„Pranešimas, turiu pasakyti, mane šį kartą labai nustebino. Nes beveik neįtikima prezidento metiniame pranešime negirdėti nieko apie užsienio politiką. Ir nežinau – kokius 2 ar 2,5 procento apie gynybą ir krašto saugumą. Akivaizdu, kad tai buvo vidaus politinės darbotvarkės pranešimas, praktiškai šimtu procentų“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
Politikė tęsė, kad kai kas nors šalyje įvyksta gero (nes buvo paminėtas ne vienas dalykas, kuris pasitaisė ar išsisprendė), pranešimuose esą nutylima, kas tai padarė.
„Toks vaizdas, kad jie kažkaip gal savaime pasidaro, gal prezidentas juos vienas kažkaip padaro, nežinau. Bet tai – nieko naujo. Tai turbūt kas kelintas pranešimas yra toks pat“, – kalbėjo ji.
Savo kalboje G. Nausėda kirto konservatoriams dėl buvusios ministrės Monikos Navickienės istorijos.
I. Šimonytė sakė to plačiai nekomentuosianti: „Tiesiog apsiribosiu komentaru, kad prezidentas net nesistengia būti visiems lygiai teisingas, nes jo ankstesni komentarai dėl kai kurių kitų politikų, o galiausiai prisimenant jo paties istoriją dėl „Operos fantomo“, ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuri tuo metu kažkaip buvo numenkinta, galbūt tas sprendimas buvo pavadintas nerimtu ir kažkaip nevertu dėmesio. Man atrodo, kad visada tokiais atvejais reikia išlaikyti teisingumą visiems, juoba kad tai diktuoja ir prezidento priesaika“.
Apmaudu girdėti tokius žodžius
Metiniame pranešime G. Nausėda kaltino valdžią manipuliuojant skaičiais kai kalbama apie mokytojų algas.
„Mokytojų nusivylimo, kuris jau ilgą laiką rusena vis išsiverždamas į paviršių, seniai nebeveikia burtažodžiai apie profesijos prestižą. Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais, bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą, tik dar labiau didina įtampą“, – dėstė prezidentas.
Komentuodama tai premjerė sakė, kad jai labai apmaudu girdėti tokius žodžius iš prezidento.
„Kuris dar ir prie visko yra ekonomistas, mano žiniomis, ir puikiausiai turėtų žinoti, kaip yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis“, – pridūrė ji.
Anot I. Šimonytės, vidutinis darbo užmokestis nėra „kažkokio etato darbo užmokestis“ ar konkretaus žmogaus darbo užmokestis.
„Kad vidutinio darbo užmokesčio tikrai neuždirba kiekvienas Lietuvos dirbantysis – tai yra statistiniais metodais nustatytas dydis. Ir jeigu nacionaliniame susitarime yra sutarta, kad vidutinis pedagogų arba dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turi pasiekti tam tikrą procentą vidutinio šalies darbo užmokesčio, tai svarbiausia, kad tai būtų dalykai, kurie būtų tarpusavyje palyginami“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, Valstybės duomenų agentūra nustato vidutinį šalies darbo užmokestį, tais pačiais metodais nustatomas ir mokytojų imties ar dėstytojų, ar mokslininkų vidutinis darbo užmokestis.
„Kas tikrai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienas žmogus, kuris dirba, uždirba tokį darbo užmokestį ar panašų“, – sakė ji.
Premjerė pabrėžė, kad šiemet švietimui skirtas labai ženklus papildomas finansavimas dėl darbo užmokesčio didėjimo, o trečiadienį Vyriausybė žada pritarti papildomam padidinimui.
