Kreipėsi į visas šalies savivaldybes
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Tyrimų koordinavimo valdybos Stebėsenos ir koordinavimo skyriaus vadovas Juozas Gailius pabrėžė, jog tarnyba visada buvo, yra ir bus apolitiška.
„Niekada ji nebuvo paveikiama. Lygiai tas taps yra ir šių tyrimų atžvilgiu. Tyrimai yra pradedami atsižvelgiant į faktus, į esamas aplinkybes, jokiu būdu į jokį politinį kontekstą yra nežiūrima“, – tikino STT atstovas J. Gailius.
Tipiškiausi kaltinimai, pasak Žinių radijo pašnekovo, yra keli. Pirma, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir antra – dokumentų klastojimas.
„Dažniausiai inkriminuojamas yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Kuo jis pasireiškia, tai tuo, jog reikia suprasti, kad savivaldybių tarybų nariai yra valstybės tarnautojai. Ir jie užimdami atitinkamas pareigas, įgyja galimybę įvykdyti tas nusikalstamas veikas. Todėl ir pasireiškia tas piktnaudžiavimas būtent užimamomis pareigomis, tomis nusikalstamomis pareigomis, kurios atliekamos esant jiems tose pozicijose.
Dokumentų klastojimas irgi yra dažniausiai inkriminuojamas. Nereikėtų įsivaizduoti, kad yra taip, kad patys tarybos nariai tuos čekius paėmė ir atspausdino, sukūrė. Ne, tie čekiai yra tikri, <...> dažnu atveju jie naudojami kitų asmenų, yra tiesiog iš kažkur paimti.
Patys čekiai nėra klastojimo, bet jie pateikiami kaip tarybos nario pagrįstumas sunaudotam kurui. Pagal juos tvirtinami finansiniai dokumentai, ataskaitos, remiantis būtent jais. Kai jie, tikėtina, nėra pačių tarybos narių“, – tipiškiausius kaltinimus Žinių radijo eteryje įvardijo STT atstovas J. Gailius.
Pašnekovas taip pat sakė, kad tyrimus STT pradėjo 36 šalies savivaldybėse, liko dar 24.
„Tyrimus pradedame gavę pareiškimus. Lygiai taip pat tyrimus pradedame ir savivaldybių Auditų skyrių atliktų auditų išvadas. Kadangi tarnyba yra išsiuntusi visoms savivaldybėms prašymus atlikti auditus. Galiu pasakyti, kad šiai dienai dalis išvadų yra jau pateikta, kitos dalies dar laukiame. Visos gautos išvados yra vertinamos, kaip ir aplinkybės, priimami sprendimai. Ar bus pradėti tyrimai, negaliu pasakyti“, – teigė pašnekovas J. Gailius.
Vardijo bėdas
Ilgametis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas Žinių radijo eteryje teigė, jog tai yra jautri tema, daug kam svarbus klausimas, nes nuolat girdime, kad yra dar vienas naujas ikiteisminis tyrimas.
„Buvo Mindaugas Sinkevičius, dabar jau yra A. Vyšniauskas, prieš tai buvo dar kažkas.
Aišku, kad kiekvienas toks tyrimas sukelia daug spekuliacijų, ar nėra taip, kad čia yra kažkas ne taip, ar čia yra kažkoks tai užsakymas, susidorojimas – žmonės yra nepatiklūs ir gana kritiškai vertina antikorupcinį veikimą“, – Žinių radijo eteryje įžvalgomis dalijosi S. Muravjovas.
Prie sąmokslo teorijų kūrimo prisideda ir patys politikai, teigė jis.
„Būtų buvę žymiai geriau, jeigu vienu ypu mes būtume pasiėmę visą šitą failą ir pradėję visus tuos ikiteisminius tyrimus arba centralizuotai, arba labai aiškiuose laiko rėmuose, paaiškindami žmonėms, jog išsprendžiam šitą klausimą, pradedame šitą veikimą ir tema baigta“, – kalbėjo ilgametis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, jog klausimas, kaip ir išspręstas – tarybos narių apmokėjimo tvarka koreguota.
„Manau, kad mums visiems ši tema nuolat eskaluojama nėra labai naudinga, tai, kaip dabar tai yra daroma“, – kalbėjo jis.
Kaip paveiks Seimo rinkimus?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas prof. Lauras Bielinis irgi sutiko, jog visuomenė šiais tyrimais domisi, į tai reaguoja.
„Natūralu, kad jai yra svarbu žinoti, kaip eikvojami pinigai, ar tai daroma legaliai, sąžiningai. <...> Bet yra niuansas, kad kažkaip labai išsitęsė. Ir tai sukelia vieną pavojų – mes artėjame prie rinkimų. Ir jų metu tas vadinamasis „čekiukų“ skandalas gali tapti vienu iš pagrindinių argumentų ginčuose tarp konkurentų.
