„Nebūtinai kalbame tik apie vieną nepaskirtą ministrą arba tą ministrą, kurį prezidentas viešai įvardino“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo F. Jansonas, pridurdamas, kad kol kas nėra planų siūlyti keisti Vyriausybės vadovą.
„Manau, kad premjerė gali būti visiškai rami“, – pridūrė patarėjas.
F. Jansonas tikina, kad Prezidentūros pasisakymai apie Vyriausybės sudėties atnaujinimą nėra rinkiminiai gąsdinimai.
„Nemanyčiau, kad vieną atsakymą į klausimą derėtų traktuoti kaip kokį grasinimą. (...) Yra ministrų, kurių nėra ir yra ministrų, kurių darbas kelia klausimų, tai tie klausimai ir bus aptarti“, – sakė F. Jansonas.
Premjerė I. Šimonytė nekomentuoja šalies vadovo G. Nausėdos viešai išsakytų pareikšimų po prezidento rinkimų atnaujinti Vyriausybės sudėtį. Premjerės teigimu, prezidento patarėjų pasisakymų ji nekomentuoja, o taip kalbančio paties G. Nausėdos – negirdėjo.
„Kol kas niekaip nevertinu, nes jei prezidente išrinks mane, tai keisis net Vyriausybės vadovas. Patarėjų stengiuosi nekomentuoti“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė, pridurdama, kad negirdėjo prezidento pasisakymų šiuo klausimu.
„Negirdėjau šio komentaro, tad ir nekomentuosiu“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pirmąjį rinkimų turą laimėjęs prezidentas G. Nausėda pirmadienį pakartojo, kad jį perrinkus prezidentu Vyriausybės sudėtis turėtų keistis. Apie tai jis užsiminė ir pirmojo rinkimų turo metu, sekmadienį.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda jai eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas nauja Ministrų kabinetas.
ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,1 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,86 proc. palaikymo.
F. Jansonas neprognozuoja, ar rinkimų metu bus grįžta prie VSD pranešėjo istorijos: priklausys nuo nuostatų, pykčio ir kvailumo
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas F. Jansonas kartoja – laikinoji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija ir jos išvados yra „rinkiminis žaisliukas“, kurį siekia išnaudoti šalies vadovo oponentai. Ar iki pakartotinio balsavimo Seimas grįš prie šio klausimo, prezidento patarėjas nesiima prognozuoti, tačiau pažymi – tai priklausys nuo to, kaip rinkimų kampaniją strateguos G. Nausėdos konkurentė Ingrida Šimonytė.
„Viskas priklauso nuo to, kaip savo kampaniją dėliojasi kitas kandidatas. Mano požiūris niekuo nepasikeitė. Visa ta komisija, visos išvados – kaip buvo rinkiminis žaisliukas, toks ir lieka. Vėlgi, tai yra jau Konstitucinio Teismo svarstymo objektas. Ar žmonės sustos ties tuo, ką jau padarė, ir atidės (klausimą – ELTA), ar ir toliau naudos kaip rinkimų kampanijos dalį – vėlgi, pamatysime. Čia nuo žmogaus nuostatų, pykčio, kvailumo ir kitų savybių priklausantis dalykas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
Mano požiūris niekuo nepasikeitė. Visa ta komisija, visos išvados – kaip buvo rinkiminis žaisliukas, toks ir lieka.
Kaip pranešta anksčiau, Seimas po svarstymo yra pritaręs parlamentinio tyrimo išvadoms – liko paskutinis balsavimas. VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Visgi, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog VSD pranešėjo istoriją tyrusi parlamento komisija viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai atskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybę. Be to, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, etikos sargų vertinimu, buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.
Savo ruožtu opozicijai priklausantys parlamentarai yra pasikreipę į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai. KT praėjusią savaitę priėmė šį prašymą nagrinėti.
F. Jansonas: prezidentas tarp Rusijos ir Kinijos niekada nedėjo lygybės ženklo
Prezidento vyriausiasis patarėjas F. Jansonas akcentuoja, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda niekada netapatino Rusijos su Kinija.
„Prezidentas tarp Rusijos ir Kinijos niekada nedėjo ir nemato priežasčių dėti lygybės ženklo“, – „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Tie visi lyginimai, (...) tai žodžiai, kurie vidaus rinkai skamba gražiai, o naudos duoda mažai“, – sakė jis, akcentuodamas, kad nors Kinija nori daryti įtaką pasaulio ekonomikai, tai nėra kažkas naujo.
Tuo metu kalbėdamas apie viešoje erdvėje besitęsiančias diskusijas dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo tikslinimo, F. Jansonas akcentuoja, kad labai svarbu įvertinti, ar problema nėra gilesnė.
„Jeigu iš tiesų problema, kas nebūtinai yra tiesa, yra tik pavadinimas – kelios raidės ar Taivaniečių ar Taivano – tai tada apie kažkokius sprendimus galima kalbėti. Jeigu problema yra gilesnė, tai tos kelios raidės, pavadinimo keitimas jokios naudos neduos. Bet visą tai bent jau reikėtų pasiaiškinti“, – sakė F. Jansonas.
Visgi jis akcentuoja, kad Lietuva turi teisę pati priimti sprendimus dėl šalyje veikiančių atstovybių pavadinimų.
„Bet kokios atstovybės atidarymas ir pavadinimas yra kartu ir Lietuvos reikalas ir neaiškinkite, kaip mes turime elgtis. Čia buvo abiem pusėms“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
