„Aš noriu atsakyti tiems, kurie sako, kad neva aš suvedinėju sąskaitas ar esu kerštingas – štai jums puikiausias pavyzdys, kad nesu toksai, nes jeigu būčiau kerštingas, tai galėčiau prisiminti daugybę straipsnių, kuriuos ponas Kubilius parašė ir mano atžvilgiu. (...) Taip kad nėra čia jokio kerštingumo“, - „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
„Puikiai suprantu, kad esu politiniame lauke, kuriame turiu vadovautis tam tikromis realijomis. Šiuo metu turime tokią valdančiąją koaliciją, kokią turime ir mano tikslas yra siekti tokio sprendimo, kuris būtų naudingiausias valstybei. Valstybei yra naudingiausia turėti tokį kandidatą, kuris savo buvusia politine, o ir esama politine patirtimi galėtų aprėpti ir pretenduoti į kiek galima daugiau portfelių“, - akcentavo prezidentas.
Todėl šalies vadovas tikina asmeniškumais sprendžiant dėl kandidato į EK nesivadovavęs.
„Nėra čia jokių asmeniškumų, aš dar kartą kartoju. Jeigu būtų tie asmeniškumai, galbūt ir A. Kubiliaus pavardės šiandieną negirdėtume. Jokių asmeniškumų nėra ir, aš manau, kad pasirinkome tikrai pragmatišką, protingą, racionalų variantą“, - patikino G. Nausėda.
„Kaip ten bebūtų, žmogus, kuris du kartus buvo Lietuvos Respublikos ministru pirmininku, yra rimta kandidatūra ir šia prasme yra rimtesnė netgi kandidatūra negu partijos vadovas“, - akcentavo jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad G. Landsbergio kandidatūra nebuvo tokia stipri kaip A. Kubiliaus nes, pasak jo, konservatorių partijos pirmininkas šiuo metu yra susikoncentravęs tik į užsienio politiką.
„Manau, kad G. Landsbergio kandidatūra pirmiausiai buvo mažiau pranaši ta prasme, kad žmogus domisi išimtinai užsienio politika. Ir nors kaip partijos vadovas turėjo skirti gerokai daugiau dėmesio ir ekonominiams, socialiniams klausimams, deja, nebuvo pastebėtas pernelyg besidomintis šitais klausimais ir šiomis sritimis, todėl tapo toks siauro profilio, sakyčiau, kandidatas“, - pabrėžė G. Nausėda.
„Antras dalykas, man tikrai būtų nesmagu, jeigu ištikus kokiai nors vidinei krizei Europos Komisijoje skambintų į Lietuvą ir klaustų – kur pradingo Gabrielius Landsbergis? Deja, mes šitokių atvejų Lietuvoje esame turėję ir tai taip pat nenuteikia labai optimistiškai šito kandidato atžvilgiu“, - sakė šalies vadovas.
Neįtiko ir G. Landsbergio būdo bruožai
Prezidentas tikina, kad jo sprendimui neskirti G. Landsbergio į EK įtakos turėjo ir užsienio ministro laikysena žiniasklaidoje paaiškėjus informacijai apie jo Graikijoje įsigytą vilą, dar kartą atskleidusi politiko būdo bruožus.
„Pirmiausiai kreipiu dėmesį į tai, kaip žmogus elgiasi vienomis ar kitomis kritinėmis aplinkybėmis. Ir šiandieną turbūt kalbėti apie tai, ar vila buvo įsigyta tokiu, ar kitokiu laiko momentu – palikime tai politologams, palikime tai opozicijai. Aš esu įsitikinęs, kad šitaip politikas neturėtų elgtis. Ir jeigu jis įsigijo vienokį ar kitokį nekilnojamąjį turtą, tai nereikėtų pusę lūpų apie jį kalbėti, o tiesiog iš karto viską deklaruoti. Ir, ko gero, būtų kilęs gerokai mažesnis skandalas, jeigu tai būtų savo laiku padaryta. Bet tai nebuvo padaryta“, - sakė šalies vadovas.
„Ir kadangi tai kartojasi kažkelintą kartą, tai tikrai tampa savotiška tendencija arba būdo bruožu, kuris yra būdingas šitam politikui. Ir aš tokiam būdo bruožui pritarti tikrai negaliu ir, manau, kad tai buvo viena iš tų charakterio savybių, kurios nulėmė ir šitą sprendimą“, - pridūrė jis.
Tikina premjerei pasiūlęs apie 6 pavardes
Prezidentas tikina per visą derybų su premjere etapą pasiūlęs apie 6 galimų kandidatų į EK pavardes. Visgi, pasak jo, visi šie asmenys kandidatuoti atsisakė nenorėdami pakenkti partijos pirmininkui.
„Būsiu atviras – savo pokalbiuose su premjere mes aptarėme kokias 6-7 pavardes, tame tarpe buvo ir moterų, kalbėjome, ar tai galėtų būti vienas, ar du kandidatai, kaip geriau atlieptume Europos Komisijos prezidentės išsakytą prašymą. Ir susiklostė tokia situacija, kad visi kandidatai, kurie buvo paminėti – jie iš esmės buvo paminėti mano iniciatyva – vėliau atsisakė kandidatuoti“, - teigė G. Nausėda.
„Manau, kad dėl tos priežasties, kad neteptų kliūtimi partijos pirmininkui siekti šito posto. Ir tik pačioje pabaigoje, kada tapo aišku, kad partijos pirmininkas negalės pretenduoti į šitą poziciją, atsirado Andriaus Kubiliaus pavardė ir mes gavome A. Kubiliaus pritarimą, kad jis sutinka kandidatuoti“, - pridūrė jis.
Tai, kad į EK bus siūloma A. Kubiliaus kandidatūra, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio patvirtino I. Šimonytė. Anksčiau tai patvirtino ir prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Žiniasklaidoje ir politikos koridoriuose kaip galimas eurokomisaras aptarinėtas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Eltai sakė sulaukęs informacijos, jog jo kandidatūrai nepritartų prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl, pasak konservatorių lyderio, premjerė I. Šimonytė, ieškodama kandidato į EK, turėtų žvalgytis kitų pavardžių.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Ragina neeskaluoti būsimo premjero temos
Gitanas Nausėda tikina nesuprantąs, kodėl šiuo metu viešojoje erdvėje skiriama daug dėmesio potencialiai būsimo šalies premjero kandidatūrai aptarti. Anot jo, yra ne viena partija galinti surinkti daugiausiai balsų Seimo rinkimuose, tad minėtas klausimas turėtų būti keliamas dar ne šiandien.
„Pažiūrėjus į apklausas, atotrūkiai tarp atskirų partijų yra nedideli. Nėra kaip prezidento rinkimuose, kai buvo pakankamai didelis vieno kandidato atotrūkis nuo kitų kandidatų. Šiuo atveju eina kalba apie tai, kad kelios partijos gali surinkti daugiausiai balsų, formuoti valdančiąją koaliciją ir premjero kandidatūra šiandien labai sunkiai apibrėžiama“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
„Net nevisiškai aišku, kokia partija turės teisę arba galimybę premjero postą sau. Šiandien siūlyčiau nebeeskaluoti šio klausimo, nors puikiausiai suprantu, kad kai kurios partijos tą daro sąmoningai, stengdamosis išryškinti savo privalumus, (...) bet tai tikrai yra ne šiandienos klausimas“, – tikino jis.
G. Nausėda aiškino, kad partijos turėtų orientuotis į savo programų ryškinimą, nes to, kokia bus valdančioji koalicija spalio pabaigoje, niekas pasakyti šiuo metu negali.
„Tegul partijos, nes liko pakankamai nedaug laiko iki rinkimų, išryškina savo programas, parodo rinkėjams kuo jos įdomesnės ar labiau vizionieriškos negu kitos partijos ir galbūt jos bus išrinktos, surinks daugumą, suformuos koaliciją, kuri atspindės Lietuvos gyventojų nuotaikas ir tada galės siūlyti premjero kandidatūrą“, – sakė šalies vadovas.
„Bet šiandien kalbėti apie keletą pavardžių yra beprasmiška, nes šiandien niekas negali pasakyti, kokia spalio pabaigoje bus koalicija“, – pažymėjo jis.
Tiki, kad politinis svorio centras slinksis į kairę
Šalies vadovas taip pat teigė, kad iš partijų, pretenduojančių tapti valdančiosiomis būsimoje kadencijoje, jis norėtų užsienio politikos tęstinumo bei „socialiai empatiškos“ vidaus politikos. G. Nausėda kalbėjo tikįs, kad po rinkimų politinis svorio centras pasislinks į kairę.
