„Politinė kultūra reikalautų“
Prie Sakartvelo parlamento neramumai tęsiasi – protestuotojai toliau leido fejerverkus, o pareigūnai atsakė vandens patrankomis.
Tuo tarpu Sakartvelo užsienio reikalų ministerija išsikvietė Baltijos šalių ambasadorius. Tbilisis pareiškė, kad Lietuva, Latvija ir Estija kišasi į Sakartvelo vidaus reikalus. Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įgaliojimai baigiasi kitą savaitę, tad tai, ko gero, jau paskutinieji jo mūšiai už demokratiją.
„Linkėčiau visiems, lygiai taip pat ir sau, kai pabaigsime savo darbus, nepalikti tokių naujai atidarytų problemų, kurias dabar palikinėja valdantieji“, – aiškino paskirtasis premjeras G. Paluckas.
G. Paluckas sakė, kad apie tai nebuvo informuotas, kaip ir nebuvo informuotas, kai dar keliomis dienomis anksčiau Lietuva išsiuntė tris Kinijos atstovybės narius.
„Politinė kultūra reikalautų informuoti apie aplinkybes, priežastis ir prielaidas, kodėl tokie sprendimai priimami, nes pasekmės bus visą ateinančią kadenciją arba bent jau tam tikrą rimtą laiko tarpą. Na, bet kokia yra politinė kultūra, tokia yra“, – nurodė G. Paluckas.
Aistros Seime
Dėl neramumų Pietų Kaukazo šalyje – neramumai ir Lietuvos parlamente. Seimūnai antradienio vakarą susiriejo dėl rezoliucijos. Ja turėjo paraginti Europos Sąjungą irgi sankcionuoti protestų malšintojus
„Gėda“, – teigė Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Drama kilo, kai valdantieji paprašė pertraukos, kad dėl rezoliucijos būtų balsuojama kitą posėdį.
„Aš esu pirmąsyk nustebęs, gerokai nustebęs, kodėl taip daroma“, – tikino konservatorius Emanuelis Zingeris.
Iš pradžių rezoliucijos tekstas skelbė ir tai, kad Lietuva nepripažįsta Sakartvelo rinkimų rezultatų – tai reikštų, kad Lietuva Sakartvelo parlamentą laiko neteisėtu.
„Minimos tokios nuostatos, kurios iš esmės lemtų diplomatinių santykių nutraukimą. Aš nežinau, ar iš tikrųjų Lietuva to nori“, – šnekėjo G. Paluckas.
„Į tuos klausimus buvo raginta atsakyti Sakartvelo valstybės institucijas dėl to, kaip vyko rinkimai, įvertinti pažeidimus. Pagal tai būtų galima vertinti, ar mes jau dabar galime konstatuoti, kad jie buvo tikrai nedemokratiniai, nelaisvi. Neturint atsakymų iš pačių institucijų, turbūt, dar ne“, – BNS kalbėjo paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Iš rezoliucijos ši nuostata išimta. Po to pagalvota, kad apie rezoliuciją reikia pagalvoti ir Užsienio reikalų komitete, tad balsuoti reikėtų kitą dieną.
„Šis Seimas irgi jau ima būti valdomas ponios Širinskienės šnabždesiais. Na, neleiskime šito atsitikti“, – pabrėžė opozicijoje veikiančių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Valdančiosios „Nemuno aušra“ atstovė Agnė Širinskienė, į teiginį, kad yra sakoma, jog ji valdo Seimą šnabždesiais, atsakė: „Yra tokių sakytojų.“
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, į klausimą, kieno čia šnabždesiai, atsakė: „Ne, nemanau, kad „Nemuno aušros“ šnabždesiai. Koalicija iš trijų partijų, turime sutarti.“
Pertraukos paprašė G. Jeglinskas.
„Paprasčiausiai pritrūko laiko tekstą išdirbti su visais. Deja, teko pertraukėlės paprašyti, bet tai nerodo mūsų silpnumo. Turime toliau remti Gruzijos žmones, smerkti smurtą, paremti prezidentę“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
„Jeigu ta mažytė dalelė kremlinių ar prokremlinių žmonių užvaldys visą kairę ir apvers aukštyn kojom mūsų užsienio politiką, tai bus jau istoriniai įvykiai“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Trečiadienį komitetas rezoliuciją dėl Sakartvelo apsvarstė. Ją planuoja patvirtinti ketvirtadienį.
„Be tokių krikštų nesuprasi tų dalykų, labai svarbu tokį krikštą gauti“, – sakė G. Jeglinskas.
„Tai čia dar nieko nebuvo. Čia tik pradžia“, – teigė Ž. Pavilionis.
O kai prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Latvijos ir Estijos prezidentais, paklaus, ar jie norėtų Sakartvelą aplankyti.
„Tai neatima galimybės, kad galiu ir vienas aplankyti Sakartvelą. Tačiau noriu padaryti gerai parengtą vizitą, kad duotų naudos, o ne sukeltų dar daugiau problemų“, – pabrėžė G. Nausėda.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: