Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo į Seimo rinkimus vedlė Ieva Budraitė debatų metų aiškiai įvardino Rusijos režimą teroristiniu bei keliančiu grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visai pasaulio tvarkai.
„Mano nuomone, atsakymas yra aiškus – dabartinis Rusijos režimas yra teroristinis ir kelia egzistencinę grėsmę tiek Lietuvai, tiek bendrai visai pasaulio tvarkai“, – ELTA organizuotų debatų metu sakė I. Budraitė.
Pasak jos, labai svarbu suvokti, kad Rusija Vakarų valstybėms įtaką valdo ir per gamtinių resursų monopolizavimą.
„Mes turime padėti Ukrainai laimėti šį karą, kurį pradėjo neteisėtai prieš ją Rusija. Taip pat Rusija valdo mus, Europos Sąjungą ir kitas valstybes per savo gamtinių resursų savotišką monopolį, gamtines dujas, kitus iškastinius išteklius, kurie sudaro didžiąją dalį jos biudžeto. Ir didžiąją dalį savo biudžeto ji išleidžia agresijai“, – sakė I. Budraitė, pažymėdama, jog dėl šios priežasties labai svarbu palaikytį žaliąjį kursą.
„Žalioji transformacija ir perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių yra ne šiaip ekologijos klausimas, ne šiaip aplinkosaugos klausimas, tai yra nacionalinio geopolitinio saugumo pagrindinis dėmuo“, – pridūrė ji.
Visgi Lietuvos liaudies partijos sąrašo vedlys Eduardas Vaitkus šiuos politikės pasvarstymus pavadino kliedesiais.
„Sėdžiu ir klausau – kreivųjų veidrodžių karalystė. Aš suprantu kaip medikas, kad kliedesius kartojant daug kartų jie tampa realybe. Tai yra faktas, įrodytas daugkartinai“, – sakė jis.
E. Vaitkus teigia, kad grėsmę kelia ne Rusija, bet JAV
Prezidento rinkimuose kandidatavusį politiką papiktino ir debatų metu išsakyti pasvarstymai, kad agresorė Rusija ir Lietuva negali kartu gyvuoti. Jis akcentavo, kad šiuo metu didžiausia pasaulio grėsmė yra Amerika.
„Jūsų klausimas buvo su potekste, kad Rusija ir Lietuva negali kartu gyvuoti, tą daro ir visa mūsų valdžia tuos 30 metų. Tiesiog – Rusija turi būti sunaikinta, nes kartu mes gyventi negalime, nes tai yra grėsmė mums“, – teigė E. Vaitkus.
„Ką sako iškilūs Amerikos protai – kad didžiausia grėsmė visam pasauliui yra Amerikos administracija“, –sakė politikas.
Panašios nuomonės buvo „Taikos koalicijos“ atstovas Mindaugas Puidokas. Pasak jo, šiuo metu didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne Rusija, o konservatorių vykdoma politika.
„Mes matome pasaulio geopolitiką kaip tam tikrą šachmatų lentą, kurioje susiduria didžiosios galybės. O tokios mažosios valstybės kaip Lietuva, jos turi pasirinkti savo poziciją visame šiame sudėtingame geopolitiniame kovos žaidime“, – sakė M. Puidokas.
„Ir akivaizdu, kad jeigu tokia maža valstybė pasirenka vykdyti agresyvią užsienio politiką... Tokią, kokią vykdo dabar Gabrielius Landsbergis ir Ingridos Šimonytės Vyriausybė, tai tada mūsų valstybė savo žmonėms kelia papildomas grėsmes“, – pridūrė jis.
Jis vylėsi, kad JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, bus sėdama su Rusija prie derybų stalo.
„Ir akivaizdu, kad jeigu Amerikoje į prezidentus bus išrinktas Donaldas Trumpas, tai bus sėdama prie derybų stalo ir bus ieškoma susitarimų. Nes dabartinė Bideno politika privedė tiek Jungtines Amerikos Valstijas, tiek visas Vakarų šalis prie tokios situacijos, kai Kinija stiprėja, o Vakarų šalys silpnėja“, – akcentavo jis.
„Visi karai, istorija sako, kad anksčiau ar vėliau pasibaigia prie derybų stalo. Tai tokiai mažai valstybei kaip Lietuva yra geriausia vykdyti Stasio Lozoraičio politiką, kai mes siektume bet kurių karų (...) sprendimų diplomatiniu būdu“, – pabrėžė politikas.
A. Veryga sutinka, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia Rusijos režimas
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminio sąrašo lyderis Aurelijus Veryga tikino sutinkantis su mintimi, kad Lietuvai didžiausią grėsmę šiuo metu kelia Rusijos režimas.
„Manau, kad mūsų pačių valstybingumo egzistencijai, be abejo, kelia daugiausiai rizikos tas kaimynas, kuris yra mums šalia“, – sakė A. Veryga.
„Mes nieko nepadarysime – mes esame šalia. Ir šia prasme turbūt mes tos idėjos kraustytis į Madagaskarą, kurią kažkada turėjo mūsų tėvynainiai, sunkiai realizuosime. Tai šia prasme geografiškai teks būti šalia, niekur nepasidėsi“, – debatų metu pažymėjo politikas.
