Bielinis dėmesį atkreipia į emocinę kalbą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas prof. Lauras Bielinis iš šio Seimo sako besitikintis, kad paskutinieji darbai bus tvarkingai ir be sunkumų realizuoti.
„Procesas negali nutrūkti. Tikiuosi, kad viskas įvyks sklandžiai. <...> Politikai, jeigu nesupranta, tai jaučia, instinktyviai suvokia, kad rinkėjas pirmoje eilėje reaguoja į visokiausius emocinius reiškinius.
Tai suprantamiau ir artimiau – baimė, džiaugsmas, išgąstis, pavojai, priešų vienoks ar kitoks įvardijimas. Tai visi tie emociniai šaukiniai rinkimų prasme yra neišvengiami. Jų daugės ir daugės“, – prognozavo politologas L. Bielinis.
Pašnekovas tikino, jog argumentus kartais suprasti sudėtinga, o emocija – kur kas suprantamesnė.
„Baimė ir džiaugsmas yra lengviau suprantami, bet kai juos reiškia emociškai. O kada bandai žodžiais paaiškinti: aš bijau todėl, kad yra tokia faktai ir panašiai, tai užmigsime beklausydami to fakto. <...> Į emocinį šaukinį yra sureaguojama emociškai, o tik po to racionalizuojama“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kokia gali būti valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio politinė ateitis, VDU prof. L. Bielinis svarstė, jog išliks konservatorių partijoje.
„O toliau... Na, matote, jis yra labai jaunas. Todėl aš manyčiau, kad toliau visko gali būti. <...> Gali (ir pasitraukti iš vidaus politikos, aut. p.), čia jau jo paties reikia paklausti. Bet šiai dienai, aš manyčiau, kad kažkokių dramatiškų apibendrinimų, jog viskas baigta, daugiau nieko jau neįvyks jo atžvilgiu, mes, ko gero, neturėtumėm daryti.
Nes dar ilgas laiko tarpas laukia jo politiniame gyvenime ir daug dar įvykių įvyks ir gerų, ir blogų. Ir aš manau, jisai pasieks dar daug“, – įžvalgomis dalijosi VDU politologas L. Bielinis.
Ramonaitė nieko konkretaus iš Seimo jau nesitiki
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė prof. Ainė Ramonaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog iš šio Seimo jau nieko konkretaus nesitiki.
„Čia jau tokie priešrinkiminiai dalykai. Tai, kaip liaudies išmintis sako neprivalgei, neprilaižysi. Tai man čia labai tinka. Jeigu bandoma yra kažkokius rimtus dalykus spręsti kadencijos pabaigoje, tai atrodo šiek tiek nerimtai.
Aišku, gal kažkas ir prasprūs ten, juk daug kas priklauso nuo konkrečių susidėliojimų: kokie Seimo nariai ateina, kokią dieną, kiek ten balsų, kas turi ar neturi jų. Tai gali kartais nutikti, kad dar pavyks kažką įsprausti paskutiniu momentu“, – tikino politologė.
Visgi, A. Ramonaitė kalbėjo, jog jeigu darbai nėra atlikti per pirmus kadencijos metu, po to prie jų grįžti yra itin sudėtinga.
„Tu turi labai aiškiai žinoti, kokie yra tavo pirmieji žingsniai, per pirmus metus padaryti. O tai, kas nepadaryta per pirmuosius metus (valdžioje, aut. p.), tai po to tik smenga žemyn“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi VU TSPMI politologė A. Ramonaitė.
Iki Seimo rinkimų pirmojo turo belikus vos mėnesiui, A. Ramonaitė sakė mananti, kad valdžia po jų Lietuvoje turėtų keistis.
„Manau, kad keisis. Mes turim tokį jau dėsningumą, kad po vienos kadencijos dešiniųjų valdžios, paprastai būna dvi kadencijos kairiųjų valdžios. Pas mus toks atsirado dėsningumas. Arba greičiau netgi taip būna, kad dešiniųjų valdžia, tada būna kairiųjų valdžia, o tada būna kokių nors naujų gelbėtojų (valdžia, aut. p.). <...> Tad panašu, kad ir šį kartą bus panašiai“, – prognozėmis Žinių radijo eteryje dalijosi politologė.
Visgi, jeigu situaciją vertinti iš ekonominės pusės, ji nėra bloga. Keičiasi ir rinkėjų kartos, ateina jaunų rinkėjų, kurie gali elgtis kitaip nei vyresni.
„Tai nebūtinai tie dėsningumai, kurie buvo ankstesniais metais, 100 procentų pasikartos“, – aiškino A. Ramonaitė.
Jaunų rinkėjų mobilizacija pavyko praėjusiais Seimo rinkimais, teigė VU TPSPMI politologė A. Ramonaitė, pirštu besdama į Laisvės partijos rezultatą. Bet ar pavyks tai pakartoti?
„Tai yra labai (didelis, aut. p.) klausimas. Labai įdomu, kaip tie jaunieji rinkėjai ir tie buvę, kurie balsavo praeitą sykį ir dabar dar naujesni, kurie pirmą kartą balsuos, kaip jie žiūri.
Gal jie irgi nebebus tokie pilni didelio entuziazmo, kaip buvo praeituose rinkimuose, nes mato, kad ta politika yra toks komplikuotas reikalas. Čia taip ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – tikino politologė.
Realiausi premjerai
Paprašyta įvardinti realiausių premjerų pavardes, VU TSPMI politologė A. Ramonaitė sakė tikinti, jog viliasi, kad yra erdvės ir naujoms, dabar dar neįvardintoms pavardėms.
„Manau, kad gali būti staigmena. Nes ką mes dabar turime, tai visi spaudžia į kampą socialdemokratus, kurie nelabai turi to premjero. Tai jie kažką sako, nes ką jiems vargšams daryti daugiau.
Bet jeigu koalicija susidarytų kažkokia tokia iš daugiau partijų ir tokia lygiavertiškesnė, tai galbūt gali atsirasti ir visai kitas žmogus, kurio pavardė kaip tik nebuvo linksniuojama. Būtų toks naujumo efektas ir būtų proga kitoms partijoms nusileisti ar kažkaip susivienyti“, – vieną iš versijų Žinių radijo eteryje pasidalijo A. Ramonaitė.
Ji teigė neatmetanti scenarijaus, kuriuo į premjerus būtų iškeltas opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius.
„Jis vis tiek toks šiek tiek iš šalies. Toks truputį Dalios Grybauskaitės efektas galėtų būti – žmogus iš šalies. <...> Ir dar jis nebuvęs nacionalinės politikos mėsmalėje, jaunas, naujas veidas. Tai galėtų galbūt suveikti. Bet aišku, kitos partijos gal nebūtinai norėtų vien dėl to, kad jis yra susisaistęs su ta vienas partija. Bet čia kaip variantas“, – kalbėjo ji.
„Delfi“ primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.