Antrasis Seimo rinkimų turas suteikė puikias galimybes centro kairės partijoms formuoti valdančiąją daugumą. Socialdemokratai iškovojo triuškinamą pergalę antrajame Seimo rinkimų ture ir su 52 mandatais Seime bus dominuojanti būsimos koalicijos jėga.
Tiesa, vis dar lieka nemažai nežinomybės dėl Vilijos Blinkevičiūtės premjerės poste. Tuo tarpu konservatoriai patyrė visišką fiasko antrajame ture. Partijos vadovas Gabrielius Landsbergis pranešė, jog atsistatydina iš partijos pirmininko pareigų bei atsisakys pirmajame ture iškovoto Seimo nario mandato. Kas lėmė socialdemokratų pergalę ir konservatorių pralaimėjimą? Kaip atrodys būsima koalicija ir ar Vyriausybei vadovaus V. Blinkevičiūtė? Kokias išvadas turėtų pasidaryti konservatoriai? Šie klausimai buvo keliami „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Patogios situacijos rezultatas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis socialdemokratų laimėjimą vadino situaciniu, ir atkreipė dėmesį, kad jie pirmame ture gavo 19 proc. balsų, o galų gale turės 37 proc. mandatų šitame Seime.
„Spėčiau, kad balsavimas antrame ture buvo labai aiškiai prieš konservatorius ir socialdemokratams paprasčiausiai tokia pozicija, kuri yra tarp konservatorių ir radikalesnių, tokių kaip „Nemuno aušra“ ir „valstiečių“, buvo labai patogi. Kitaip tariant, žmogus, kuris yra kažkur per vidurį, panašiai kaip ir Nausėda prezidento rinkimuose tokios rinkimų sistemos antrame ture laimi“, – aiškino M. Jastramskis.
VU TSPMI dėstytojas atkreipė dėmesį, kad ir anksčiau bet kuri Vyriausybė prieš tai pralošdavo.
„Pas mus jau, atrodo, yra įprotis išbalsuoti Vyriausybę, ir tada klausimas yra, kas iš to laimi? Šiandien laimėjo socialdemokratai“, – sakė M. Jastramskis.
Balsavimas „prieš“
Laidos pašnekovas pastebėjo telkimosi balsuoti prieš konservatorius tendenciją šiuose rinkimuose.
„Jeigu pažiūrėtumėte į apygardų duomenis, kokios apygardos buvo aktyviausios, o kokios – mažiausiai aktyvios. Mažiausiai aktyvių apygardų dešimtuke antrame ture buvo tik du iš valdančiosios daugumos. Tai reiškia, kad žmonėms buvo mažiau įdomūs susidūrimai, kur buvo „valstietis“ prieš demokratą, arba socialdemokratas – prieš demokratą.
Tuo metu, kai žiūrime į dešimt pirmų, pagal aktyvumą, apygardų, ten aštuoniose iš dešimties yra konservatoriai, o devyniose iš dešimties – apskritai koks nors valdančiosios daugumos kandidatas“, – sakė M. Jastramskis
Jis atkreipė dėmesį, kad ir Centro-Žaliakalnio apygarda, kurioje TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis kovojo prieš liberalą Simoną Gentvilą buvo viena aktyviausių. Šitoje vietoje, politologo nuomone, tą lėmė tiek konservatorių, tiek ir paties G. Landsbergio efektas.
Konservatorių lyderių kaita
VU TSPMI docentui aiškus atrodo G. Landsbergio sprendimas trauktis iš partijos pirmininko pozicijos, ir nedalyvauti būsimame Seime.
„Jeigu yra tokie rezultatai, ir partijos lyderis dar pralošia savo koalicijos partneriui, nėra kito pasirinkimo kaip atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų. Aišku, lyderio rinkimai būtų vienaip ar kitaip, jis negalėtų eiti trečiosios kadencijos, bet turint mintyje, kad nuo 2016 m. tas pats partijos lyderis yra jau treti rinkimai, o laimėti buvo tik vieni (…). Kad ir kaip žiūrėsi į pasirodymus, ypatingai didmiesčiuose, yra su dideliu minuso ženklu.
O, kad iš Seimo (traukiasi), tai galbūt net paslaugą daro G. Landsbergis partijai, (…) nes jis nusineša tam tikrą neigiamą krūvį, kad ir kiek jis ten pagrįstas buvo“, – sakė M. Jastramskis.
Šimonytė ar Kasčiūnas?
Jis nebuvo linkęs nurašyti konservatorių.
„Nereikia labai toli ieškoti pavyzdžių, tarkime, prieš ketverius metus aktyvumas buvo 38 proc., truputį mažesnis, bet konservatoriai tada buvo dabartinėje socialdemokratų vietoje. Tuo metu jie turėjo 50 vietų, dabar socialdemokratai – 52 mandatus. (…) Viskas yra įmanoma po darbo opozicijoje“, – teigė M. Jastramskis.
Pasak VU TSPMI dėstytojo, lyderis yra vienas esminių faktorių, kurie gali kilstelti partiją viršun. 2016 m. tai buvo I. Šimonytės asmuo.
„Dabar nesu tikras, ar tai bus I. Šimonytė, bet jau aiškiai ne tokia, dėl to, kad ketverius metus buvo premjerė. Ar L. Kasčiūnas pakeltų, man yra sunku pasakyti. Dabar kelerius metus konservatoriams reikės praleisti rimtuose apmąstymuose, kokia kryptimi sukti savo komunikaciją, dialogą. (…)
Ir čia ne tik apie pakilimą, L. Kasčiūnas atsineštų gana stiprų pokytį partijos programoje, kuri susijusi su progresyvumu, tos pačios lyties partnerystėmis, kurias prie Landsbergio rėmė nemaža frakcijos dalis. Prie L. Kasčiūno konservatorius turėtume iš tikrųjų konservatyvius, ir tai, bendrai paėmus, visuomenei būtų daugiau priimtina“, – teigė M. Jastramskis.
Kodėl partijų lyderiai nenori būti premjerais?
Tai, kad partijos lyderiai neskuba į premjero pozicijas Lietuvoje, politologas aiškino pačio darbo specifika.
„Premjeras yra sunkiausias darbas Lietuvoje. Tai yra darbas, kur asmuo prisiima daugiausiai atsakomybės. Jis yra kaltinamas ir dėl dalykų, kurie susiję su Vyriausybe, ir dėl tų, kurie nesusiję. Padėkos premjerams retos. Tai įprastai būna nepopuliarūs asmenys. Po premjero pozicijos dažniausiai Lietuvoje pasirinkimas būna (nebent esu A. Brazauskas ir sugebi dar porą metų susiderėti premjero pozicijoje) tęsti karjerą kažkur partijos viduje. A. Kubilius yra išimtis, nes dėl susidariusios situacijos buvo išsiųstas į eurokomisarus“, – sakė M. Jastramskis.
Jo nuomone, tokia situacija, kad mūsų partijų pirmininkai nesiima atsakomybės vesti Vyriausybę, nėra gerai.
„Susiformavo tradiciją, kurią manyčiau, kad reikėtų keisti, bet aš pradedu galvoti, kad tikrai ne V. Blinkevičiūtė tai pakeis“, – sakė M. Jastramskis.
Daug niurzgančių partijoje nebus
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas pastebėjo, kad V. Blinkevičiūtės žodyne nėra žodžių „taip“ arba „ne“, ir ten kalbama per aplinkui.
„Jeigu bus nors menkiausia proga nebūti ministre pirmininke, tai ji ir nebus. Čia pasiteisinimų gali būti įvairiausių, bet manau, kad ir socialdemokratų pergalės mastas jai atvėrė daugiau galimybių, nes dabar ji gali priimti sprendimą tokį, koks yra jai patogus, ir kas iš partiečių išdrįs niurzgėti prieš partijos lyderę, kuri atvedė į tokį sėkmingą rinkimų rezultatą?“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Politologas neatmetė, kad sprendimas gali būti pristatytas kaip diskusijų dėl koalicijos rezultatas: „mes visi bendrai pasitarėme, ir nusprendėme, kad galbūt šitas asmuo bus tinkamiausias visiems koalicijos partneriams“, o V. Blinkevičiūtė bus prisiėmusi atsakomybę kaip viso šito formavimo proceso prižiūrėtoja, ir tada bus galima sakyti: „bet aš visą laiką taip ir sakiau, kad imsiuosi atsakomybės. Žiūrėkit, susodinau visus prie bendro stalo, turime ministrą pirmininką, galiu toliau važiuoti į Briuselį“, – sakė I. Kalpokas.
Jis neabejoja, kad V. Blinkevičiūtės pirmoji pozicija pagal pasirinkimą yra EP.
„Tai yra labai patogi, rami pozicija, kur nereikia prisiimti atsakomybės už vidaus politikos problemas“, – teigė I. Kalpokas.
