„Svarstymo ir priėmimo procedūros metu jie palaikys sankcijų pratęsimą. Manau, kad čia yra nedidukas nesusipratimas dėl tam tikros argumentacijos“, – teigė G. Paluckas.
Už projektą balsavo trys „Nemuno aušros“ parlamentarai, Robertas Puchovičius buvo prieš, o 11 frakcijos narių susilaikė, tarp jų – ir partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis aiškino, kad taip balsuojama buvo dėl ribojimų žemės ūkio produkcijai.
„Kai išaiškėjo, kad lieka trečios dalies aštuntas punktas, kuriame numatyta dėl žemės ūkio produkcijos iš Rusijos ir Baltarusijos, Seimo nariai, mūsų ir „valstiečių“ frakcijos, susilaikė“, – sakė R. Žemaitaitis.
Skvernelio ir Šimonytės kritika
Seimo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“ pirmininko Sauliaus Skvernelio tokie argumentai neįtikino.
„Baikit, čia – vartymasis iš vieno tokio naminio paukščio, kada tu padarai, po to pamatai reakciją, ir bandai sugalvoti priežastį, kodėl tai padarei“, – sakė S. Skvernelis.
Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė priminė, kad ši ribojamųjų priemonių nuostata įstatyme atsirado būtent po ūkininkų maršo su traktoriais, kuriems vadovavo dabartinis „Nemuno aušros“ žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
„Jo reikalavimus atliepdamas buvęs Seimas labai uoliai papildė ribojamųjų priemonių sąrašą. Jie tada reikalavo drausti ne tik importą, kurio Lietuvoje beveik nebuvo, bet ir tranzitą, kuris neva tai buvo labai didelė problema, nors skaičiai to nepatvirtino. Seimas priėmė tą sprendimą, ribojimas buvo įvestas, ir dabar – siurprizas, staiga pasirodė ta pati politinė jėga, kuri poną Hofmaną atsinešė į Vyriausybę, ir sako, kad čia kažkas praranda kažkokius dešimtis milijonų ar kažką, kas yra visiškas kliedesys“, – komentavo I. Šimonytė.
Klausimas dėl Otavos konvencijos
Neaišku ir tai, ar „Nemuno aušra“ palaikys kitą sprendimą dėl traukimosi iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Kol kas partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis apie tai pasisakė skeptiškai.
„Aš tai esu prieš šitą dalyką, aš tikrai nepritariu pasitraukimui. Nes, ką aš matau, šiandieną, tai yra skubotas ir labai greitas sprendimas, ir kokią mes gausim naudą iš to, aš abejoju“, – vertino parlamentaras.
Tuo metu Seimo pirmininkas teigė, kad sprendimas yra būtinas, atsižvelgiant į sienos su mums nedraugiškomis valstybėmis ilgį ir tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Priešas, kuris kovoja, nesivadovauja jokiomis konvencijomis. O, kalbant apie mūsų sienos apginamumą, priešpėstinės minos yra svarbu, ir tai tikrai duoda galimybę efektyviai gintis. Kas baiminasi dėl įvairiausių pasekmių, tai civilizuotos valstybės, kurios tokias priemones naudoja, turi minų žemėlapius, nedaro to chaotiškai. Praradus aktualumui, visą laiką galima atlikti išminavimo darbus nepakenkiant civiliams gyventojams“, – sakė S. Skvernelis.
Paluckas: tai – Seimo sprendimas
Premjeras Gintautas Paluckas nemato fundamentalų prieštaravimų iniciatyvai.
„Diskusija tik prasideda, ir fundamentalių argumentų prieš mes negirdėjome. Mes girdėjome dėl procedūros ir sprendimo priėmimo teisės. Iš tikrųjų dėl konvencijos pasisako Seimas. Girdėjau argumentus, kad diskusija ir argumentai turi būti pirmiausia pateikti Seimui, ir negalima sakyti, kad „mes pasitraukėme“ ar „priėmėme sprendimą“. Pagal Konstituciją, šis sprendimas priklauso Seimui, ir Seimas jį padarys“, – teigė G. Paluckas.
Jis pažymėjo, kad, kalbant apie Otavos konvenciją, visam Seimui reikės priimti šį sprendimą.