Panašiai Rusijos Lietuvai ir ES keliamą tiesioginę grėsmę akcentavo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.
„Taigi, tai ką mes matome šiandieną globaliai pasaulyje, tai yra metamas tam tikras iššūkis demokratiniams režimams ir jis yra metamas skirtingai skirtinguose regionuose. Taip, Lietuvai ir Europos Sąjungai šiandieną daug didesnė ir tiesioginė grėsmė yra kylanti iš Rusijos valstybės“, – teigė L. Savickas.
„Tai natūralu, kad mūsų interesas yra sutelkti visas įmanomas paramas tam, kad Ukraina, kuri šiandieną ir kovoja mūsų visų vardu, būtų aprūpinta visomis įmanomomis techninėmis priemonėmis, ginkluote tam, kad Rusijai net nebegalėtų kilti jokia mintis eskaluoti šitą konfliktą į kitas valstybes, ypatingai į NATO valstybes“, – akcentavo jis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas atkirto E. Vaitkui: jis norį, kad grįžtume atgal
Be to L. Savickas neslėpė pasipiktinimo E. Vaitkaus išsakytais pasisakymais.
„Tai ką ponas Vaitkus sako, jis tikriausiai mato Lietuvą, kad mes grįžtume ten, kur jau buvome. Tai būtų labai panašu į Moldovos situaciją. Ir mes puikiai matome, kad tartis ir kalbėtis visuomet reikia, bet tartis ir kalbėtis reikia tokioje pozicijoje, kai gali susitarti apginti Lietuvos interesą. Dėl to Lietuvai yra ypatingai svarbu turėti stiprius ir glaudžius santykius su savo partneriais – su Europos Sąjungos valstybėmis, su NATO valstybėmis“, – pabrėžė jis.
Ne visi pritartų visuotiniam šaukimui
Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nesutaria, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant sustiprinti valstybės gynybą. Kol vieni palaikytų ir visuotinio šaukimo idėją, ir didesnį gynybos finansavimą, Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus siūlo kelti pasitraukimo iš NATO klausimą.
„Tai yra absoliuti beprotybė. Lietuva 80 proc. padidino savo biudžetą ginklavimuisi ir nuo to mūsų saugumas tik sumažėjo“, – kritikuodamas finansavimą gynybai ketvirtadienį vykusių ELTA debatų metu kalbėjo E. Vaitkus.
„Lietuvos žmonės turėtų nuspręsti, ar mes dalyvaujame agresyvaus karinio bloko veikloje. Ir turėtų nuspręsti, ar privalumai didesni, ar trūkumai. Aš kalbu ir iki referendumo padaryti aptarimą didelį ir platų“, – tiesiogiai paklaustas, ar Lietuva turėtų likti Aljanse atsakė jis.
Tuo metu Lietuvos žaliųjų partijos sąrašą vedanti Ieva Budraitė tikino, kad gynybai vietoje dabar skiriamų 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), reikėtų skirti bent 4 proc. Politikė tikino, jog ji pritartų ir visuotinio šaukimo idėjai, jeigu būtų sukurta tam tinkama infrastruktūra.
„Pagal poną Vaitkų geriausia užsienio politika yra pasiduoti, nuleisti rankas ir laukti kol dešimt kartų už Europos Sąjungos (ES) ekonomiką mažesnė Rusijos ekonomika ateis ir mus pasiims. Mano nuomone, Lietuvos gynybos politika, be abejo, turi būti stiprinama. Šiai sričiai turėtų būti skiriama ne mažiau nei 4 proc. nuo BVP, nes mes turime parodyti, kad esame pasiruošę. Tas pasiruošimas turi apimti ir sunkiosios divizijos, ir dronų, ir antidroninių priemonių integravimą, ir kario amunicijos modernizavimą, ir daugiau bendruomenės ir pilietinės visuomenės pasiruošimo“, – dėstė I. Budraitė.
„Manau, kad mes turėtume vykdyti visuotinį šaukimą, jeigu atliktume patys namų darbus, sukurtume tą infrastruktūrą, kuri leistų privalomą šaukimą realizuoti“, – akcentavo ji.
Pilietiniam ugdymui siūlo skirti didesnį dėmesį
Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos valstiečių žaliųjų partijos (LVŽS) sąrašą vedantis Aurelijus Veryga. Pasak jo, pilietiniam ugdymui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.
„Seneliai sakydavo, kas nemaitina savos kariuomenės, tas anksčiau ar vėliau maitins svetimą kariuomenę. (...) Tik geležies įsigijimas neišsprendžia situacijos. Mūsų piliečiai turi būti suinteresuoti norėti ir mokėti įgyvendinti visuotinės gynybos koncepciją. Mes visi ir kiekvienas privalome būti garantu, kad jeigu priešas įžengtų į Lietuvą, aš padarysiu viską, kad jis gyvas iš šios žemės neišeitų. Ir tada gal to noro eiti čia bus mažiau“, – dėstė A. Veryga.
„(Reikėtų – ELTA) padaryti sistemą, kada mes aukštosiose mokyklose galim atgaivinti karinį rengimą ir, tarkime, besimokantis gydytojas galėtų vienerių metų nepaaukoti tarnybai“, – pridūrė jis.
Tuo metu „Taikos koalicijos“ atstovas Mindaugas Puidokas dėstė, kad efektyvesnis būdas yra investuoti į profesionalią kariuomenę.
„Mes negalime daryti visuotinio šaukimo. Akivaizdu, kad profesionali kariuomenė yra ir pigesnis, ir efektyvesnis sprendimas tokiai valstybei kaip Lietuva. Privalome netaškyti tų pinigų, kurie yra skiriami krašto apsaugai, bet juos skirti taip, kaip siūlo NATO, karių ir karininkų atlyginimams“, – svarstė M. Puidokas.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše esantis Lukas Savickas kritikavo buvusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ir tikino, kad liepos pabaigoje praūžusi audra leido įsitikinti, jog šalies infrastruktūra nepajėgi atsilaikyti ekstremalių situacijų metu.
„Lietuva turi suvokti, kad turime kaimyną, kuris yra agresorius. (...) Reikia ruoštis taip, kad būtų pasiruošę atgrasyti, tačiau tikėtis, kad to panaudoti mums neprireiks. Buvo prarasti treji metai Anušausko valdymo (...) Praūžusi audra puikiai parodė, kas per situacija. Griūvantys tiltai, nesutvarkyta infrastruktūra, mūsų mobilumas. Visa tai yra aspektai, kurie puikia iliustruoja, kad ir čia lėšos jau seniai turėjo būti įdėtos“, – akcentavo L. Savickas.
Kandidatai į Seimą kritikuoja Lietuvos švietimo politiką: reformos yra savitikslės
Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos švietimo srityje teigia įžvelgiančios ne vieną problemą. Kaip pabrėžė ketvirtadienį Eltos organizuotuose debatuose dalyvavę politikai, valdančiųjų įgyvendinamos reformos yra nekokybiškos.
Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminio sąrašo lyderio Aurelijaus Verygos, yra būtina švelninti įvestą reikalavimą gimnazijų klasėse turėti bent po 21 mokinį.
„Bandžiau išsiaiškinti, kuo yra pagrįstas 21 vaiko skaičius gimnazijos klasėje. (...) Niekas nesugebėjo paaiškinti. Tokie nelogiški reikalavimai turės būti atšaukti ir bus atšaukti“, – debatų metu tikino jis.
Su tokiu požiūriu sutiko ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše esantis Lukas Savickas.
„Mažas klases reikia bandyti išlaikyti ten, kur įmanoma, pasitikint savivaldybėmis“, – akcentavo jis.
Švietimo politikoje vyksta reforma po reformas. Toks jausmas, kad tos reformos yra savitikslės – keisti kažką tik tam, kad keisti, o ne dėl kokybės.
„Etatinis apmokėjimas turi būti peržiūrėtas ir finansavimas neformaliam vaikų švietimui turi būti dramatiškai didinamas. (...) Tarp mokinių yra vis didesnė socialinė, kultūrinė atskirtis. Tą reikia stabdyti. Labai gaila, kad dabartinė dauguma nesugebėjo tęsti to, kas pasiteisino“, – vardijo L. Savickas, negailėdamas kritikos dabartiniams valdantiesiems.
Savo ruožtu Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo į Seimo rinkimus vedlė Ieva Budraitė taip pat pabrėžė, kad įgyvendinamos švietimo pataisos nekuria vertės.
„Švietimo politikoje vyksta reforma po reformas. Toks jausmas, kad tos reformos yra savitikslės – keisti kažką tik tam, kad keisti, o ne dėl kokybės“, – pabrėžė I. Budraitė.
„Turėtų būti stiprinamas pasitikėjimas pačia švietimo bendruomene, jos nustatyta kryptimi. Be abejo, didinamas finansavimas tiek pagrindiniam ugdymui, tiek ir mokslo sričiai“, – matomus prioritetus vardijo ji.
Kaip dar vieną problemą „Taikos koalicijos“ sąrašą į Seimą vedantis Viktoras Uspaskichas pažymėjo ir kasdienių mokinių įgūdžių trūkumą.
„Labai svarbu yra išmokyti vaiką orientuotis informacijos sraute. Tai svarbu gyvenimo įgūdžiams“, – tvritino V. Uspaskichas.
Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderio Eduardo Vaitkaus teigimu, Lietuvos švietimo politika yra „katastrofiška“. Neigiamai jis teigė vetinantis ir rugsėjį startuosiantį įtraukųjį ugdymą.
„Be švietimo mes neturime ateities. (...) Jeigu vienas vaikas nusirengia ir nuogas laksto po klasę pamokos metu, ką gali išmokti kiti vaikai? Tačiau apie šią problemą mes linkę nekalbėti – sakome, kad ją sprendžiame. Sprendžiame neigiama prasme“, – sakė E. Vaitkus.
ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir viena koalicija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Taikos koalicija.