„Čia yra nueinančios Vyriausybės sprendimai ir jie galėtų komentuoti, kodėl, ką ir kokiomis aplinkybėmis daro“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo G. Paluckas.
„Aš tikrai nebuvau apie tai informuotas ir apie tas aplinkybes“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, kokį poveikį toks sprendimas turės Kinijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, paskirtasis premjeras teigė, kad jie ir taip praktiškai neegzistuoja.
„Pamatysime. Nežinau, ar dar galime labiau diplomatinius santykius nutraukti, kurie ir taip praktiškai yra neegzistuojantys“, – dėstė G. Paluckas.
Jis nesiėmė komentuoti, ar dar yra vietos santykių progresui po tokio Lietuvos sprendimo, o tuo labiau, kai Kinija neatmeta galimybės imtis atsakomųjų priemonių.
„Pirmiausia, reikia žinoti argumentus ir motyvus. Šiandien aš jų neturiu ir į tuos klausimus gali atsakyti tik bebaigianti kadenciją Vyriausybė“, – kalbėjo G. Paluckas.
URM: darbuotojai – neakredituoti
Lapkričio 29-ąją URM pranešė, kad Kinijai buvo įteikta diplomatinė nota dėl Kinijos atstovybės Lietuvoje trijų neakredituoto personalo narių paskelbimo nepageidaujamais bei nepriimtinais Lietuvoje.
„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją bei neakredituotų darbuotojų statuso ir veiklos nesuderinamumą su Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių (1961) nuostatomis, kitais tarptautinės teisės principais ir praktika bei Lietuvos teisės aktais“, – pranešime žiniasklaidai nurodė URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas ir pažymėjo, kad trys atstovybės darbuotojai Lietuvą turės palikti ne vėliau kaip per savaitę.
„Lietuva visuomet buvo ir išlieka atvira konstruktyviam dialogui sprendžiant dvišalius klausimus abipusiu sutarimu. Taip pat išreiškė viltį, kad diplomatiniai santykiai bus grindžiami vadovaujantis abipusiškumo ir pariteto principais, įskaitant Lietuvos diplomatinį atstovavimą Kinijos Liaudies Respublikoje.
Užsienio reikalų ministerija taip pat pasiūlė Kinijos pusei laikiną sprendimą, kad ši užtikrintų diplomatinės atstovybės pagrindinių konsulinių, vizų ir administracinių funkcijų vykdymo tęstinumą pagal Konvencijos dėl specialiųjų misijų (1969) nuostatus“, – pranešime dėstė URM.
Kinija neatmeta galimybės imtis atsakomųjų priemonių
Kinija Lietuvos poziciją pasmerkė ir vertino, kad sprendimas yra neapgalvotas ir provokacinis.
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškime teigė, kad Lietuvos sprendimas tris atstovybės darbuotojus paskelbti nepageidaujamais yra be pagrindo ir pažymėjo, kad Kinija pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą.
„Tikimės, kad būsimoji naujoji Lietuvos vyriausybė laikysis vyraujančio tarptautinio konsensuso, laikysis vienos Kinijos principo ir sudarys palankias sąlygas normalizuoti Kinijos ir Lietuvos santykius“, – dėstoma atstovo pareiškime.
Teigia, kad informavo valstybės pareigūnus
Po šio pareiškimo URM informavo, kad spręs ir dėl likusių Kinijos ambasados Lietuvoje darbuotojų buvimo.
„Kinijos Liaudies Respublikos atstovybėje Lietuvoje, be nepageidaujamais paskelbtų pareigūnų, šiuo metu yra dar keli darbuotojai. Dėl jų tolesnio buvimo Lietuvos Respublikoje galimybių bus sprendžiama artimiausiu metu“, – pirmadienį „Delfi“ nurodė URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.
URM pažymėjo, kad apie sprendimą tris ambasados darbuotojus paskelbti nepageidaujamais buvo informuoti Vyriausybės, Prezidento kanceliarijos, Seimo atsakingi valstybės pareigūnai.
„Sprendimai dėl užsienio šalių diplomatų ir kitų diplomatinių atstovybių darbuotojų paskelbimo nepageidaujamais yra tiesioginė Užsienio reikalų ministerijos kompetencija bei pareiga. Apie šį ministerijos sprendimą iš anksto buvo informuoti atitinkamai Vyriausybės, Prezidento kanceliarijos, Seimo atsakingi valstybės pareigūnai“, – dėstoma atsakyme „Delfi“.
URM pabrėžė, kad „Lietuva, dėl Vienos konvenciją pažeidžiančių vienašališkų ir neteisėtų Kinijos Liaudies Respublikos veiksmų, Kinijos Liaudies Respublikoje šiuo metu nėra atstovaujama dvišaliu nuolatiniu pagrindu“.
Motuzas: viskas yra Kinijos rankose
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas plačiau paaiškino priežastis, kodėl Kinijos ambasados darbuotojai buvo paskelbti pageidaujamais.
„Šie diplomatai iš Lietuvos buvo išsiųsti, nes nesusitvarkė savo akreditacijų reikalų. Sakyčiau, kad Lietuva labai pakanti – akreditacijos baigėsi dar metų pradžioje. (...) Kinijos Užsienio reikalų ministerija įvairiais būdais bandė prašyti, kad akreditacijos būtų pratęstos, tačiau prašė jas pratęsti kaip laikiniesiems reikalų biurams, o pagal Vienos Konvenciją tokių nėra. Todėl nebuvo kitos išeities“, – „Eltai“ pirmadienį tvirtino R. Motuzas.
„Čia buvo gera proga normalizuoti diplomatinius santykius, tačiau ne Lietuva juos nutraukė, ne Lietuva ėmėsi tam tikrų sankcijų. Dėl to viskas yra Kinijos rankose“, – pabrėžė socialdemokratų frakcijos seniūnas Seime.
Ženklų, kad artimiausiu metu diplomatiniai Lietuvos ir Kinijos santykiai galėtų normalizuotis, pasak jo, nėra.
„Nėra normalu, kad su tokia didele valstybe neturime diplomatinių santykių, bet kamuolys yra Kinijos pusėje. Visgi pastarieji pareiškimai rodo, kad artimiausiu metu Kinija nenori šių santykių atšildyti ir spręsti problemų“, – pažymėjo R. Motuzas.
Nežada daryti išskirtinių nuolaidų
2021 metų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos Užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Anksčiau paskirtasis premjeras G. Paluckas komentavo, jog būsimoji Vyriausybė neprieštarautų gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių. Bet tai, anot jo, galėtų nutikti tik tokiu atveju, jei Kinija pirmoji grąžintų savo ambasadorių į Lietuvą.
„Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – anksčiau nurodė G. Paluckas.
Savo rinkiminėje programoje socialdemokratai nurodė sieksiantys atkurti, normalizuoti santykius su Kinija, kiek tai įmanoma nepaminant mūsų pačių interesų.
„Nepateisinama, kad diplomatiniai santykiai tebėra aklavietėje. Vertėtų atkurti diplomatinį atstovavimą – sugrąžinti ambasadorius ir taip normalizuoti santykius. Lietuva laisva apsispręsti dėl savo užsienio politikos, kiek ji nepažeidžia tarptautinės teisės, ir gins Lietuvos interesus ir laisvę visais teisėtais būdais. Matome įdirbį ir perspektyvą plėtoti prekybinius ir ekonominius ryšius su Indijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis. Todėl Taivaniečių atstovybė Vilniuje ir toliau turėtų likti kaip prekybinė ir ekonominė atstovybė, neturinti diplomatinio statuso“, – dėstoma paskirtojo premjero partijos programoje.
