Po atskleisto Rusijos sąmokslo nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį, Vokietijoje kilo politikų pasipiktinimas. Patį verslininką dabar saugo specialiosios tarnybos. Pasigirdo kalbų, kad dabar mirtinas pavojus gali grėsti bet kam, kas nors kiek svariau prisideda prie pagalbos Ukrainai.
Praėjusią savaitę savo nuogąstavimus išsakė ir Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Jis dar kartą perspėjo lietuvius nebevykti į Baltarusiją. Pasak jo, Minsko režimas pradėjo tiesiog grobti Lietuvos piliečius.
Tai, kad Rusija siekia pasikėsinti į kieno nors gyvybę, nėra naujiena, „LNK Žinioms“ teigė politologas, įstaigos „Freedom House“ vadovas V. Jurkonis.
„Yra buvusių anksčiau nužudymų, apnuodijimų Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Rusijos tarnybos veikia ir persekioja savo oponentus ne tik Rusijos teritorijoje, ne tik kaimyninėse valstybėse (krenta bombos Ukrainoje), bet lygiai taip pat ir Europos Sąjungos ar JAV teritorijoje. Tai kartu rodo, kad aižėja tarptautinė tvarka, <...> nebaudžiamumas plečiasi, ir mes matome to padarinius ir Ukrainoje“, – komentavo politologas.
Sąmokslas nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą, pasak jo, yra tam tikras skambutis Vokietijos pareigūnams.
„Nors tų skambučių būta ir anksčiau, bet šiuo atveju tai nėra tiesiog kažkoks Rusijos opozicijos atstovas, į kurį kėsinamasi, bet konkretus Vokietijos verslininkas. Reikia tikėtis, kad Berlyne bus dar rimčiau traktuojamos grėsmės iš Rusijos ir Kremliaus galimos atakos netgi Vokietijos teritorijoje“, – pažymėjo V. Jurkonis.
Mato poreikį didesniam tarnybų susitelkimui
Europos Sąjungos šalyse visai neseniai buvo padegimų, kurie, įtariama, įvykdyti Rusijos iniciatyva. Pasak politologo, svarbu, kad visai tai būtų išsamiai ištirta, o tam esą reikia didesnio bendradarbiavimo tarp žmonių, kurie apie įvykius turi informacijos.
„Reikia tarsi konkrečiai kalbėti: vienas, antras, trečias epizodas, kas už to slypi, dėl to labai svarbu visi tyrimai – sandėlių sprogdinimo Čekijoje ar Bulgarijos ginklų prekeivio, kurį buvo bandoma nunuodyti su „Novičiok“. Deja, dažniau tuos tyrimus daro tiriamosios žurnalistikos atstovai, o ne pareigūnai. Galbūt, jie ir tyli. Aš manau, reikia didesnio bendradarbiavimo tarp žinybinio ir kartu tarp valstybinio [sektorių]. Mes matome, kad tas veikimas nėra vienoje teritorijoje.
Šiuo atveju, kai [Lietuvoje] buvo užpultas Leonidas Volkovas, tą darė Lenkijos piliečiai, kuriuos samdė, berods, Baltarusijos piliečiai. Tai rodo, kad tarnybų susitelkimo reikia didesnio“, – pastebėjo V. Jurkonis.
Jis atkreipė dėmesį ir į tokių sabotažo atvejų informacinį-psichologinį efektą: pasak V. Jurkonio, nereikia savęs paralyžiuoti ir galvoti, kad dabar bet kuris esame potencialus taikinys.
„Vis dėlto, „Rheinmetall“ vadovas nėra bet kas. Tai yra aukšto rango verslininkas, kuris dirba karinėje pramonėje. Ir tikrai nėra jokia paslaptis, kad per pastaruosius 10 metų Rusijos tarnybų dėmesio smaigalyje buvo karo pramonė, buvo sekami žmonės, buvo pasikėsinimai prieš tam tikrus atstovus – minėtas Bulgarijos atstovas, Čekijos pramonės sandėliai buvo sprogdinami.
Tai tiesiog reikia didesnio susitelkimo, nuoseklesnio darbo ir konkrečiai įvardyti, kas už to slypi. Ir greičiausiai slypi ne tik patys užpuolikai, bet ir užsakovai <...>, už to slypi Kremliaus ausys“, – mintį apibendrino pašnekovas.
Antrina VSD vadovui
„Rheinmetall“ amunicijos gamyklą planuoja statyti ir Lietuvoje. Gal tai kelia sabotažo mūsų šalyje riziką?
„Atakos prieš fizinius asmenis, prieš objektus reikalaus didesnio budrumo, didesnio, kaip ir sakiau, tarpžinybinio bendradarbiavimo. Turbūt, ir bendradarbiavimo, jeigu įmanoma, su tiriamosios žurnalistikos atstovais dėl to, kad būtent jie geriau supranta, kas yra kas Rusijoje“, – tikino V. Jurkonis.
Atliepdamas D. Jauniškio perspėjimus nevykti į Baltarusiją, politologas leido suprasti, kad jie – vietoje ir laiku. Esą jei matoma, kad Baltarusijos režimas persekioja ne tik Baltarusijos piliečius, bet ir kitų valstybių piliečius, VSD vadovas turi įspėti Lietuvos piliečius ir perspėjimus kartoti.
„Galime prisiminti, jog mes šių metų pradžioje turėjome kitą žinutę, kad vienas Lietuvos pilietis numirė įkalinimo įstaigoje Baltarusijos teritorijoje. Tai tikrai dar kartą galima paantrinti, kad <...? netgi ir su rimtomis priežastimis reikia labai pasverti, ar vykti į Baltarusijos ar Rusijos autoritarinių režimų teritoriją“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Viso „LNK Žinių“ interviu su juo galite klausytis čia: