„Šiai dienai net ne Prezidentūra, o elementari matematika pasakytų, kad mes esame nepasiruošę nei pratęsti privalomąją pradinę tarnybą iki 24 mėnesių, nei šiandien pat priimti sprendimą ir pradėti visuotinį šaukimą todėl, kad elementariai neturime tam resursų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Česnulevičius, vertindamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko idėjas dėl šauktinių tarnybos.
Anot šalies vadovo patarėjo, šiuo metu tokiems pokyčiams nėra nei tinkamos infrastruktūros, nei instruktorių, galinčių rengti karius. Visam tam, pabrėžė M. Česnulevičius, yra reikalingi papildomi resursai.
„Tai jeigu mes šiandien priimtume valingą sprendimą, nepagrįstą resursais – būtų tiesiog neatsakingas žingsnis“, – dėstė jis.
Visgi, G. Jeglinsko pasisakymus jis sutinka kaip kvietimą viešai diskusijai apie karo prievolę.
„Ar mes šiuo metu turime diskutuoti? Be jokios abejonės. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė net neraginta nuolat stebi situaciją, nuolat vertina savo poreikius, (...) ir šiuos klausimus tikrai svarsto savo rate“, – kalbėjo M. Česnulevičius, nurodydamas, jog, net ir priėmus atitinkamus sprendimus, jų įgyvendinimas truktų ne vienerius metus.
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis politikų gretose užvirė diskusijos apie privalomosios pradinės karo tarnybos terminų ilginimą. Tokią idėją pasiūlė Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas, teigdamas, jog šauktinių tarnyba galėtų būti ilginama iki metų ar dvejų.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pastarąją idėją sutiko pozityviai. Generolo manymu, galima pradėti diskusijas ir įsivertinti galimybes ilginti šauktinių tarnybą. Iš esmės palankiai idėją vertina ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tačiau akcentuoja, kad iš pradžių reikia išspręsti esmines kariuomenės infrastruktūros problemas.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė apie karo tarnybos prievolės pokyčius nediskutuos. Socialdemokrato teigimu, šiuo metu krašto apsaugos srityje yra svarbesnių temų.
Tiesa, dar visai neseniai – praėjusių metų liepos mėnesį – Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių bei numatė galimybes trumpinti tarnybos laiką iki pusmečio. Šie pokyčiai įsigalios nuo 2026 m.
Pasisakė apie baltarusių keliones pirmyn ir atgal į tėvynę
Marius Česnulevičius teigia, kad Lietuvoje esančių baltarusių kelionės į tėvynę ir atgal atrodo įtartinai. Pasak jo, nerimą kelia tai, kad šie piliečiai gali patirti spaudimą iš Aliaksandro Lukašenskos režimo.
„Kelionės pirmyn atgal yra mažų mažiausiai įtartinos. (...) Baltarusijos piliečiai, kurie yra pabėgę nuo režimo, tačiau grįžta atgal, ar jie gali patirti spaudimą iš KGB ar kitų tarnybų? Taip, vienareikšmiškai. Ar tai sudaro sąlygas jiems paversti juos agentais ir dirbti režimui? Taip, vienareikšmiškai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Česnulevičius.
„Šioje vietoje yra milžiniškas krūvis Valstybės saugumo departamentui (VSD). Nors biudžetas jiems ir buvo padidintas, tačiau reikia suformuoti personalą, turėti įrankius, kurie užauginami ne per vieną dieną. VSD krūvis yra milžiniškas, tai yra tikrai didžiulė problema“, – pabrėžė jis.
Visgi, patarėjas tikina, kad lengvo sprendimo šiuo klausimu nėra, nes reikia atsižvelgti ir į žmogaus teisių perspektyvą.
„Vis dėlto, bausti žmonių, vien dėl to, kad ten yra režimas – nebūtų galima. Šioje vietoje nėra lengvo, paprasto atsakymo ir visą laiką diskutuosime, tiek žiūrėdami iš žmogaus teisės pusės, tiek ir iš tų spec. tarnybų, kurios turi užtikrinti mūsų pačių saugumą“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
Vyriausybė siūlys Seimui dar metams – iki 2026 m. gegužės 2 d. – pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas.
Minėtu įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų, apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas
Seimas pirmą kartą priėmė įstatymą dėl pastarųjų nacionalinių sankcijų 2023 m. pavasarį. Tiesa, tuomet prezidentas Gitanas Nausėda grąžino įstatymą parlamentui, ragindamas suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Visgi, tuo metu Seimas prezidento veto atmetė.