Seimo Statute nurodyta, kad pateikiant Vyriausybės darbų programą, posėdyje privalo dalyvauti ir Ministrų kabinetas. Jiems parlamentarai taip pat gali užduoti klausimus.
„Su dideliu džiaugsmu pristatysiu 19–osios Lietuvos Vyriausybė programą ir lygiai taip pat tikiuosi, jog su ne mažesniu džiaugsmu atsiskaitinėsiu už ją ir už jos džiaugsmus“, – Seimo posėdžio metu teigė G. Paluckas.
Paskirtasis premjeras džiaugėsi, kad naujosios Vyriausybės programa viešoje erdvėje yra įvardinama kaip didelės valstybės programa.
„Didelės valstybės programa, matyt, suponuoja, jog yra ir mažos valstybės tam tikra programa. Ir tai yra tam tikras filosofinis, politinis, ekonominis skirtumas. Nes maža valstybė ir tokios Vyriausybės programa aiškiai sako, jog sudėtingus, krizinius atvejus, sudėtingas problemas didžiąja dalimi mes paliekame spręsti patiems visuomenės nariams, kad susidorotų su kylančiais iššūkiais, tais, su kuriais mes galime susidoroti tik kartu su solidariomis, bendromis pastangomis“, – sakė G. Paluckas.
„Todėl tikrai tuo epitetu aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Nes iš tikrųjų ši Vyriausybės programa yra didelės valstybės programa“, – pridūrė jis.
G. Palucko formuojama devynioliktoji Vyriausybė planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, įsipareigoja kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį bei jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos. Valdantieji taip pat numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo.
Būsimasis Ministrų kabinetas žada skatinti gimstamumą, skirti didesnę finansinę paramą šeimoms, įvesti nemokamą pradinių klasių maitinimą, plėsti regioninio būsto jaunoms šeimoms programą.
Atsižvelgdama į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdama užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai, Vyriausybė žada užtikrinti tvarų krašto apsaugos finansavimą, siekiantį ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Po dokumento pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo frakcijos ir Seimo komitetai, kurie turi teisę pakviesti ministrą pirmininką ar ministrą atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.
Paluckas: jeigu stiprinti partnerystę su JAV padės mano vizitas į Vašingtoną, jis įvyks taip greitai, kaip reikia
G. Paluckas tikina, kad jo vadovaujama Vyriausybė sieks stiprinti Lietuvos santykius su viena svarbiausių šalies strateginių partnerių – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Sulaukęs klausimo, ar ketina vykti į Vašingtoną, socialdemokratas patikino – jeigu tai prisidės prie partnerystės stiprinimo, toks vizitas įvyks taip greitai, kaip reikės.
Apie naujosios Vyriausybės poziciją JAV klausimu ketvirtadienį Seimo posėdyje G. Palucko pasiteiravo konservatorius Žygimantas Pavilionis. Parlamento Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas tikino pasigedęs pristatomoje Vyriausybės programoje dėmesio dvišaliams Lietuvos ir JAV santykiams. Todėl politikas klausė naujojo ministro pirmininko, ar šis planuoja vizitą į Vašingtoną.
„Skaičiau jūsų programą. Gal blogai skaičiau, bet niekur neradau tų magiškų žodžių, kuriuos praeita Vyriausybė ar koalicija naudojo kiekvieną kartą – kad JAV yra pagrindinė, svarbiausia strateginė partnerė“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Žinant, kad Amerikoje ir Vašingtone šiuo metu vyksta tam tikri tektoniniai lūžiai, kurie gali nulemti mūsų visų likimą – kada, premjere, būsite Vašingtone?“ – kėlė klausimą jis.
G. Paluckas pažymėjo, jog Ž. Pavilionio vadinamieji tektoniniai geopolitiniai lūžiai vyksta ne tik JAV, bet ir Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvos kaimynystėje rytų kryptimi. Tačiau premjeras patikino – vizitas į Vašingtoną bus.
