E. Vaitkus, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Visagino rajone sulaukė daugiausia rinkėjų palaikymo – čia jis pelnė 37,8 proc. balsų. Šalčininkuose – 39,91 proc. Vertinant visą Lietuvą, E. Vaitkus rinkimuose liko penktas – už jį balsavo 7,33 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tai nustebino dalį visuomenės, nes reitingai E. Vaitkui pranašavo žemesnius rezultatus.
Rinkimų lyderiai ir politikai neslepia susirūpinimo
Į tai reaguodamas perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda sakė, kad toks kandidato pasirodymas rinkimuose rodo tam tikras rizikas nacionaliniam saugumui.
„Turime galvoti apie tai, ar visa mūsų visuomenė yra integrali. Manau, kad ponas Vaitkus tam tikra prasme padarys paslaugą – leis pamatyti žmones, kurie žiūri ne į Vakarus, o į kitą pusę“, – sekmadienio vakarą savo rinkimų štabe susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Tai yra tam tikra rizika mūsų nacionaliniam saugumui. Manau, labai gerai, jog pamatysime ir suprasime, kur link reikia daugiau dėti pastangų, labiau kreipti dėmesį“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė, pirmajame ture likusi antra, taip pat pripažino, kad tokie E. Vaitkaus rezultatai verčia susimąstyti.
„Šitie rezultatai verčia ne tik premjerą papildomai susimąstyti apie šiuos regionus, bet ir prezidentą, kas jis bebūtų. <...>. Tai reikia įvertinti rimtai, įsivertinti iš naujo ir imtis tų priemonių, kurių reikia imtis“, – pirmadienio rytą po pirmojo prezidento rinkimų turo žurnalistams spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
„Bet tai nėra tik Vyriausybės darbas – tai ir prezidento, ir Valstybės gynimo tarybos kažkuria prasme, taip pat visų proeuropietiškų Lietuvos politikų“, – kalbėjo premjerė.
Ji, kaip ir dalis apžvalgininkų, svarstė, kad tokį rezultatą bent iš dalies lėmė ir tai, jog šiuose rinkimuose nedalyvavo paprastai minimose savivaldybėse laimintis Waldemaras Tomaszewskis.
Apie tai, kad politikai turi dėti daugiau pastangų šiuo klausimu, teigė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Išmintingi žmonės rašo, kad visada taip buvo, balsus susirinkdavo Lenkų rinkimų akcija ir Darbo partija. Bet tikriausiai ne visada gyvenome atviro karo pasienyje sąlygomis, globaliomis ekonominėmis perturbacijomis ir bendrai trapioje pasaulio tvarkoje“, – feisbuke rašė politikė.
Jos teigimu, „vakarykštis signalas buvo skirtas ir mums“.
„Net tai, ką jau turime šiandien, nėra savaime suprantama. Kautis turime ne tik už didesnius pokyčius Lietuvoje, bet ir dėl pačių pamatinių dalykų, kuriuos, atrodo, jau buvome seniai išsiaiškinę ir įtvirtinę.
Tai signalas ir rinkėjams. O ypač jauniems. Mes dar nematome balsavimo statistikos šiuose rinkimuose, bet būtent jauniausi rinkėjai yra linkę balsuoti mažiausiai“, – akcentavo A. Armonaitė, paraginusi jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose.
Ragina politikus veikti: nesiūlant išeičių – tuščia vieta tokia ilgai nelieka
Į situaciją dėmesį viešai atkreipė ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, ji susidariusią situaciją vaizdingai ir klausiamai įvardijo kaip „Visų karas prieš Visaginą ir Šalčininkus?“
„Toks didelis p. Vaitkų parėmusių žmonių skaičius tikrai labai labai neramina. Tačiau neramina ir tai, kaip mes į tai reaguojame.
Skaičiai byloja, kad šiuose tautinių bendruomenių gausiai gyvenamuose regionuose p. Vaitkus atitinkamai surinko 40,71 ir 38,31 proc. balsavusių rinkėjų balsų.
Komentuodamas rinkimų rezultatus, prezidentas Nausėda įvardijo, kad šie regionai turi specifinių problemų ir kad tos problemos nėra sprendžiamos. Tačiau iš esmės čia diskusija ir baigiasi. Politikai (visi, ne tik p. Nausėda) atrodo priblokšti ir neturintys atsakymo, ką su tuo daryti.
Nesiūlant išeičių – tuščia vieta tokia ilgai nelieka. Žmonės internete patys formuluoja sau atsakymus – stiprėja baimė ir susipriešinimas, bloškiantis mus į 90-uosius, kai etniniai rusai ir lenkai laikyti valstybės priešais bei neintegraliu „elementu“.