„ O svarstymai yra rimti, nes, kaip žinia, nuo priešpėstinių minų daugiausiai nukenčia (čia yra pasaulinė praktika) civilinė populiacija, o ne kariai. Kita vertus, puikiai suprantame, kad, jeigu, neduok Dieve, toks poreikis būtų, tai, ar esame Otavos konvencijoje, ar nesame, mes panaudosime visas įmanomas priemones apginti šalį“, – teigė G. Paluckas.
Paluckas mano, kad „dvigalvystė“ LSDP nebūtų naudinga Lietuvai: mes nenorime įnešti sumaišties
G. Paluckas džiaugiasi, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai dažniausiai minėjo jo pavardę, siūlant kandidatus į naujuosius politinės jėgos pirmininkus. Visgi, tikina Vyriausybės vadovas, jis dar nėra pasiruošęs atskleisti, ar ryšis vėl stoti prie partijos vairo.
„Aš nei patvirtinu, nei neigiu. Džiaugiuosi dideliu partijos palaikymu. Tai yra mūsų partinis reikalas, mes jį tikrai tvarkingai, gražiai išspręsime“, – antradienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.
Kita vertus, leidžia suprasti politikas, apie siekį pakeisti šiuo metu iš viešosios erdvės pradingusią partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę jis mąsto. Pasak G. Palucko, valstybei būtų kur kas geriau, jei Vyriausybę subūrusios partijos pirmininkas eitų ir premjero pareigas.
„Kalbant apie partijos pirmininką, kuris neturi formalių įgaliojimų vadovauti Vyriausybei, būti Seime ar priimti valstybei svarbiausius klausimus – tada kyla atsakomybė, kas juos turi. Tada atsiranda tam tikros įtampos ar trintys, kaip tą atsakomybę partijoje pasidalinti. Tokios sumaišties mes į Lietuvą įnešti nenorime. Bet partija apsispręs, kaip toliau judėti“, – tęsė LSDP 2017–2020 metais vadovavęs politikas.
„Partijoje praktiškai jau vyksta rinkimai ir atitinkamai praėjus šiam laikotarpiui mes turėsime išspręsti klausimą – kas ir kaip intensyviai, kaip efektyviai sugebės atstovauti ir įgyvendinti konsoliduotą tiek Vyriausybės, tiek koalicijos, tiek socialdemokratų politinę programą. Aš esu įsitikinęs ir galiu dar kartą pasakyti, jog tam tikra konsolidacija vieno lyderio asmenyje, matyt, yra efektyviausias būdas“, – teigė G. Paluckas.
Pirmadienį baigėsi terminas, iki kada LSDP skyriai gali kelti kandidatus į politinės partijos pirmininko postą. Kaip ELTA skelbė anksčiau, daugiausiai palaikymo sulaukė premjeras G. Paluckas. Jo kandidatūrą iškėlė 45 partijos skyriai.
Į Jonavos mero postą grįžusio ir prieš vadinamąjį „čekiukų“ skandalą būsimuoju premjeru vadintą Mindaugą Sinkevičių iškėlė 6 socialdemokratų skyriai. Pats politikas sako, kad dar nėra apsisprendęs, ar dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose.
Tuo metu Seimo vicepirmininko Juozo Oleko kandidatūrą pasiūlė vienas LSDP skyrius. Jis taip pat kol kas aiškiai neatsako, ar dalyvaus rinkimuose. Tačiau socialdemokratas Eltai yra užsiminęs, kad matytų save ne pirmininko pareigose.
Skyrių pasiūlytieji pretendentai iki balandžio 10 d. turės paskelbti, ar varžysis dėl partijos lyderio posto, ar atsisako kandidatuoti. Balsavimas rinkimuose numatomas balandžio 23–26 dienomis. Prireikus antrojo turo, jis vyktų gegužės 7–10 dienomis.
Balandžio pabaigoje išrinktas naujasis partijos lyderis pareigas pradės eiti nuo gegužės 17 d. – Vilniuje šaukiamo LSDP suvažiavimo.
Vasario pabaigoje LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, jog nesieks toliau vadovauti politinei jėgai.
V. Blinkevičiūtė pirmąjį kartą LSDP pirmininke išrinkta 2021 m., o po poros metų, 2023 m., politikė perrinkta antrai kadencijai.
G. Paluckas jau yra vadovavęs LSDP ir anksčiau – nuo 2017 m. Tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.