„Tie dydžiai makro lygiu, tuo lygiu, kuriuo dalykus reguliuoja Vyriausybė, skirdama asignavimus vienai ar kitai sričiai, tikrai yra vykdomi. Tai, kad žmonės „ant žemės“ tuos dalykus per savo kišenę jaučia įvairiai, tai yra faktas. Dėl to tikrai negaliu ginčytis ir negaliu to neigti – švietimas apskritai yra ta sritis, kurioje itin didelės kintamos darbo užmokesčio dalies lygiai labai aukšti ketvirtąjį ketvirtį – tą galima pasižiūrėti duomenų agentūros duomenyse. Kas reiškia, kad Vyriausybei atiduodant asignavimus tam, kad būtų įgyvendinti tie rodikliai, kuriuos Vyriausybė planuoja, o tie, kas de facto moka atlyginimus – tai yra, ne Vyriausybė, o, tarkime, mokyklų direktoriai ir savivaldybės, tas yra atidėliojama iki metų pabaigos ir tada metų pabaigoje mokamos labai didelės kintamos darbo užmokesčio dalys. Švietimas, kaip sritis, ekonomikos vidurkį lenkia turbūt pusantro karto kintamąja dalimi, kuri išmokama metų pabaigoje“, – kalbėjo ji.
Premjerė tęsė, kad jei darbo užmokesčio mokėjimas būtų tolygesnis, didesni atlyginimai būtų mokami pilnus metus, o ne tik ketvirtąjį ketvirtį, galbūt ir žmonės kitaip jaustųsi.
„Finansinių įsipareigojimų prasme, Vyriausybės pareigos finansuoti savo įsipareigojimus prasme, manau, kad Vyriausybė visus įsipareigojimus yra įvykdžiusi arba rytoj, skyrusi papildomas lėšas, bus įvykdžiusi kaip numato nacionalinis švietimo susitarimas“, – kalbėjo ji.
Sako, kad kriterijai dėl klasių dydžio nenukabinti iš palubės
Šalies vadovas savo metiniame pranešime taip pat kritikavo bandymus nacionaliniu lygmeniu sureguliuoti klasių dydžius. Jo įsitikinimu, tai veda nepagarbos ir nepasitikėjimo kryptimi. G. Nausėda kėlė klausimą, kaip tai dera su kalbomis apie didesnes savivaldos atsakomybes ir pareigas, o ypač švietimo srityje.
Atsakydama į tai, I. Šimonytė pabrėžė, kad kriterijai klasių dydžiui yra pagrįsti.
„Kartais yra sakoma, kad tie kriterijai dėl klasių yra nukabinti iš palubės. Tai taip nėra. Tie skaičiai, kurie yra nustatyti dabar, yra apskaičiuoti įvertinant galimybes sukurti pilną krūvį ir pilną ugdymo programą: kokio maždaug dydžio turėtų būti klasės tam, kad tą būtų galima užtikrinti“, – kalbėjo premjerė.
„Aš esu pastebėjusi keletą dalykų, kad savivaldybės labai drąsiai nori atsakomybės priimti sprendimus, kurie nukrypsta nuo tinklo taisyklių, bet, kuomet yra klausimas, o kas turėtų finansuoti tuos savivaldybių savarankiškus sprendimus, tuomet atrodytų, kad tarsi finansuoti vis tiek turėtų centrinė valdžia. Tai mes ir turime tokią situaciją iš esmės dėl neoptimalaus tinklo, dėl to, kad tinklo tvarkymas dar nėra pasibaigęs“, – tęsė I. Šimonytė.
Klasių dydžio klausimas, pasak jos, susijęs ir su mokytojų darbo užmokesčio klausimu.
„Darbo užmokestis, kuriam yra skiriamos milžiniškos lėšos, šimtai milijonų papildomų asignavimų kiekvienais metais, mokytojus pasiekia netolygiai todėl, kad krūviai yra netolygūs, todėl, kad vieni mokytojai turi labai didelį krūvį, dideles klases, kiti – priešingai, ir, žinoma, to nematyti mes negalime“, – akcentavo politikė.
