„Rusija yra pasirengusi ir rengiasi“
Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, tikėtinas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sutiko, jog šią istoriją vadinti atsitiktinumu sunku.
„Mes jau viešai matome, tokios institucijos kaip Jungtinės Karalystės, Lenkijos, kitų šalių jau labai aiškiai yra identifikavusios, kad Rusija rengėsi, rengiasi ir tikrai siekia vykdyti tokio sabotažo operacijas. Tos operacijos bus visokiausio tipo, nebūtinai kinetinis, labiau hibridinis, toks kaip kabelio pažeidimas, yra kibernetinės atakos.
Yra visas spektras vadinamųjų hibridinių atakų, kurioms mes turime būti pasirengę. Nes jos pagal apibrėžimą turi turėti siurprizo efektą. Bet čia jau yra mūsų atsakomybė, mūsų institucijų atsakomybė būti pasirengusiais, turėti aiškų krizių valdymo mechanizmą“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo G. Jeglinskas.
Jis kartu pridūrė, jog daug darbo bus visoms institucijoms, tačiau tokia yra realybė.
„Rusija yra pasirengusi ir rengiasi toliau kiek įmanoma labiau destabilizuoti demokratines visuomenes“, – tikino Žinių radijo laidos pašnekovas.
„O ką daryti tada?“
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tvirtino, jog panašių situacijų buvo fiksuota ir seniau, tai jau nieko naujo.
„Jeigu žiūrėtume į ne tokią seną praeitį, tai tas kabelių nutraukimas, apgadinimas jų nėra kažkoks pirmas ar unikalus įvykis. Nes jau buvo apgadinti kabeliai iš Norvegijos į Svalbardą, taip pat pernai turėjome dujotiekio pažeidimą tarp Suomijos ir Estijos.
Galima rasti ir kitų tokių pavyzdžių, jau nekalbant apie „Nord Stream“ sprogimus. Tokių pavyzdžių mes galime rasti. Čia yra labai sudėtingas dalykas, nes, pavyzdžiui, nuo 2024 metų gegužės NATO turi tokį povandeninės infrastruktūros saugumo centrą, kuris turėtų apsaugoti povandeninę infrastruktūrą Šiaurės, Baltijos, kitose jūrose aplink kitas NATO nares.
Tačiau kokia yra problema – laivų galima turėti, palydovus galima turėti ir stebėti. Tačiau vienintelis dalykas, kurį tos pajėgos gali padaryti, tai identifikuoti kaltininką, kuris tai atliko“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė G. Česnakas.
O tada kyla esminis klausimas – o kas po to, konstatavo Žinių radijo pašnekovas.
„Net jeigu mes identifikuojame, kas tai padarė, kokį spektrą, vadinkime bausmių, atgrasymo mes galime pasirinkti. Kaip ir tas laivas, kuris buvo registruotas Honkonge, kuris dujotiekio „Balticconnector“ dujotiekį perrėžė tiesiog nepakėlęs inkaro. <...> Su tokiais hibridiniais elementais, kai tokius išpuolius vykdyti mažai kainuoja, o taisyti – daug. <...>
Ir geriausia, ką mes galime pasakyti, tai kas tai padarė. Bet o ką daryti toliau, čia ir yra didžiausia problema“, – tvirtino Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius G. Česnakas.
Koks NATO atsakas?
Parlamentaras G. Jeglinskas, kalbėdamas apie galimą NATO atsaką į tokius išpuolius, ragino suprasti vieną dalyką – įtraukti naujas grėsmes į konkrečius planus trunka laiko.
„Tada kitas klausimas – ką mes galime padaryti. Kadangi dabar Baltijos jūra jau yra NATO jūra, tai ją ir turime padaryti saugiausia jūra, kokia gali būti. Yra daugybė valstybių, kurios ribojasi ir yra NATO šalys. Kuo didesnis jūrinis karinis komponentas bus, kuo daugiau patruliavimo, antvandeninio ir povandeninio patruliavimo bus, tuo tai labiau veiks kaip didesnis atgrasomasis elementas, kad tokie dalykai nepasikartotų“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo G. Jeglinskas.
Jo teigimu, šį išpuolį atlikę mato, kad Baltijos jūroje NATO valstybių patruliavimo neužtenka, erdvė yra neužimta.
„Jie daro tokį iššūkį, siekdami sukrėsti visuomenes, padaryti technologinę ataką, taip kažkiek išbalansuoti visuomenes. Kaip mes reaguosime į grėsmes yra mūsų vidinis krizių valdymo šalyje koordinavimas, jis turi būti labai aukšto masto. Kitas dalykas – dvišaliai ir daugiašaliai formatai pirmiausia. Ir, aišku, kelti šiuos klausimus ir toliau, kad NATO ir toliau vystytų šį pajėgumą“, – savo pasiūlymais Žinių radijo eteryje dalijosi G. Jeglinskas.
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius G. Česnakas Žinių radijo eteryje pasiūlė kelias galimas atsako į tokias situacijas priemones.
„Manau, kad yra keturi atsakymai. Pirmasis, kurį minėjo ir G. Jeglinskas, tarptautinis bendradarbiavimas. Bet jeigu žiūrime iš technologinės pusės žiūrime, tai yra inžinerinis, techninis ir brangus atsakas.
Inžinerinis – sukurti tiek tų tinklų, kad vieno pažeidimas nebūtų labai didelė problema, nenustotų kritinė infrastruktūra veikti. <...> Jeigu toliau žiūrime į technologinį, tai labai tobulėjo dronų sistemos, povandeniniai, antvandeniniai dronai. Tam, kad būtų prižiūrima, ar ten nėra piktavalių kažkokių, tai užtenka galbūt tų dronų patruliavimo. <...>
O kitas, kitoks patruliavimas. Bet čia klausimas, ar policija pagauna daug rimtų nusikaltėlių, darančių nusikaltimą patruliavimo metu? Veikiausiai ne. Šiek tiek su tuo lyginčiau. Tada reikėtų žiūrėti į inžinerinį arba technologinį sprendimą“, – įžvalgomis dalijosi G. Česnakas.
