Koalicijos dėlionės
Vėlų sekmadienio vakarą į rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) štabą atvyko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai, kiek vėliau – ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Nors kalbama apie šių trijų partijų koaliciją, tik su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ LSDP yra sutarusi kurti daugumą.
Rytą po Seimo rinkimų LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė kalbėjo, jog partijos tikslas visada buvo suformuoti stiprią koaliciją iš trijų partijų.
„Tiesą pasakius, mes sekmadienį susitikome tiek su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, tiek su LVŽS atstovais. Tiesiog tai yra konsultacijos, apsikeitimas nuomonėmis. Sutarėme, kad sudarome derybines grupes ir jos dirba tarpusavyje, derindamos partijų programas, bendrus veiksmus.
Tas procesas neišvengiamai turi vykti. Galutinį sprendimą, su kuo mes sudarome valdančiąją daugumą, turi priimti mūsų prezidiumas, paskui – taryba. Prezidiumą turėsime dar šią savaitę, tarybą – kitą savaitę. Taigi, tai tik parengiamasis darbas prieš priimant galutinius sprendimus prezidiume ir taryboje“, – anonsavo LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikino, jog jokių sąlygų dėl koalicijos partnerių nekelia.
„Ta iniciatyvos teisė priklauso socialdemokratams. Antradienį turėsime partijos valdybą, kurioje pasitvirtinsime svarbiausias programines nuostatas iš mūsų programos. <...>. Norėtume, kad jos atsidurtų tiek koalicijos, tiek Vyriausybės programoje. Be to, taryba turėtų priimti sprendimus, kokios politinės jėgos ir kokius kriterijus atliepiančios mums priimtinos koalicijoje“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Koks bus Nausėdos vaidmuo?
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė LNK vidurdienio žiniose svarstė, kad prezidentas Gitanas Nausėda, įdėjęs tiek daug pastangų, jog socialdemokratai rinkimus laimėtų, pirmadienį susitikęs su LSDP lydere tikrai neturėjo būti nusivylęs.
„<...> jeigu mes galvotume, kas čia tos galios dabar įgis, tai manyčiau, kad gal G. Nausėda, – ta koalicija bus šiek tiek trapesnė. Kai ji trapesnė, ir jam šiek tiek lengviau parodyti savo galią.
O dabar – 52 socialdemokratų mandatai, frakcija didžiulė, būsimas premjeras turės labai stiprų užnugarį Seime. Tai reiškia, kad prezidentūros spaudimas negalės būti daromas neatsižvelgiant į nieką. Čia G. Nausėdai pasirodyti nebus lengva“, – LNK kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Anot politologės, ryškiausiai prezidento G. Nausėdos vaidmuo pasirodys skiriant ministrus.
„Dėl premjero prezidentas neturės labai didelės pasirinkimo laisvės. Jeigu ateina socialdemokratai ir pasako, kad jų premjeras yra šitas, jis turės teikti būtent to premjero kandidatūrą. Nelabai yra manevro laisvės. Bet su ministrais gali būti jau įdomu“, – tvirtino MRU lektorė R. Urbonaitė.
Jos teigimu, LSDP realu gauti 10 ministerijų vadovų portfelius. Kadangi jų rezultatas – gerokai didesnis nei galimų koalicijos partnerių.
Bet net ir su mažaisiais koalicijos partneriais reikia skaitytis, kalbėjo MRU politologė. Laisvės partija dabartinėje valdančiojoje daugumoje irgi buvo mažiausia frakcija. Nepaisant nesutarimų ir svarstymų trenkti durimis, koalicijoje ji liko. R. Urbonaitė kėlė klausimą – ar tik nesuklydo taip darydami. Laisvės partijos atstovų būsimame Seime nebus.
Landsbergio pasitraukimas
Šiuo metu valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) stipriai sumažino turimų mandatų skaičių. Seime ši partija turėjo 49 atstovus, būsimame turės 28. Pirmadienio rytą TS-LKD vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad partijos pirmininko postą palieka, atsisako ir iškovoto mandato Seime – daro pertrauką savo politinėje karjeroje.
Pirmadienio popietę susirinkę TS-LKD atstovai nusprendė, kad kitų metų sausį vyks nauji partijos pirmininko rinkimai.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė teigė, jog TS-LKD pasirodymą rinkimuose galima apibūdinti kaip fiasko.
„Jeigu žiūrėtume į 2012, 2016, 2020 ir 2024 metų Seimo rinkimus, matytume, kad dabar – patys blogiausi rinkimai. Tai labai ryškus signalas. Socdemai tiek laimėjo ne todėl, kad patys yra faini ir gražūs, o dėl to, kad žmonės labai ryškiai mobilizavosi prieš konservatorius“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Ji teigė, jog akivaizdu, kad G. Landsbergis nenori būti vidaus politikoje.
„Jam atsidarė langas padėti mandatą, nes neiškovojo pergalės Centro–Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje [ten laimėjo Liberalų sąjūdžio atstovas, dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys, – red. p.] vietos. Jam buvo galimybė padėti mandatą.
Ir mes žinojome, kad jis to mandato, kuris reiškia statistinį opozicijos Seimo narį, visiškai nenori, kai jo projekcijos buvo eurokomisaras, tad yra nusivylęs. Vidaus politika jam neįdomi. Man atrodo, kad čia buvo labai nuoseklus loginis veiksmas“, – situacijos vertinimu dalijosi MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su politologe R. Urbonaite žiūrėkite čia: