Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir kritikos Vyriausybei dėl šios neįvykdytos NT reformos. Tokią poziciją išreiškė ir valdančiosios Laisvės partijos iškeltas kandidatas Dainius Žalimas, pabrėžęs, kad siūlytas mokestis būtų buvęs per regresyvus.
Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus tvirtino, kad ne tik nepritariantis visuotinio NT mokesčiui, bet manantis, jog mokestinė sistema jau dabar neteisinga. Anot jo, Lietuvoje reikia mažinti, o ne didinti mokesčius.
„Nepritarčiau visai. Jokių naujų mokesčių įvedinėti negalima. (...)Pagalvokime gal tada apie tai, kodėl PVM mokestis yra vaistams. Kodėl baudžiamas sergantis žmogus 21 proc. mokesčiu“, – aiškino kandidatas į prezidentus.
„Privalu sumažinti maisto prekėms pridėtinės vertės mokestį iki 0 proc. arba kiek Europos Sąjunga leis“, – pridūrė jis.
Jam paantrino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamas Giedrimas Jeglinskas teigdamas, kad tokio mokesčio įvedimas tik prisidėtų prie skurdo lygio didėjimo. Jis tvirtino, kad skurdo lygis Lietuvoje auga ir šiuo metu pasiekė 6 proc.
„Jokio turto mokesčio negali būti. Mes nesame tokiame šalies ekonominio išsivystymo lygmenyje, kad turėtume tokį mokestį. Taip pat turėtume žvelgti į bendrą mokesčių reformą ir ką mes bandome pasiekti“, – teigė G. Jeglinskas.
„Turime mąstyti apie perskirstymą. Absoliutus skurdas siekia 6 proc. Gerovės valstybės nesimato ir dar dabar veltis į NT mokestį, kuris apsunkintų žmogaus dalią būtų absurdiška“, – tvirtino kandidatas.
Pasak G. Nausėdos, reikia kalbėti apie visą mokesčių sistemą
Tuo metu antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda teigia, kad negalima kalbėti vien tik apie NT. Pasak jo, reikia diskutuoti apie visą mokesčių sistemą. Visgi, šalies vadovo manymu, mokesčių sistemos pertvarkoje dabartinės Vyriausybės anksčiau pasiūlytas modelis netinka dėl savo regresyvumo.
„Tikrai negali būti, kaip mokesčių reformos kontekste pasiūlyta, kad moka mažesnių miestų gyventojai, o didmiesčių, dėl pritaikytos medianos, moka mažiau“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas taip pat sukritikavo Vyriausybę, kuri pasirinko vykdyti NT reformą siekdama gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.
„Vyriausybė įsivarė save į kampą, kai vienu iš būdų gauti RRF pinigų įrašė turto mokesčio įvedimą ir jo visuotinumo principą“, – teigė jis.
Dabartinis prezidentas taip pat sukritikavo kitus kandidatus teigdamas, kad šie siūlo padidinti valstybės išlaidas, bet karu sumažinti mokesčius, tad ir šalies pajamas.
Dalis kandidatų mano, kad NT nuomojantys asmenys galėtų būti papildomai apmokestinti
Vyriausybės sprendimus dėl NT kritikavo ir Partijos „Nemuno Aušra“ kandidatas į prezidentus Remigijus Žemaitaitis pabrėžęs, kad jokia Europos Sąjungos institucija nereikalavo Lietuvoje įgyvendinti NT reformos, siekiant gauti RRF lėšas. Visgi, pasak jo, būtų galima svarstyti apmokestinimą asmenims, kurie išnuomoja turimą NT.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad jokia institucija nereikalavo platinti NT mokestį. Vyriausybė pati pasiūlė tai svarstyti“, – aiškino kandidatas.
„Aišku, čia reikia pasitarti ir su socialiniais partneriais. Bet jeigu žmogus turi 3 būtus ir 2 nuomoja, galima kalbėti apie simbolinį NT mokestį. Bet tai, kokia šiandien yra situacija, bendrinio mokesčio nereikia“, – pabrėžė jis.
Tokiai idėjai pritaria ir Darbo partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis.
„Ką galima diskutuoti, kad jeigu fizinis asmuo naudoja kažkokiai komercinei veiklai ir yra prisipirkęs 5–10 būstų ir gauna pajamas. Tai tada turi atsirasti kažkoks nekilnojamo turto mokestis“, – sakė kandidatas.
Kandidatas taip pat sukritikavo Vyriausybės siūlytą medianos sistemą, kadangi jos įgyvendinimas reikštų, kad prabangus turtas didmiesčiuose nebūtų apmokestinamas.
Reaguodamas į tokią kritiką laisviečių kandidatas pabrėžė, kad jo atstovaujama partija nepalaikė tokios NT reformos.
D. Žalimas: Vyriausybės reforma iš tiesų buvo atvirkštinė
Laisvės partijos iškelto Dainiaus Žalimo manymu Vyriausybės bandyta reforma žlugo dėl savo regresyvumo. Taip pat jis pabrėžia, kad šiuo metu NT mokestis neturėtų didelio poveikio Lietuvos ekonomikai, nes visuomenė dar nėra praturtėjusi.
„Iš tiesų, kai daug kas kalbėjo apie Vyriausybės siūlomą reformą, tai ji buvo tokia atvirkštinė, mažinanti progresyvumą. Ir manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl ji žlugo“, – aiškino D. Žalimas.
„Reikia suvokti, kad ateityje, turtėjant visuomenei, atsiras ir mokesčio bazė. Kada, dabar negalėčiau pasakyti“, – pabrėžė jis.
I. Vėgėlė teigia, kad pirmo būsto apmokestinimas būtų klaida
Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė tvirtino, kad joks NT mokestis neturėtų egzistuoti, kadangi žmogus neturėtų mokėti už savo nupirktą turtą. Jis taip pat pabrėžia, kad dalis turto apmokestinama per brangaus turto mokesčius.
„NT yra asmens nuosavybė. Tai jeigu žmogus nusiperka turtą, jis neturėtų už tai mokėti. Žinoma yra mokesčiai nuo brangaus turto, ir jį turintys gali susimokėti. Bet pirmo būsto apmokestinimas būtų didžiausia klaida“, – tvirtino jis.
Pasisakė ir debatuose nesudalyvavusi I. Šimonytė
Nors dėl vykusio vizito šiuose prezidento debatuose premjerė I. Šimonytė nedalyvavo, socialiniame tinkle pasidalino video įrašu. Premjerė tvirtino, kad valstybės suteikiamoms paskoloms tam tikri mokesčių sistemos pakeitimai yra reikalingi. Anot jos, apmaudu, kad mokesčių sistemos dar nepavyko pertvarkyti.
„Mums reikia tiesiog susitarti, kokio dydžio valstybės mes norime, kokio dydžio įsipareigojimai mums atrodo optimalūs, kiek dosniai mes sutinkame perskirstyti to, ką sukuriame tam, kad būtų vykdomi švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos infrastruktūros įsipareigojimai, ir, žinoma, krašto gynyba, kuri dabar turbūt yra pats svarbiausias mūsų visų uždavinys. Ir tokiu būdu tą nutarus, mums reikia rasti būdą, kaip teisingai paskirstyti mokesčių naštą“, – aiškino I. Šimonytė.
„Apmaudu, kad Seimui iki šiol nepavyko pataisyti tų mokesčių sistemos netobulumų, kurie yra akivaizdūs ir bado akis, tačiau nei kiek neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, galbūt su Prezidento ar Prezidentės parama šitie sprendimai bus priimti“, – pridūrė ji.