„Tikrai gavau“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis, klausiamas, ar sulaukė užsienio partnerių klausimų dėl G. Nausėdos pareiškimų.
Jis neatskleidžia, kokie šalių atstovai kreipėsi, klausdami apie šalies vadovo pozicijas. Apskritai, tęsė G. Landsbergis, prezidento pasisakymai yra vertintini kaip rinkiminio laikotarpio retorika. Visgi, ministras pastebi, jog vėliau Prezidentūra patikslino šią poziciją ir tai padarė korektiškai.
„Nenorėčiau plėtoti, vėlgi dėl to, kad esame aktyviame rinkimų laikotarpyje. Vėlgi, tą šiek tiek traktuoju kaip kampanijos dalį – juoba, kad buvo atsitraukta nuo pradinės nuostatos, ji buvo patikslinta. Patikslinta, mano nuomone, korektiškai“, – teigė šalies diplomatijos vadovas.
Todėl jis viliasi, jog prezidento „rinkiminė žinutė“ nebuvo skirta užsienio partneriams.
G. Landsbergis pažymėjo – Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu yra svarbi ir siekia „toliau nei vidaus politikos rankos“.
„Lietuvos pasirinkta kryptis yra vertinama – ir tame pačiame Taivane, ir tarp mūsų partnerių, prekybos partnerių ir, svarbiausia, transatlantinių partnerių, kurie kuria tam tikrą precedentą. Mes kuriame tam tikrą precedentą – atsilaikyti, apsaugoti valstybės suverenitetą, laikytis pozicijų, nes mes nepažeidėme jokių savų įsipareigojimų“, – tęsė ministras.
„Mes esame jau pripažinti laimėtojai šioje kovoje. Tai, man atrodo, reikia mokėti pasidžiaugti ta pergale“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pastarieji G. Nausėdos pasisakymai apie Taivaniečių atstovybę sulaukė tarptautinio dėmesio.
Klausiamas, ar siūlytų pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, antrosios kadencijos prezidento poste siekiantis G. Nausėda naujienų agentūrai BNS teigė, jog šiuo metu atstovybė yra pavadinta netradiciniu vardu. Anot jo, laikantis „Vienos Kinijos politikos“, Taipėjaus vardo suteikimas atitiktų įprastinę tarptautinę praktiką. Jis taip pat pastebėjo, kad atstovybės pavadinimo vertimas anglų ir kinų kalbomis nesutampa.
„Teigiamai vertinant iš principo tokios atstovybės įsikūrimą Lietuvoje, santykių su Kinija stabilizavimo kontekste matyčiau poreikį keisti atstovybės pavadinimą“, – BNS nurodė G. Nausėda.
Vėliau Prezidentūra patikslino G. Nausėdos poziciją.
„Prezidento pozicija dėl Taivaniečių atstovybės yra nepasikeitusi. Prezidentas mano, kad Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimas turėtų vienodai skambėti visomis kalbomis, taip pat ir mandarinų kalba“, – Eltai perduotame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinis atstovybės Vilniuje pavadinimas yra dvišalis sutarimas ir kruopščiai apgalvotas sprendimas. Ministerija pažymėjo, kad gerbia per prezidento rinkimus išsakytas nuomones, tačiau tikisi, jog abi šalys gali toliau stiprinti tarpusavio demokratinę partnerystę.
Landsbergis Prezidentūros pareiškimus laiko rinkiminėmis žinutėmis: dėl ministrų sprendžia premjerė
Prakalbusi apie Vyriausybės sudėties atnaujinimą Prezidentūra siekia pasiųsti žinutę savo rinkėjams, sako konservatorių lyderis G. Landsbergis. Pasak jo, užuominas apie pokyčius Ministrų kabinete išsakęs antrojo rinkimų turo laukiantis prezidentas veikiausiai siekia mobilizuoti savo elektoratą.
„Man atrodo, mes esame dar aktyviame rinkimų laikotarpyje. Dėl to žinutes, kurios yra pasakomos, aš dažniausiai vertinu per mobilizacinę prizmę. Kitaip tariant, jos yra skirtos savo rinkėjui mobilizuoti, kad jis ateitų, kad yra antras turas. Gal pasibaigus rinkimams, nuslūgus emocijai, perskaičius Konstituciją dar kartą, bus lengviau atsakyti į visus klausimus“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad Vyriausybėje gali būti daugiau nei du ministrai, kuriuos šalies vadovas Gitanas Nausėda, jei būtų perrinktas antrai kadencijai, norėtų pakeisti.
Savo ruožtu G. Landsbergis tvirtina, kad ne prezidento, o premjerės prerogatyvoje yra nuspręsti, kokia turėtų būti Vyriausybės sudėtis.
„Tai yra premjerės atsakomybė, premjerė yra žmogus, kuris pasitiki arba nepasitiki ministrais. Ji sudaro Ministrų kabinetą, tai yra jos konstitucinė atsakomybė. Visa kita yra normalios, politinės, bet ne teisinės diskusijos dalis, kuri vyko iki šiol“, – sakė jis, pridurdamas, kad nieko nekeičia ir aplinkybė, kad premjeras naujai išrinktam prezidentui turi gražinti įgaliojimus.
„Tai yra politinio kultūringumo žestas, besikeičiant prezidentams, kad Vyriausybės dirbtų ir su naujai įgaliojimus gavusio prezidento palaiminimu. Tokia tradicija Lietuvoje egzistuoja, bet tai išlaiko premjerui, Vyriausybės vadovui, konstitucinę pareigą pačiam sudaryti Vyriausybės sudėtį“, – apibendrino konservatorius.