Tegul tai bus argumentai, tam tikras lygmuo politinio konkuravimo, kuris irgi gali būti, jis egzistuoja. <...> Viskas yra išverčiama prieš rinkimus. Tokiu būdu visos kitos problemos tarsi tampa antraplanės. Todėl rinkimuose rinksime, ar galvosime, kad renkame jau ne tuos, kurie profesionaliau, aiškiau, konstruktyviau gali vykdyti labai daug dalykų, priimti labai daug sprendimų.
O žiūrėsime į viską taip – įkliuvo jie į „čekiukų“ skandalą, ar ne“, – situacijos vertinimą pateikė L. Bielinis.
VDU profesorius sutiko, jog toks kriterijus yra svarbus, bet jis negali būti vienintelis.
„Tai gali mus priversti prie to, kad Seimas bus neįgalus“, – prognozavo jis.
L. Bielinis dar pridūrė, jog būtent naujai sukurtos partijos gali tuo pasinaudoti, nes jų politikai „neturėjo galimybės pasinaudoti čekiais, išeikvoti pinigus“.
„Tai aišku, kad jie atrodys šviesesni ir geresni. Manau, kad šią problemą reikia spręsti, bet ją reikia spręsti kažkaip anksčiau, arba efektyviau – netempti per dvejus metus. Tas tempimas ir parodė, kad privedė prie rinkimų. Ir juose mes ir matysime čekiukų skandalą. Greičiausiai, kad daugiausiai nieko, tik jį“, – kalbėjo VDU profesorius L. Bielinis.
Visa ši situacija eiliniam piliečiai leidžia sakyti, kad visi politikai vagys.
„Ir ta psichologinė nuostata yra be galo bloga. <...> Mes visi esame dėl to kalti, o dar užvedame ir sukeliame tą emociją. Ir toje emocijoje gyvendami mes kitaip politikų nematome, tik per blogą prizmę“, – kalbėjo politologas L. Bielinis.
Skaudus smūgis konservatoriams
Seimo pirmasis vicepirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Jurgis Razma Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog gana akivaizdu, kad pasirodžius neigiamai informacijai apie bet kurį iš partijos kandidatų į Seimą prieš pat rinkimus, visada bus „kažkoks neigiamas poveikis“.
„Kurio apimtį sudėtinga pamatuoti. Ką mes galime padaryti? Tai toje situacijoje elgtis principingai, manau, kad ir pats A. Vyšniauskas reagavo greitai ir taip, kaip yra reikalinga. Jis išėjo iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris vykdo generalinės prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų parlamentinę kontrolę, <...> pasitraukė iš frakcijos seniūno pareigų.
Bet kelti kažkokių dar papildomų reikalavimų dėl Seimo nario mandato atsisakymo, būtų per stipru“, – savo poziciją dėstė konservatorius J. Razma.
Jis dar kartą kartojo, jog partijai ši situacija yra tikrai skausminga, bet vylėsi, kad rinkėjai sprendimo nepriims dėl vieno tokio atvejo.
„Kuris savo turinio prasme dar nėra iki galo aiškus. Tikiuosi, kad matys tuos darbus, kuriuos Seimas kartu su Vyriausybe per kadenciją padarė kaip žymiai svarbesnį faktorių“, – vylėsi J. Razma.
Ką darys socialdemokratai?
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė parlamente Rasa Budbergytė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad savo poziciją dėl M. Sinkevičiaus partija jau pasakė.
„Mes tikrai esame už tai, kad tos korupcijos turėtų būti mažiau. Bet kol nebuvo pareikšti įtarimai, mes sakėme, jog reikia elgtis pagal mūsų partijos statutą, kuriame yra pasakyta, kad partijos narys tuo metu sustabdo narystę, kai pareiškiami įtarimai.
Taip ir atsitiko su M. Sinkevičiumi. Tai buvo mums labai didelis smūgis – tas tyrimas, priimtas verdiktas pirmos instancijos teisme. Mums tas sprendimas pasirodė gana drastiškas. Todėl mes dabar laukiame to verdikto, kurį priims apeliacinis teismas. Ir, žinote, pas mus partijoje irgi yra įvairių nuomonių“, – aiškino R. Budbergytė.
Ji priminė, jog partijos nariai jau apsisprendė leisti „teisiamam, bet nenuteistam“ M. Sinkevičiui kandidatuoti Seimo rinkimuose, sąraše jis įrašytas paskutiniuoju 141 numeriu.
„Teismo nutartis bus galutinė ir viskas bus aišku“, – Žinių radijo eteryje tikino parlamentarė R. Budbergytė.
Politikė taip pat prognozavo, kad ši istorija itin ryškiai partijos rezultatų būsimuose Seimo rinkimuose nepaveiks.