Be kita ko, pasak jos, būtina atsižvelgti ir į vaikų interesus, kurie esą dažniausiai pamirštami: „Kai mes kalbame apie klases ir dydžius, klausimas, ar tokia mokykla gali užtikrinti vaikams pilną pasirinkimą. Pasižiūrėkite: dalis tų mokyklų, apie kurias kalbama, kad jų nenorima pertvarkyti, ten, pavyzdžiui, nerasite nė vieno vaiko, kuris laikė chemijos egzaminą per paskutinius ketverius ar penkerius metus. Kodėl? Todėl, kad nėra galimybės vaikams normaliai mokytis ir ruoštis – arba nuotoliu kažkas moko, arba dar kažkokie kiti sprendimai yra taikomi. Tai, man atrodo, mūsų tikslas yra taip pat, kad vaikai turėtų ir maksimaliai platų pasirinkimą ugdymo programos, kur jie realiai galėtų rinktis visus dalykus, nuo kurių vėliau priklauso jų pasirinkimai, ką daryti gyvenime.“
„Tai, viena vertus, aš labai simpatizuoju minčiai, kad savivaldybės turėtų daugiau kompetencijų, bet, kita vertus, aš labai gerai žinau, kad, kol funkcijas finansuoja centrinė Vyriausybė, tol pasirinkimai neveikia taip, kaip jie galėtų veikti, jeigu abi atsakomybės būtų tame pačiame lygmenyje, tai yra, kad savivalda pati finansuotų ir savivalda pati spręstų. Bet, mano žiniomis, su ta mintimi, kad savivalda pati finansuotų, greičiausiai, nesutiks profesinės mokytojų sąjungos. Čia, matyt, kad to optimalaus sprendimo reikės dar paieškoti. Tikrai turime matyti, ką tai reiškia praktikoje mokyklose, kur klasės yra mažos. Tai reiškia, kad dažniausiai vaikai neturi pasirinkimo ir tai yra blogai“, – mintį apibendrino ministrė pirmininkė.
Ant mokesčių reformos paminklo niekas nepastatė
Prezidentas G. Nausėda savo metinėje kalboje paminėjo mokesčių reformą, kurią, pasak jo, esama Vyriausybė palaidojo. Reaguodama į tai, I. Šimonytė pastebėjo, jog šalies vadovas nedėjo pastangų paremti minėtą reformą, o ir, reikšdamas pastabas, esą neišvengė prieštaravimų.
„Neprisimenu prezidento jokios pagalbos palaikant mokesčių reformą. Ir pats prezidentas savo pasisakyme prieštaravimų neišvengė, kas, matyt, irgi yra įprasta. Todėl, kad, viena vertus, sakė, kad verslo liudijimų pokyčių Seimas nepriėmė ir tai yra labai gerai, kita vertus, kalbėjo apie tai, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal tai, kiek pajamų yra gaunama.
Tai verslo liudijimų reguliavime yra tokių sričių, kur efektyvus mokesčio tarifas yra maždaug 1,5 proc. Tai yra tikrai labai neteisinga lyginant su kitais mokesčių mokėtojais ar dirbančiais pagal darbo sutartį, ar tais, kurie įregistravę individualią veiklą ne su verslo liudijimu. Tai, jeigu visi nuoširdžiai ieškos teisingesnės mokesčių sistemos, susitars anksčiau ar vėliau“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji pažymėjo, kad mokesčių reformos Seime niekas neužkasė ir, jeigu norės, kitoje kadencijoje parlamentarai galės tęsti jos svarstymus.
„Pagrindas tam yra, įstatymai Seime yra įregistruoti, niekas jų neužkasė, niekas ant jų paminklo nepastatė. Jeigu tik bus valios tuos klausimus svarstyti, tai galės svarstyti ir būsimas Seimas. Aš suprantu tą lūkestį, kad visus darbus nuveiktų šita Vyriausybė, manau, kad šitai Vyriausybei tikrai pavyko nudirbti nemažai darbų, bet ir kitoms vyriausybėms darbų šiek tiek reikia palikti“, – dėstė I. Šimonytė.