„Į Vašingtoną važiuosime tada, kai tą vizitą suorganizuosime“, – nurodė ministras pirmininkas.
„Nežinau, gal buvote išėjęs iš salės, kai aš tą saugumo ir užsienio politikos dalį kaip tik citavau, kur JAV yra mūsų strateginė partnerė ir mes tą strateginę partnerystę visomis išgalėmis stiprinsime. Jeigu prie to stiprinimo prisidės ir mano vizitas Vašingtone, tai jis įvyks taip greitai, kaip tik reikia“, – pridūrė G. Paluckas.
Opozicijai naujos Vyriausybės programoje trūksta konkretumo
G. Palucko Vyriausybės programa per mažai ambicinga, neturinti konkretumo ir per abstrakti, mano Seimo opozicijos atstovai. Anot jų, būsimas Ministrų kabinetas „žarsto pažadus“, tačiau nenumato finansavimo šaltinių.
„Pati programa nėra ambicinga, visi tikslai galėtų tikti bet kuriuo laikotarpiu praeityje ar ateityje (...) Tie tikslai yra geri, bet jei nėra keliamas tikslas laike, tai suprantame, kad sunku ir pamatuoti ar pavyko ar nepavyko. Tai labai saugus kelias, primena rinkimų tąsą, kai žarstomi pažadai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė konservatorius Mindaugas Lingė.
„Viena vertus, man atrodo, kad rinkiminių pažadų tęsinys. Nes labai daug kalbos apie didinimą, apie siekius, labai mažai konkretumo“, – sakė liberalė ir buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Kaip aiškina M. Lingė, Vyriausybės programoje yra daug pažadų, kurie reikalautų papildomų valstybės lėšų, tačiau nenumatyta didinti biudžetą ar jo surinkimą. Politikas pastebi, kad ankstesnė socialdemokratų ambicija į biudžetą pritraukti papildomus 3 mlrd. eurų – neatspindėta.
„Programoje pastebi labai daug teiginių – „didinsime“, „sieksime“, „skatinsime“. Ir visa tai atsiremia į viešuosius finansus kur poreikiai yra tikrai dideli ir tai silpniausia programos dalis. Jie nėra pagrįsti papildomomis pajamomis. Bet dingo ambicija surinkti daugiau surinkti daugiau į valstybės biudžetą, kas buvo žadama per rinkimų kampanija. Tuo metu buvo iškeltas siekis – 3 mlrd. eurų didesnis biudžetas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams aiškino M. Lingė.
Kita silpnoji vieta, anot konservatoriaus – naujos lengvatos, tuo pat metu nepanaikinant įvestų seniau.
„Nes yra 7–8 lengvatos numatytos, kurios papildomai tuštintų biudžetą. O tos, kurias panaikinus būtų galima sutaupyti, jos yra neapibrėžtume. Neaišku, kokie pasiūlymai bus“, – tvirtino jis.
V. Čmilytė–Nielsen vertinimu, ši programa – rinkiminių pažadų tęsinys, kur susitelkiama į siekius, bet ne konkretumą. Bet, pasak jos, liberalams nerimą kelia tai, kad norint įgyvendinti programos siekius, reiktų kelti mokesčius tiek pasiturintiems, tiek vidurinei klasei.
„Liberalams kelią nerimą dalis, susijusi su mokesčių kėlimu. Nes pažadus aprėpti teks didinti mokesčius ne tik turtingiausiems, kaip rinkiminėse tribūnose kalbėjo socialdemokratai, bet ir vidurinei klasei, kas turės įtakos visai ekonomikai“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Liberalė pastebėjo, kad nors naujoji valdžia daug kalbėjo apie poreikį mažinti biurokratiją, tačiau programoje naujų institucijų, komitetų ar net ministerijų sukūrimas yra vienas iš pagrindinių aspektų.