„Norėtųsi, kad partijos išpažintų vertybes, kuriomis Lietuvos užsienio ir vidaus politika vadovaujasi ir yra pagrįsta jau pakankamai ilgą laiką. Jos turėtų būti proeuropietiškos, nuoširdžiai rūpintųsi Lietuvos saugumu, pasisakytų už tvirtą šalies poziciją NATO atžvilgiu ir nuoseklios Ukrainos rėmėjos. Seimo rinkimai turi nesukelti nei menkiausių klausimų dėl mūsų užsienio politikos tęstinumo“, – sakė prezidentas.
„Vidaus politikoje man svarbu, kad partijos būtų socialiai empatiškos, joms rūpėtų regionai, pažeidžiamų visuomenės grupių interesai, norėtų mažinti atotrūkius, tiek tarp regionų, tiek tarp visuomenės grupių (...). Tikiu, kad rudenį politinis svorio centras slinksis į kairę ir centrą bei įgyvendinti šiuos vidaus politikos principus turėtų būti lengviau ir paprasčiau, negu dabar“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad buvęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas interviu Eltai teigė, jog jau ruošiasi stoti prie Vyriausybės vairo, jei jo atstovaujama partija laimės rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. G. Paluckas tikina, kad Lietuvai bus tik geriau, jei reitinguose lyderiaujanti partija turės du pasiruošusius kandidatus į premjerus.
„Aš nemanau, kad bus blogiau, jei bus du socialdemokratai, kurie pasiruošę būti premjerais: Vilija ir Paluckas. Aš manau, kad Lietuvai blogiau nuo to nebus. Blogiau, kai nė vienas nebūna pasiruošęs, ir tada reikia kažkam pareigas užimti, ir tada per pirmąsias šimtą dienų dairytis, kas čia vyksta“, – interviu Eltai teigė G. Paluckas, pažymėdamas, kad socialdemokratai iki rudens turės bent du premjero pareigoms pasiruošusius politikus.
Nepaisant prezidento užuominų, kad jis matytų Viliją Blinkevičiūtę premjere, jei socialdemokratai laimėtų rinkimus, į Europos Parlamentą (EP) dar vienai kadencijai išrinkta politikė ambicijų tapti Vyriausybės vadove aiškiai nerodo. Tad liepos pradžioje kaip tinkamą kandidatą premjero kėdei užimti G. Nausėda įvardijo ir socialdemokratą G. Palucką.
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose LSDP sąrašą ves partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė. G. Paluckas daugiamandatės apygardos sąraše yra įrašytas antruoju numeriu.
Pasisakė apie „Nemuno aušrą“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad reitingų lentelėje pozicijas sutvirtinusi partija „Nemuno aušra“ sugebės atsakyti į viešai keliamus klausimus dėl jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų bei politinės jėgos nuostatų Rusijos atžvilgiu.
„Iš to, ką aš girdžiu, be abejo, antisemitinė tema yra svarbi ir tikrai netoleruotina. Tikiuosi, kad ir pats partijos pirmininkas, o ir pati partija vis dėlto suras kokią harmoniją ir pamėgins surasti atsakymus į tuos klausimus. Deja, bet šiandien mes matome, kad pasisakymai yra keliantys didelį susirūpinimą“, – interviu „Žinių radijui“ sakė prezidentas.
Kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“, prezidentas pažymėjo tikįs, kad R. Žemaitaičio vedama politinė jėga sugebės atsakyti į visus klausimus ir dėl laikysenos užsienio politikoje.
„Aš tikiu, kad ši partija visgi yra į Vakarus besiorientuojanti partija ir labai tikiuosi, kad per šias likusias savaites sugebės išryškinti tuos dalykus, kurie kiekvienam Lietuvos rinkėjui yra svarbūs: provakarietiška orientacija ir bet koks abejonių panaikinimas, kad ši partija gali vienaip ar kitaip atspindėti rytų arba Kremliaus interesus. Jeigu kiltų bent menkiausios abejonės dėl šito, aš tikrai būčiau tas žmogus, kuris sakytų, kad už šitokią partiją balsuoti negalima“, – sakė G. Nausėda.
R. Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ pastaruoju metu dažnai minėta kaip viena iš tikėtinų naujos valdančiosios daugumos narių. Tokias kalbas sustiprino Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė užsiminusi, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.
Toks socialdemokratės pasisakymas buvo viešai sukritikuotas, akcentuojant, kad partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo buvo pripažintas dėl antisemitinių pareiškimų sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Po tokio KT verdikto, politikas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Reaguodama į V. Blinkevičiūtės pasisakymą Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad nematytų savo politinės jėgos koalicijoje su „Nemuno aušra“, o konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis paragino centro kairėje ir dešinėje esančias partijas tartis ir taip po rudenį vyksiančių rinkimų užkirsti kelią radikalioms jėgoms pateikti į valdžią.
