Antroje vietoje liko Nacionalinis liaudies frontas, kurio sudėtyje yra įvairių kairiųjų partijų.
„Jeigu pasižiūrėtume į paskutinių mėnesių apklausas, tai rinkimuose į EP ir dabar netikėtai paskelbtuose rinkimuose rezultatas atspindėjo apklausas. Intriga galbūt yra tik tame, kad anksčiau prancūzai, kalbant apie vietinius rinkimus, rinkimus į EP, prezidento rinkimus, rinkdavosi susitelkti ir balsuoti prieš kraštutinės dešiniosios kandidatus, nepaisant to, kad jie būdavo populiarūs apklausose. Šį kartą taip neįvyko“, – „Žinių radijo“ laidai „Ryto espresso“ komentavo Margarita Šešelgytė.
Politologė aiškino, kad parama Nacionaliniam susivienijimui Prancūzijoje tolygiai auga.
„Nuo 2022 m. jie vos ne padvigubino savo rezultatą, ir tai rodo, kad vis dėlto gyventojams yra labai jautrios ir svarbios temos, apie kurias jie kalba. Viena pirmųjų svarbiausių temų yra migracija, antra yra saugumas“, – teigė M. Šešelgytė.
Politologė atkreipė dėmesį, kad saugumo situacija Prancūzijoje yra labai suprastėjusi.
„Turbūt gyventojai yra nepatenkinti dabartinio prezidento ir Vyriausybės veiksmais, kurie neatliepia jų lūkesčių, apsaugant jų saugumą fizinį arba tai, kaip jie jaučiasi savo šalyje“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Sunku prognozuoti galutinį rezultatą
Pasak tarptautinių santykių specialistės, yra sunku prognozuoti galutinį rinkimų rezultatą po dviejų turų.
„Įdomu tai, kad Prancūzijoje yra tokia sistema, kad į antrą turą patenka ne tik du kandidatai, bet visi, surinkę daugiau kaip 12 proc. balsų. Tai reiškia, kad, jeigu yra aukštas dalyvavimas, o vakar dienos dalyvavimas buvo labai aukštas, (…) tai, jeigu jis toks išlieka, tai į antrą turą patenka ne du, o gali būti ir trys, ir keturi kandidatai“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Politologės teigimu, dabar sunku nuspėti, kaip susidėlios rinkimų dėlionė.
„Jeigu pirmoje vietoje yra Nacionalinis susivienijimas, tai antroje vietoje Populiarusis frontas, su žymiuoju Melanchonu, kuris yra kairysis, ir kuris irgi yra pakankamai radikalus. Jie atliepia kitą gyventojų problemą. Paskutiniu metu Prancūzijoje yra labai didelis susirūpinimas dėl ekonominės padėties, dėl nedarbo, dėl atlyginimų, pensijų“, – sakė M. Šešelgytė.
Le Pen yra prieš Melenchoną
Iš porinkiminių lyderių pareiškimų politologė atkreipė dėmesį į M. Le Pen pasisakymą, kur ji kvietė aktyviai dalyvauti antrame ture ir vienytis prieš J. L. Melenchoną. Savo ruožtu, J. L. Melanchonas kalbėjo tą patį tik atvirkščiai.
„Ar E. Macronas galėtų susivienyti su J. L. Melanchonu yra didelių abejonių, nes yra pakankamai skirtingos pozicijos. E. Macrono dabartinis ministras pirmininkas kalba, kad galbūt jiems reikėtų strateginio aljanso su respublikonų partija, kuri gavo 10 proc. balsų. Bet, ar tai kažką keis, sunku vertinti“, – sakė M. Šešelgytė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad yra buvę pavyzdžių, kai rinkimų rezultatas po antro turo ryškiai pasikeitė. Tarkime 2022 metais, E. Macrono partija po pirmo turo turėjo 25 proc. balsų, o po antrojo – 42 proc. balsų.
„Antro turo rezultatas žymiai pasikeitė. Man atrodo, kad kol kas dėliones sunku sudėlioti. Reikia palaukti galutinio rezultato“, – sakė M. Šešelgytė.
Populizmas Europoje ir JAV
Politologė sutiko, kad populizmo šiuose procesuose nemažai.
„Jeigu pažiūrėtume į tai, kas vyksta Europoje ir JAV, tai dėl tam tikros visuomenės sanklodos ir socialinės medijos įtakos išaugimo, matome, kad populizmas didžiajai daliai žmonių yra labai veiksmingas“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Specialistė tai siejo su didelio nesaugumo situacija.
„Kai jaučiasi nesaugūs, žmonės dažnai ieško lyderio, kuris ateitų ir išspręstų problemas, pateikdamas labai paprastą receptą. Galbūt iki galo ir netiki, kad taip galima, bet labai norisi tikėti, taip užtikrinamas psichologinis saugumo aspektas. Šito matome visoje Europoje“, – teigė M. Šešelgytė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad pavyzdžiai Europoje rodo, kad dažnai, atėjus valdyti, pasikeičia ir požiūris.
„Labai geras pavyzdys yra G. Meloni, kurios partija buvo įvardijama kaip radikaliai populistinė , (…) po to tos baimės šiek tiek sumenko. Bet reikia daryti skirtumą, ji buvo šiek tiek euroskeptiška, bet italai bendrai yra labai remiantys ES, tai ten labai daug ant euroskepticizmo nepavažiuosi. Ji taip pat – proamerikietiška, pro NATO, o Marine Le Pen yra kitokia. Ji yra išsakiusi poziciją, kad jei laimėtų jie, tai ji E. Macroną bandytų atakuoti dėl Ukrainos ir gynybos išlaidų. Tas nėra gera žinia“, – sakė M. Šešelgytė.
