dabartiniai įvykiai šį mūsų planą komplikuoja“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Tikiuosi, kad vienokį ar kitokį situacijos išrišimą turėsime. Tačiau susirūpinę į šią šalį žvelgiame dar ir dėl to, nes tame regione yra ir kita šalis, kuri kartu su Rusija, Iranu ir kitomis valstybėmis kursto geopolitinę įtampą. Tai, kas vyksta Pietų Korėjoje negali palikti mūsų abejingais“, – pabrėžė jis.
