„Be jokios abejonės. Dėmesio daugiau reikia, kai kalbame apie politiką tautinių mažumų lygiu ir tautinių mažumų kalbomis, reikia daugiau kokybiškos informacijos, daugiau kokybiškų laidų tomis kalbomis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ką reikėtų daryti, kad prokremliškas naratyvas nerastų nemažoje dalyje visuomenės tokio pritarimo ir palaikymo – (reikalinga – ELTA) priemonių visuma – žiniasklaidos, politikų vaidmuo, švietimas“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ji taip pat akcentavo poreikį didinti žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis finansavimą.
„Medijų fonde mano pačios yra siūlyta pataisa, kad žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis finansavimas būtų vienu iš prioritetų. Bet praktikoje, matome, kad žiniasklaidai tautinių mažumų kalbomis skirta tik 5 proc. (lėšų – ELTA), nors statistika rodo, kad tautinių mažumų atstovų visuomenėje yra bent 15 proc.“ – kalbėjo parlamento vadovė.
Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.
ELTA primena, kad po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Sekmadienį atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,48 proc. piliečių.
ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,1 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,86 proc. palaikymo.
Skvernelis nemano, kad E. Vaitkaus palaikymas yra tik rytų Lietuvos problema: dėmesį rodyti reikia visiems regionams
Buvęs premjeras ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus palaikymo problema neapsiriboja Visagino ir Šalčininkų savivaldybėmis. Pasak S. Skvernelio, E. Vaitkų aktyviai palaikė ir kitų savivaldybių gyventojai. Todėl, pažymėjo politikas, problema – kompleksiškesnė.
„Kodėl kalbame tik apie rytų Lietuvą? Kai kurie kontraversiški kandidatai gavo balsų ne tik rytų Lietuvoje, bet ir kituose miestuose – ir po 4 proc., ir po 5 proc., ir po 7 proc. Tai čia ne vien rytų Lietuvos klausimas, jis gerokai platesnis (...) Tai yra signalas, kad nereikia žiūrėti vien į rytų pusę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.
„Pasakyti, kad kažkas (taip balsavo – ELTA), nes blogai gyvena, pyksta ant valdžios ir dėl to turi palaikyti veikėją, kuris yra prieš mūsų valstybę, jos nepriklausomybę ir valstybingumą – čia ne pateisinimas. Turime apie 100 tūkst. žmonių šiandien, su kuriais turi dirbti visi – ne tik politikai, bet ir institucijos. (...) Dėmesį reikia rodyti visiems regionams“, – kalbėjo politikas.
Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: spręs, ar Seimo komitetui nereikia inicijuoti tyrimo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų.
„Buvo užduotas klausimas dėl Vaitkaus pasisakymų prieš rinkimus. Tai mes ryt turėsime NSGK posėdį, kuriame tarp kitų klausimų pasitarsime, pasvarstysime, ar verta mums kaip komitetui inicijuoti kokį nors tyrimą ar užprašyti VSD kažkokio vertinimo“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.
NSGK pirmininkas pripažįsta, kad dėl kai kurių E. Vaitkaus pasisakymų kyla pagrįstų klausimų.
„Tie siūlymai, kad Lietuva turi išstoti iš NATO, iš Europos Sąjungos – tai yra absurdas“, – sakė jis.
Visgi, politikas teigia, kad, visų pirma, reikėtų detaliau įvertinti šių pasisakymų turinį, o ne skubėti smerkti.
„Rinkimai yra rinkimai. Žmonės kartais darydami rinkiminį šou aštriau pasisako tam, kad atkreiptų dėmesį, sukeltų ažiotažą ar kažkokią diskusiją. Tai čia per tą prizmę pasižiūrėjus nereikia skubėti smerkti“, – svarstė jis.
Tačiau rinkimų rezultatai Rytų Lietuvoje, pasak A. Pociaus turėjo ir pozityvią pusę.
„Mes pamatėme, kiek žmonių palaiko tą žmogų, kuris kalba būtent apie tuos dalykus – apie išstojimą iš NATO, iš Europos Sąjungos, kad nereikia konfliktuoti su Rusija, kad nereikia jos erzinti ir t.t.“, – svarstė NSGK pirmininkas.
„Tai atskleidžia, kur dar reikia mums visiems: tiek Vyriausybei, tiek politikams, tiek institucijoms padirbėti. Švietimo ministerija irgi turi atkreipti dėmesį į žmonių švietimą ir auklėjimą, ugdymą“, – pabrėžė A. Pocius.