Kuo šie prezidento rinkimai kitokie?

Sociologė R. Ališauskienė teigė, jog šie prezidento rinkimai išsiskyrė tuo, kad juose nedalyvavo joks tautinių mažumų partijų atstovas.

„Bent jau iki šiol Lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) visada turėjo savo kandidatą. Šį kartą kaip tik nebuvo, tai pirmi tokie rinkimai turbūt“, – pastebėjo sociologė.

Pašnekovė taip pat kalbėjo, jog prezidento posto siekė kiek jaunesni kandidatai nei anksčiau – 6 iš 8 buvo 50 metų arba jaunesni.

Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, pasak R. Ališauskienės, galima pastebėti, kad didesnė dalis rinkėjų yra mažiau informuoti ir racionalūs nei anksčiau.

2024 metų prezidento rinkimų dalyviai

„Visas gyvenimas tapo smarkiai fragmentuotas, lyg kaleidoskopinis, didelė visuomenės dalis sėdi savo burbuluose. Anksčiau kalbėdavome apie dvi, dabar jau kalbame apie tris Lietuvas. O informacijos daug, daug informacinio triukšmo, tad įsijungia savisauga, kad galva nebūtų perkrauta.

Žmonės pradeda daugiau koncentruotis į tuos dalykus, kurie jiems gyvenime svarbūs – darbas, šeima, pomėgiai. Politika lyg lieka antrame plane, nes bendrasis interesas politika kaip reiškiniu yra tikrai gerokai sumažėjęs, jeigu lygintume su tuo, kas buvo prieš 25 metus“, – Žinių radijo eteryje įžvalgomis dalijosi sociologė R. Ališauskienė.

Svarbiausi aspektai

Pašnekovė Žinių radijo laidoje „Persona grata“ kalbėjo, kad kandidatas į prezidentus iš niekur atsirasti kaip ir negali, jam reikalingas dėmesys. O dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos pavyzdys rodo, kad tas dėmesys nebūtinai turi būti politinis.

„Jis buvo geriausiai žinomas ir laikomas labiausiai patikimu ekonomistu ilgą laiką. Jis labai dažnai kalbėdavo televizijai, būdavo ekspertas. Kai žmonių klausi, kokios politikų savybės jiems imponuoja, kokios specialybės, tai dažniausiai atsako, kad ekonomistas ir teisininkas. <...>

Bet ne verslininkas. Ekonomistas ekspertas gerai, bet biznio žmogus jau yra įtartinas. Čia irgi toks įdomus dalykas. Tad G. Nausėdos atvejis buvo tas, kad jis atėjo kaip žinomas žmogus. Ne politikoje, bet savo srityje“, – tikino R. Ališauskienė.

Rasa Ališauskienė

Sociologė įgarsino ir rinkėjų prielaidą – jeigu, pavyzdžiui, G. Nausėda yra geras ekonomistas, tai turėtų būti geras ir kitose srityse.

„Jis kaip ir pažįstamas, veidas žinomas. Jeigu kalbame apie Dalią Grybauskaitę, ji nebuvo Seime, buvo ministrė, bet komisaro vaidmuo ir kritika Vyriausybei irgi darė įspūdį“, – prisiminė R. Ališauskienė.

Tačiau vienintelis šalies vadovas Lietuvoje, kurį visuomenė suvokė kaip šeimininką buvo Algirdas Mykolas Brazauskas, sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Visgi, ir toliau rinkėjams nėra iki galo aišku, kokias funkcijas realiai atlieka prezidentas, pažymėjo sociologė R. Ališauskienė.

„Prezidento institucija yra tokia savotiška. bet ir tas supratimas kaip pačios institucijos ir jos galimybių, įsipareigojimų irgi išplaukęs. Bet ne tik pas mus. <...> Rytų Europoje, jeigu ne sąmonėje, tai pasąmonėje žmonės mato valdžios vertikalę ir nori, kad jų problemas spręstų valdžia.

Gitanas Nausėda balsuoja Prezidento rinkimuose

O prezidentas matomas kaip aukščiausias, jis vienintelis iš pagrindinių vadovų, kuris renkamas tiesiogiai. Seime yra mišrainė, ministrų kabinetas sudaromas iš koalicijos, o čia tas vienas stovintis kaip ir ant kalno viršūnės.

O žmonės ne ypač gilinasi, kad tvorą taiso geriausiu atveju savivaldybė, o šiaip tai iš viso seniūnija ar namo bendrija. Bet paskutinis taškas, kai nėra, kam pasiskųsti, yra žiniasklaidai parašyti arba prezidentui“, – kalbėjo ji.

Sabonio šansai

Paklausta, ar prezidentu būtų galėjęs tapti, pavyzdžiui, buvęs krepšininkas Arvydas Sabonis, sociologė R. Ališauskienė juokavo, kad prieš kurį laiką jam būtų nereikėję net kalbėti ir būtų šventęs pergalę.

„Dabar jau prasteni, vis tiek jau laiko kažkiek praėjo, bet kai jis buvo pačiame jėgų, populiarumo žydėjime, tai mes esame per apklausas klausę, kai neduodi jokio pasirinkimo ir prašai, kad žmogus pats pasakytų. Tai jeigu jis būtų dalyvavęs, jam net kalbėti nebūtų reikėję.

Tikrai už jį būtų daug žmonių būtų balsavę ir tikimybė, kad jis būtų buvęs išrinktas, yra pakankamai didelė“, – Žinių radijo laidoje „Persona grata“ sakė R. Ališauskienė.