Seimo narys, konservatorius Antanas Matulas už parlamentinei veiklai skirtus pinigus pirko galingą, žaidėjų mėgstamą kompiuterį, kadencijos metu dažnai keitė mobiliuosius telefonus. Visa technika atsiėjo beveik 11 tūkst. eurų.
Paaiškėjus šiems faktams parlamentaras teisino, kad turi bent milijoną nuotraukų, planuoja rašyti memuarus.
Ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirko kompiuterį už 2,5 tūkst. eurų.
„Taip, teko pirkti įrangą. Bet per visą kadenciją tikrai stengiausi labai atsakingai naudoti parlamentinei veiklai skirtas lėšas“, – prieš kurį laiką sakė ministrė.
Parlamentaro Aido Gedvilo technika rinkėjams kainavo 13,5 tūkst. eurų.
O Viktoras Fiodorovas nusipirko 1119 eurų kainuojantį telefoną.
Tokiems pirkiniams iššvaistytoms sumos iškilus į viešumą Seimo kilo iniciatyvos kaip rinkėjų pinigų švaistymą sustabdyti. Ypač pažaboti norima tuos, kurie perka brangią kompiuterinę techniką.
Siūloma, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams parlamentaras per 30 dienų privalėtų grąžinti valstybei telefonus, kompiuterius, kitą techniką, bei ilgalaikį turtą, kurie yra įsigyti iš kanceliarinių pinigų.
O jeigu daiktų grąžinti politikas nenori, turi susimokėti.
„Visuomenės lūkestis yra toks, kad Seimo narys iš savo kanceliarinių lėšų nelobtų ir nepirktų daiktų, kurie jau peržengia jų įgaliojimų ribą“, – LNK žinioms kalbėjo parlamentarė Agnė Širinskienė.
Dalis seimūnų dar net projekto pristatymo neišklausę salę paliko, neatsirado ir norinčių salėje diskutuoti dėl to, kaip reikėtų leisti parlamentines lėšas.
Bet tikrąjį jų požiūrį į valdiškas lėšas atskleidė balsavimas. Seimo nariai atmetė pasiūlymą už mokesčių mokėtojų pinigus prisipirktą gėrį grąžinti arba už jį susimokėti iš savo kišenės.
„Aš suprantu, kad gal yra kolegų, kurie nori pastatyti didelę dėžę, sumesim elektronikos technikos kalną ir išvešime į sąvartyną priduoti“, – ironizavo parlamentaras Valius Ąžuolas.
Kai kurie politikai susimokėti likutinę vertę sutiktų, bet atiduoti kompiuterinės technikos – ne, baiminantis, kad kompiuteryje liks slapta informacija.
„Mes juk turime (informacijos, aut. p.), kuri nėra visiškai vieša, gali būti konfidenciali. Pavyzdžiui, turime laiškų, kuriuose yra nurodyta konfidenciali informacija. Tai jos net ir negali perskaitęs niekur pasakoti“, – kalbėjo Seimo narys Julius Sabatauskas.
O ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), sako, apkrauti nenori.
„VMI geriausiu atveju gali paleisti tai aukcione. Bet tai tam tikram laikui taps elektroninės technikos šrotu“, – kalbėjo jis.
Kiti ir paties įstatymo teisingumu netiki.
„Kai aš per kadenciją elektroninės technikos nepirkau, tas lėšas naudojau kitiems dalykams: mašinos remontui, eksploatacijai, kitiems dalykams. Tai man tada kyla techninis klausimas – ar mašinos padangas taip pat reikia atiduoti, ar tepalą reikės iš mašinos išleisti. Nes aš taip pat tai už parlamentines lėšas pirkau“, – svarstė parlamentaras V. Ąžuolas.
Parlamentinei veiklai Seimo nariai pernai išleido daugiau nei 2 milijonus eurų. Pirko ne tik brangius telefonus ir kompiuterius, bet iš šlavė Seimo sandėlį: glėbiais nešė kavas, tušinukus, žvakes, užrašų knygeles.
„Rinkėjai, manau, kad yra tikrai geriausi mūsų teisėjai. Rudenį jie spręs, atsižvelgdami į tai, kaip kas balsavo ir naudojo mokesčių mokėtojų lėšas“, – kalbėjo Seimo narys Vilius Semeška.
Po kilusio rezonanso Seimo valdyba sugriežtino parlamentinių lėšų naudojimą. Dabar parlamentaras per kadenciją gali įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius. Taip pat draudžiama įsigyti prekes ir paslaugas iš artimųjų ir susijusių juridinių asmenų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