Kritikuoja desovietizacijos komisiją
Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo vadinamąją desovietizacijos komisiją, kuri rugpjūčio pradžioje priėmė sprendimą nukelti Salomėjos Nėries paminklą. Pasak šalies vadovo, totalitarizmo ir autoritarizmo simbolių pašalinimu iš viešųjų erdvių turinti rūpintis komisija – „skaldo malkas“ ir kėsinasi supriešinti visuomenę.
„Ta desovietizacijos komisija jau skaldo malkas visa apimtimi, ir blogiausia šioje vietoje, kad specialistų, tikrų specialistų, o ne diletantų, nuomonė nėra svarbi“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovas, paklaustas, kaip vertina komisijos sprendimą dėl S. Nėries paminklo nukėlimo.
Anot prezidento, siekiant priimti teisingus sprendimus bei išvengti visuomenės susiskaldymo, svarstant desovietizacijos klausimus reikėtų kliautis ekspertų nuomone.
„Svarbiausia klausyti tų, kurie tikrai išmano dalyką, o ne vadovautis informacija tų, kurie, švelniai tariant, yra toli nuo tikro akademiškumo ir dalykų išmanymo“, – tikino G. Nausėda.
„Jeigu mes toliau tokiu tempu eisime ir toliau tokiais principais dirbsime, tai ta desovietizacija tikrai išsigims visa apimtimi“, – akcentavo jis.
Anot prezidento, prie susipriešinimo skatinimo gali būti prisidėjusios ir suinteresuotos politinės jėgos.
„Galbūt yra politinių jėgų, kurios tai daro sąmoningai, bet aš, kaip prezidentas, tikrai stengsiuosi, kad šitas procesas netaptų dar vienu veiksniu, kuris įneš daugiau nerimo, daugiau susipriešinimo Lietuvoje, nes visa tai veda tik į mūsų vienybės silpnėjimą ir, tiesą sakant, tampa nacionalinio saugumo neigiamu veiksniu“, – kalbėjo sakė šalies vadovas.
Kaip skelbta anksčiau, per pastaruosius metus vadinamoji desovietizacijos komisija priėmė sprendimus pervadinti su totalitariniais režimais sietinų asmenybių garbei suteiktus gatvių ir kitų vietovardžių pavadinimus. Bene daugiausia diskusijų kilo dėl siūlymo keisti Petro Cvirkos aikštės, Liudo Giros gatvės pavadinimus.
Rugpjūčio pradžioje posėdžiavusi desovietizacijos komisija priėmė sprendimą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
Vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas atmeta prezidento G. Nausėdos išsakytą kritiką jo vadovaujamai komisijai. Pasak V. Karčiausko, teiginiai apie ekspertinės nuomonės trūkumą yra paremti patarėjų fantazija, tad jis kelia klausimą, ar šalies vadovas nedaro spaudimo desovietizacijos komisijai.
„Man tik du klausimai kilo, gana aštrūs: kas meluoja prezidentui ir ar tai spaudimas desovietizacijos komisijai aukščiausiu lygiu? Viskas, daugiau nematau prasmės komentuoti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Savo ruožtu V. Karčiauskas tokius argumentus atmeta ir tikina, kad jie paremti prezidento patarėjų fantazija.
„Atmetu bet kokią kritiką, kad neatsižvelgiame į ekspertų išvadas. Pirmiausia, jis, matyt nežino, kad pati komisija yra ekspertų komisija ir iš išorės jokie ekspertai mums nereikalingi. Atmetu bet kokią kritiką, nes man su prezidentu kalbėti neteko. Prezidentas kalba taip, kaip jo patarėjai pateikia medžiagą. Patarėjai taip pat nei vienas nebuvo su mumis susitikę, todėl tai yra jų fantazija“, – dėstė komisijos pirmininkas.
ELTA primena, kad per pastaruosius metus vadinamoji desovietizacijos komisija priėmė sprendimus pervadinti su totalitariniais režimais sietinų asmenybių garbei suteiktus gatvių ir kitų vietovardžių pavadinimus. Bene daugiausia diskusijų kilo dėl siūlymo keisti Petro Cvirkos aikštės, Liudo Giros gatvės pavadinimus.
Rugpjūčio pradžioje posėdžiavusi desovietizacijos komisija priėmė sprendimą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.