Nausėdos situacija primena 20 metų senumo istoriją: ekspertas išskyrė skirtumus

2004 metų balandžio 6 dieną, lygiai prieš 20 metų, Seimas nusprendė tuometį šalies vadovą Rolandą Paksą nušalinti nuo pareigų. Tuo baigėsi daugiau nei metus trukusi R. Pakso kadencija. Dviejų dešimtmečių senumo įvykiai prisimenami ir dabartinių įvykių kontekste. Seimo laikinoji tyrimo komisija nurodė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis prieš 2019 metų prezidento rinkimus talkino juose dalyvavusiam kandidatui Gitanui Nausėdai. Be to, komisija įvertino, kad G. Nausėda, atsisakydamas jai liudyti, pažeidė priesaiką ir Konstituciją. Delfi domėjosi, kiek šios istorijos yra panašios, o kiek skirtingos.

Daugiau nei metus trukusi kadencija

13 mėnesių ir 11 dienų trukusį R. Pakso prezidentavimą 2004 metų balandžio 6 dieną nutraukė Seimas. Jis iš pareigų pašalintas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, kai suteikė pilietybę savo rėmėjui Jurijui Borisovui, leido jam suprasti apie teisėsaugos tyrimą ir protegavo artimų asmenų interesus verslo įmonėje.

Tai buvo pirmoji Europos istorijoje surengta apkalta prezidentui ir trečiasis kartas, kai R. Paksas buvo priverstas palikti postą. KT nustatė net tris jo padarytus Konstitucijos pažeidimus.

Šių metų kovo 26 dieną VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusi komisija paviešino parlamentinio tyrimo išvadas. Jose teigiama, kad VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Ši medžiaga, teigia komisija, galėjo būti atskleista pačiam G. Nausėdai. Taip pat konstatuojama, kad savo ruožtu atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė duotos priesaikos nuostatas.

Net ir teisės žinovai bei teisininkai turi skirtingą nuomonę, ar taip dabartinis šalies vadovas G. Nausėda pažeidė Konstituciją.