„Delfi“ pateikia paaiškinimą, kuriuo vadovaudamiesi galite pasitikrinti, kaip balsavo rinkėjai Jūsų aplinkoje. Tai visiškai paprasta.
Interaktyviame žemėlapyje, paspaudę čia, matysite rinkimų žemėlapį. Pradžioje galite spustelėti ant savivaldybės, kurioje gyvenate, – matysite bendresnį savivaldybės rezultatą.
Žemėlapio viršuje yra laukelis, kur galite spustelėti ant laukelio „apylinkės“. Pelyte prisitraukę vaizdą, susirasite norimą rinkimų apylinkę ir pasižiūrėsite rezultatą ten.
Galimybė tyrinėti rinkimų rezultatus patiems
Detaliau balsavimo rezultatus kiekvienas tyrinėti gali ir Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje. Spauskite čia.
Toje svetainėje, spustelėję ant kandidato, galėsite pasižiūrėti, kaip jam sekėsi kiekvienoje savivaldybėje. Spustelėję ant savivaldybės, galėsite patyrinėti, kaip joje sekėsi kandidatams.
Ten taip pat skelbiami balsavimo rezultatai apylinkėse.
„Delfi“ yra apžvelgusi, kaip kiekvienam kandidatui sekėsi skirtingose savivaldybėse. Apie tai plačiau galima skaityti čia.
Rinkimai išsiskyrė aktyvumu
Kaip jau skelbėme, Lietuvoje baigėsi pirmasis 2024 metų prezidento rinkimų turas, išsiskyręs neįtikėtai dideliu rinkėjų aktyvumu. Kartu vyko ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo.
Šiemet šalies prezidento rinkimuose dalyvavo 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis ir Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis bei Eduardas Vaitkus.
Pirmadienį, 6 val. ryto, suskaičiavus rezultatus iš visų 1895 apylinkių, paaiškėjo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 44,54 proc. ir 19,94 proc. rinkėjų balsų. Trečias liko savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlęs I. Vėgėlė, laikytas vienu iš labiausiai galimų G. Nausėdos varžovų antrajame prezidento rinkimų ture. Jam atiteko 12,47 proc. rinkėjų balsų.
Tad šiemet pasikartojo praėjusių 2019 metų prezidento rinkimų scenarijus, kai į antrąjį rinkimų turą irgi iškopė G. Nausėda ir I. Šimonytė. Tiesa, tuo metu pirmojo turo rinkimų rezultatai I. Šimonytei buvo šiek tiek palankesni nei G. Nausėdai.
Šie 2024 metų prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo išsiskyrė neįtikėtinai dideliu rinkėjų aktyvumu, nustebinusiu netgi politologus.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų. Tai – didžiausias rinkėjų aktyvumas per prezidento rinkimus per daugiau negu du dešimtmečius. Gana aktyvūs rinkėjai buvo ir 2019 metų pirmojo turo metu, kuomet balsavo 57,37 proc. Tais metais, kaip ir šiemet, daugiausia balsų surinko ir į antrąjį turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 30,94 ir 31,31 proc. balsų, o trečias liko Saulius Skvernelis, gavęs 19,58 proc. balsų.