Rusijai simpatizuojančios politinės jėgos gali vaidinti svarbų vaidmenį naujajame EP
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas įsitikinęs, kad Rusijai simpatizuojančios politinės jėgos vaidins reikšmingą vaidmenį naujajame EP.
„Iš tiesų mes galime stebėti, kad tos prorusiškos arba bent jau draugiškiau į Rusiją žiūrinčios jėgos stiprėja ir tikrai gali vaidinti svarbų vaidmenį naujos sudėties Europos Parlamente“, – Eltai teigė I. Kalpokas.
Visgi, pasak politologo, esminis klausimas, ar šioms prorusiškoms jėgoms pavyks sutelkti tokį palaikymą, kad jos realiai galėtų daryt įtaką naujosios EP valdančiosios koalicijos formavimui.
„Iškyla klausimas, ar ta įtaka bus reikšminga, ar tai tik bus nauja, triukšminga frakcija EP. Tai, ko gero, mums pats netinkamiausias scenarijus būtų, jeigu ta nauja frakcija pasidarytų, kas angliškai vadinama king maker. Tai frakcija, nuo kurios priklausytų, kas valdys, kas sudarys valdančiąją koaliciją. Tada tokios politinės jėgos gali reikalauti neproporcingų savo dydžiui nuolaidų“, – pabrėžė jis.
Visgi I. Kalpokas teigia, kad kol kas realiausias scenarijus, jog naujajame EP šioms jėgoms lemiamos įtakos nepavyks įgyti, todėl bus suformuota tradicinė didžioji koalicija tarp Liaudies partijos ir socialistų.
Prorusiškų jėgų suaktyvėjimas pastebimas ir Lietuvoje
VDU docentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad panašios tendencijos dėl prorusiškų jėgų suaktyvėjimo pastebimos ir Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose į EP. Pasak I. Kalpoko, daugelį šių jėgų vienija taikos idėjos.
„Raktažodžiai kai kurie yra labai panašūs. Pavyzdžiui, Europoje kaip tyčia prieš šituos EP rinkimus pridygo įvairaus plauko taikos koalicijų, taikos partijų, kas labai stipriai rezonuoja ir su mūsų politiniu kontekstu. Jos visos, aišku, sako, kad nereikia karo, kuris yra naudingas tik ginklų pramonei, amerikiečiams ir t.t., sako, kad reikia pasikliauti diplomatija, draugauti su visais kaimynais ir t.t.“ – atkreipė dėmesį politologas.
Visgi I. Kalpokas mano, kad Lietuvoje didelės paramos šios koalicijos neturėtų sulaukti. Pasak jo, tam įtaką daro tai, kad Lietuvos gyventojų gretose euroskepticizmą palaikančiųjų nėra daug, o šią politinę kryptį palaikančios jėgos yra susiskaldžiusios.
„Tradicinis šioms politinėms jėgoms būdingas euroskepticizmas Lietuvoje yra tiesiog mažiau gajus. Mes esame gerokai didesni optimistai nei, tarkime, kokie nors prancūzai, ispanai ir pan. Kitas dalykas, pas mus ir tos taikos idėjos yra mažiau populiarios, mažiau aktualios. Čia, ko gero, tas universalus dėsnis galioja, kad kuo toliau nuo Rusijos, tuo populiaresnės taikos idėjos šiuo metu“, – sakė VDU politologas.
„Dėl šios priežasties Lietuvoje ta grupė žmonių, iš kurios palaikymą gali pasiimti tokios jėgos, yra sąlyginai siaura. Be to, pas mus tos politinės jėgos dar turi tiesiog neįtikėtiną talentą tarpusavyje susipykti“, – pridūrė jis.
Kremliaus įtaka yra netiesioginė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius taip pat sutinka su I. Kalpoku, kad Lietuvoje prokremlišką naratyvą atkartojančios politinės jėgos aktyviai naudojasi EP rinkimų platforma.
„Mes šiuo metu esame tie tikrieji Vakarai, kur lygiai taip pat tokie taikos judėjimai ir taikos koalicijos dalyvauja rinkimų procese, debatuose ir pan.“ – Eltai teigė N. Maliukevičius.
Politologas pabrėžia, kad šių politikų retorika yra palanki Kremliui. Visgi jis abejoja, kad šie politiniai veikėjai yra kaip nors tiesiogiai veikiami Rusijos.
„Nenoriu, kad mes gyventume tokiame kraštutiniame įsivaizdavime, kad viskas yra kontroliuojama ir valdoma kažkur iš Kremliaus. Kremlius veikia labai oportunistiškai – jis žiūri, kur gali paremti, labiau pademonstruoti per savo kanalus tam tikrus veikėjus, bet tai nereiškia, kad jis tiesiogiai sukuria kokį nors Vaitkaus fenomeną. (...) Kremlius tiesiog išnaudoja šituos veikėjus“, – sakė N. Maliukevičius, primindamas Šaltojo karo metu naudotą terminą „naudingi idiotai“.
„Dabar galioja lygiai tas pats (...). Kremliui naudingi idiotai, kurie pikti ant sistemos, pikti, kad neranda vietos savo politinei karjerai toliau įgyvendinti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad šiemet į EP kandidatų sąrašus Lietuvoje kelia 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Lietuvoje rinkimai į EP vyks šį sekmadienį.