„Kalbama apie vienų ar kitų problemų sprendimą, kuriant naujas biurokratines institucijas. Tai regionų problemos bus sprendžiamos kuriant regionų ministeriją. Kainos bus pažabotos įkuriant daugiau stebėsenos ir kontrolės mechanizmų. Daug naujo biurokratizmo ir tai vienas iš esminių dalykų“, – komentavo ji.
Anot politikės, programoje nieko nepaminima apie poreikį pasirengti Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai 2027 m., ambicijos trūksta ir žmogaus teisių apsaugos srityje.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA).
Taip pat Vyriausybės programoje numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
Naujoji valdžia taip pat žada imtis aktyvesnės politikos kainų klausimu, siekdami įvertinti itin spartaus kainų, ypač maisto didėjimo reiškinį.
Šimonytė naujosios Vyriausybės programoje nemato pakeistos krypties: dokumentas suneštinis
Kadenciją baigianti laikinoji premjerė Ingrida Šimonytė būsimosios Vyriausybės programoje neįžvelgia kryptingų pokyčių. Anot jos, šiame dokumente naujoji valdžia neišvengė vidinių programinių prieštarų.
„Visą rinkiminę kampaniją girdėjome, kad viskas Lietuvoje sugriuvo, bet paskaičiau programą ir suprantu – niekas nesugriuvo. Daugelis Vyriausybės programų atrodo panašiai, kad bus geriau nei buvo iki šiol. Tai natūralus pažadas. Klausimas, ar keičiasi kryptis? Kiek spėjau permesti programą akimis, tai pasikeitimų labai didelių nematau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Daug „matysime“, „žiūrėsime“, „svarstysime“, „darysime“. Toks ir yra politikų darbas – tik per rinkimus opozicija sako, kad turi atsakymus į visus klausimus. (...) Pasibaigia rinkimai, reikia dirbti ir tų paprastų sprendimų sudėtingoms problemoms nei jų yra, nei aš jų galiu sugalvoti iš kepurės, nei Vyriausybė juos sugalvos iš kepurės“, – aiškino ji.
Taip pat laikinoji premjerė naujojo Ministrų kabineto programoje sako pastebėjusi vidinių prieštarų.
„Situacija, kurią mes perduodame būsimai Vyriausybei, yra tiesiog nesulyginama. Vyriausybė galės galvoti ne apie gaisrų gesinimus (sveikatos sistemoje – ELTA), kas ir matosi iš šios programos, o galvoti apie tai, kas bus daroma toliau“, – akcentavo darbą baigianti ministrė pirmininkė.
„Tačiau kaip visada tokiuose dokumentuose yra vidinių prieštarų, matyt, kadangi skirtingų politinių jėgų kažkoks toks „suneštinis“ dokumentas, tai jų gal sudėtinga ir išvengti“, – pažymėjo ji.
I. Šimonytė taip pat tvirtino, kad iš pristatytos Vyriausybės programos dar sunku nuspręsti, ką Ministrų kabinetas planuoja daryti mokestinių pakeitimų klausimu, tačiau, diskutuojant apie lengvatų ir išimčių mažinimą mokestinėje bazėje, jos nuomone, galima tikėtis platesnio konsensuso.
„Kiek koalicijai pavyks suvienodinti programines nuostatas dėl įstatymų pakeitimų, konkrečių mokestinių nuostatų pakeitimų, ypatingai lengvatų ir išimčių naikinimo, pamatysime. Jeigu bus sprendimai, kurie yra reikalingi mokesčių sistemai, tai, manau, kad galima tikėtis platesnio konsensuso“, – sakė laikinoji Vyriausybės vadovė.
„Lygiai taip pat, kaip mes tikėjomės kai kuriems dalykams iš tų pačių socialdemokratų buvusioje kadencijoje, nes bent jau dalis pasiūlymų puikiai atitiko jų programą. Tikiuosi, kad mes už savo programos nuostatas balsuosime“, – sarkastiškai vylėsi ji.
Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.