Asmeninės patirtys, kai labai didelė mūsų visuomenės dalis turi pažįstamų rusakalbių, lenkakalbių, kurie yra ir išlaikę savo kalbines, kultūrines tradicijas, ir yra šios valstybės patriotai gerąja to žodžio prasme, nebeveikia. Įsijungia didelė baimė ir nepasitikėjimas“, – feisbuke pirmadienį rašė J. Juškaitė.
Šiuo atveju, anot jos, turėtų žengti politikai ir pirmiausia nuraminti visuomenę – siekti mažinti įtampą bei didėjantį nepasitikėjimą etniniu pagrindu.
„Antra – būtina iš tiesų skirti dėmesio ir resursų Šalčininkų ir Visagino regionams. Abejoju, kad ten gyvenantiems žmonėms trūksta pokalbių su Vilniaus politikais (iš serijos – reikia daugiau kalbėtis).
O ko reikia? Ar tai lemia socioekonominės problemos? Ar maža kultūrinės įtraukties? Priežasčių gali būti labai daug.
Linkiu būsimam prezidentui (-ei) labai aktyviai ir nuoširdžiai paieškoti atsakymo į šį klausimą per artimiausius penkerius metus“, – pridūrė centro vadovė.
Vaitkus pasirodymą vadina pergale
Pats E. Vaitkus pirmadienio rytą surengtoje BNS ir LRT spaudos konferencijoje džiaugėsi rezultatais, kurie, anot jo, „viršijo supuvusios ir išdavikų valdžios lūkesčius.“
„Noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms už palaikymą ir už mūsų pergalę; manau, niekas iš šios supuvusios ir išdavikų valdžios negalėjo pagalvoti, kad atsiras daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kurie suvokia, kad du kart du yra keturi ir kad negalima kovoti tiesiogiai mūšio lauke su Rusija, nes tai beprotystė“, – sakė E. Vaitkus.
Kandidato advokatas Mažvydas Misiūnas užsiminė, jog politikas kampanijos metu sulaukė ir grasinimų.
„Per visą tą melo ir propagandos laikotarpį, kuris vyko per visą prezidento rinkimų kampaniją, Eduardas Vaitkus ir jo šeima sulaukė grasinimų nužudyti. Buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, jie atsisakė atlikti tyrimą. Maža to, VRK taip pat nesiėmė jokių tinkamų priemonių, kad būtų lygiateisiai rinkimai sudaryti“, – tikino E. Vaitkaus advokatas.
Visagino meras Galaguzas: esu šiek tiek nusivylęs
Visagino rajono meras Erlandas Galaguzas (Erlandas Galaguz) neslepia nusivylimo tokia visaginiečių pozicija. Nors, kaip pažymi savivaldybės vadovas, yra akivaizdžių priežasčių, kodėl didesnė dalis gyventojų galėjo pasirinkti šį kandidatą.
„Esu šiek tiek nusivylęs balsavimo rezultatais. Priežastys gali būti nusivylimas [valdančiaisiais – ELTA], jausmas, kad į mūsų savivaldybę žiūrima kažkiek per kitokią prizmę. Kitas dalykas – mūsų rinkėjai yra daugiau rusakalbiai ir, turbūt, tiesiog debatų ir diskusijų mato žymiai mažiau, supranta mažiau, tai tokie ir rezultatai“, – Eltai pirmadienį sakė E. Galaguzas.
„[Esu susirūpinęs – ELTA] ne tiek dėl to, kad gyventojai palaikė Eduardą Vaitkų, – aš ne dėl pavardžių. Bet dėl to, kad gyventojai renkasi kandidatus, kurie savo rinkiminėse programose naudoja tokią retoriką“, – pažymėjo savivaldybės vadovas.
E. Galaguzas pripažįsta apie gyventojų nuotaikas savivaldybėje ne kartą kalbėjęs su nacionalinės valdžios atstovais, tačiau, pažymi jis, konkrečių sprendimų situacijai taisyti vis nėra.
„Esu sakęs ir Vyriausybės atstovams, ir kandidatams į prezidentus, ir pačiam prezidentui, kad dėmesio reikia šiek tiek daugiau. Svarbu nedaryti iš tos savivaldybės kažkokių svetimšalių, nes ji demonstruoja valstybei lojalius rezultatus. Bet kažkodėl žiniasklaidoje ar kur nors vis nuskamba, kad čia gyventojai ne lojaliai nusiteikę. Visa tai veikia ir kyla nusivylimas“, – sakė E. Galaguzas.
