Rinkimų baigtis – gana aiški
Pasak Vytauto Didžiojo profesoriaus Lauro Bielinio, šiandien matome, kad antrasis prezidento rinkimų turas rodo G. Nausėdos ir galimos būsimosios koalicijos arba dominuojančių valdančiųjų, tai yra socialdemokratų, glaudžius tarpusavio ryšius bei bandymą vienas kitą paremti.
„Tai, manau, yra geras signalas ateičiai, nes, iš tikrųjų, prezidentui labai reikia atramos Seime, o Seimui dažnai prireikia prezidento aiškaus ir konkretaus parašo po tais sprendimais, kuriuos daro Seimas“, – pastebėjo profesorius.
O štai aršesnės kovos tarp esamų kandidatų – nematyti, tačiau, anot pašnekovo, rinkimų baigtis ir taip yra aiški.
„Abi pusės puikiai supranta situaciją, puikiai suvokia, kaip baigsis rinkimai. Dėl balsų skaičiaus galime pasiginčyti, bet tegul ginčijasi tie, kurie turi azartą. Iš tikrųjų, akivaizdu, kad Nausėda dominuoja, laimi ir rinkimų baigtis yra aiški, todėl turime suvokti dar ir kitą dalyką – Šimonytei ir Šimonytės štabui yra aktualu ne tiek užtvirtinti savo poziciją antrame ture prezidento rinkimuose, kiek per šią poziciją nukreipti rinkėjus į sekančius rinkimus, tai yra suteikti jiems rinkiminę inerciją – Europos Parlamento rinkimai ir konservatorių interesas ten, ir Seimo rinkimai. Čia yra svarbu“, – teigė L. Bielinis.
Jo teigimu, I. Šimonytė jau ir taip patyrė savotišką laimėjimą.
„Tai, kad Šimonytė išėjo į antrą turą, yra jos ir konservatorių pergalė. Jie sau ir aplinkai parodė, kad konservatoriai dar turi nemenką paramą rinkėjų tarpe ir todėl jie dabar yra suinteresuoti tą paramą tik didinti“, – teigė jis.
Tiesa, tai, kad daugelis rinkimų baigtį nuspėja vienodai, gali tapti ir savotiška problema.
„Kada visiems viskas aišku, tada gali įvykti taip, kad į rinkimus ateis mažiau žmonių. Čia yra problema abiem, nes ir tai, ir tai pusei yra sudėtinga, nors, kita vertus, mes turime neužmiršti, kad konservatorių rinkėjas yra daug labiau disciplinuotas – jis aiškiau suvokia savo atsakomybes. Čia jie gali gauti visą savo rinkėjų paramą, kai tuo tarpu Nausėdai reikia aktyvinti savo rinkėją“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.
Jis pabrėžė, kad mes visi turime suvokti, jog rinkimai yra mūsų pilietiškos pozicijos raiška.
„Mes turime eiti į tuos rinkimus, net jei atrodo, kad viskas yra aišku“, – teigė profesorius.
Aršesnių diskusijų pasigedo ir debatuose
Pasak portalo „15min“ vyriausiojo redaktoriaus Vaidoto Beniušio, aktyvesnės kovos pritrūko ir antradienį vykusiuose abiejų kandidatų debatuose.
„Jeigu atvirai, nuobodoki debatai. Galbūt dėl to, kad esame jau šiuos du kandidatus girdėję ir šiais metais, ir prisiminame debatus prieš penkerius metus. Labai ryškių susikirtimų nebuvo. Galbūt yra keli aspektai, kurie pasimatė – toks pusiau anekdotas gavosi, kai abudu labai kratėsi liberalų etiketės. Kažkodėl, „liberalas“ yra tapęs kaip keiksmažodžiu per šiuos rinkimus. Iš pradžių, Gitanas Nausėda pasakė, kad Ingrida Šimonytė yra liberalė. Ji taip atsakė, kad jis pats yra liberalas. Buvo ir šiokia tokia diskusija dėl teisėjų skyrimo tvarkos, tai yra kiek prezidentas turėtų atsižvelgti į atrankos komisijos išvadas, o kiek ne“, – atgarsiais iš debatų dalijosi pašnekovas.
Apskritai, anot V. Beniušio, G. Nausėda bandė siųsti žinią, kad jis yra labiau įsiklausantis į skirtingas visuomenės grupes, o I. Šimonytė siekė išryškinti, kad ji yra nuoseklesnė kandidatė.
„Ta skirtis išryškėjo“, – teigė jis.
Be to, kaip pastebėjo V. Beniušis, G. Nausėda labiau pabrėžia tradicijos, konservatizmo, tradicionalizmo reikšmę, šeimos politiką bei regionus, o premjerė I. Šimonytė daugiau kalba apie pažangą, progresyvumą, kas yra liberalesnių ir jaunesnių vilniečių labai vertinamos programinės nuostatos.
Aptarė G. Nausėdos ir socialdemokratų santykius
Kaip jau pastebėjo profesorius L. Bielinis, prezidento G. Nausėdos autoritetas ir pozityvus požiūris į socialdemokratus – šiems yra reikšmingas ir rinkimine prasme, kadangi Seimo rinkimai taip pat nenumaldomai artėja. Vis dėlto, pašnekovo manymu, daugiau iniciatyvos turėtų rodyti ir pati partija.
„Didžioji problema yra patys socdemai. Jie yra pernelyg pasyvūs šiame laikotarpyje. Jie turėtų demonstruoti labai aiškų savo tikslų komunikavimą, turėtų pateikti visuomenei lyderius, bet ne vieną, o du ar tris, kurie būtų aiškūs – kas yra partijos vadas, kuris aiškiai suvokiamas ir pripažįstamas, kas potencialiai gali būti premjeru, nes jie jau turi apie tai galvoti. Apie tai jau reikėtų kalbėti, išryškinti tokius lyderius. Tai leistų jiems savotiškai suteikti veidą šiai partijai. Dabar ši partija yra inertiškai priimama kaip gera partija, kaip tinkama rinkimams partija, bet nepersonalizuota“, – socialdemokratų požiūrį ir veiksmus kritikavo profesorius.
Jo įžvalgoms pritarė ir V. Beniušis.
„Aš pritarčiau, kad tai yra socialdemokratų lyderystės klausimas ir ryškiausių politinių lyderių klausimas. Jeigu Vilija Blinkevičiūtė ir šį kartą nuspręstų nedalyvauti nacionaliniuose rinkimuose, tai yra nevestų sąrašo į Seimą – manau, tai galėtų pakenkti šiai partijai, nes kairėje pusėje konkurencija yra didelė ir gali atsirasti veržlesnių lyderių, kurie rodys didesnes ambicijas. Tokia miegančiosios gražuolės istorija – neaišku, kuo ji baigtųsi, jeigu Blinkevičiūtė nuspręstų nedalyvauti ir mažiau charizmatiški politikai būtų stumiami į priekį“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas įvertino ir matomą G. Nausėdos paramą socialdemokratams.
„Iš esmės, ji yra naudinga. Jis yra tarp populiariausių politikų. Būtų galima galbūt spėti, kad po perrinkimo Nausėda bandytų stiprinti socialdemokratus, kitų centro kairės partijų sąskaita, su kuriomis jis gal ne taip glaudžiai bendradarbiauja, bet toks labai stiprus Gitano Nausėdos nuėjimas į kairę jau šiuose rinkimuose, manau, gali turėti tam tikrą poveikį ir jam. Iš vienos pusės, aš suprantu, kad jis bando siųsti žinią, kad turiu partnerius, su kuriais geriau sutarsime ir, jeigu išrinksite mane, išrinksite ir Blinkevičiūtę, nes aš ją įkalbėsiu, kaip tarp eilučių buvo pasakyta, bet reikia nepamiršti, kad Nausėda – jis yra renkantis balsus labai skirtingose socialinėse grupėse“, – atkreipė dėmesį V. Beniušis.
Pasak jo, galima pagalvoti ir apie tai, ar dabar matomas G. Nausėdos ryškus nuokrypis į kairę nesutrukdys jam paimti dešiniųjų rinkėjų balsų, kuriems jo asmenybė imponuoja labiau.
„Ingrida Šimonytė ir konservatorių strategai, matome, tą irgi bando išnaudoti, kurdami labai aiškią priešpriešą, sakydami, kad mes esame vienintelė alternatyva ir tikslas jų yra ne kažkaip plėsti bazę, bet kaip įmanoma sutelkti esamą bazę. Yra ir Šimonytės pasakymas, kad ji nekalėdos po regionus. Jie bando neišbarstyti tos paramos arba kaip įmanoma mažiau išbarstyti, kurią turėjo prieš penkerius metus“, – teigė V. Beniušis.
Aktyvumo pristinga ir politikai, ir patys rinkėjai
Antrojo rinkimų turo nuotaikas laidoje taip pat įvertino Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas. Tiesa, pašnekovas šmaikščiai kritikavo, kad nei pirmasis, nei antrasis rinkimų turas nebuvo įprasti ar normalūs.
„Iš principo, po šitų rinkimų mes turėsime rimtai pagalvoti, kas vyksta su mūsų politiniu gyvenimu. Kodėl atsitiko taip, kad politikai nebenori daryti politikos?“, – kvietė pasvarstyti jis.
Anot jo, politikai politinį gyvenimą šiandien yra pavertę tiesiog „padalyvavimu“.
„Vien tik ateinu, pabūnu ir išeinu. Simptomiškas čia vaizdelis yra toks, kada politikai ateina į renginius, pradžioje pabūna, taria žodį ir staigiai dingsta – čia tas pats yra. Kam ta formali tokia dalyvavimo veikla yra?“, – toliau kėlė klausimus L. Kontrimas.
Tiesa, kaip teigė Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas, turime jaustis dėkingi, kad rinkimus apskritai turime.
„Ačiū Dievui, mes turime tuos rinkimus. Pagalvokime apie valstybes, kurios neturi galimybės demokratiškai rinkti. Tada galbūt mes galėtume truputį atsikvošėti. Mes turime galimybę rinkti savo politikus. Kelkime truputį savo tas kelnes nuo fotelių ir patys azartiškiau galbūt verskime tuos politikus dirbti? Dabar turime du pasirinkimus. Aš labai tikiuosi, kad bent jau virš 50 procentų rinkėjų ateis. Būtų labai džiugu, jeigu būtų 75, bet čia be šansų“, – rinkėjų aktyvumą komentavo jis.
Koks būtų Nausėda, jeigu jį išrinktume antrą kartą?
Pastebima, kad savo jėgomis šiuose rinkimuose G. Nausėda tikrai pasitiki, tačiau kritikai kelia klausimus, ką esamas prezidentas dėl valstybės ir žmonių naujoje kadencijoje darytų kitaip, nei darė iki šiol? Pasak profesoriaus L. Bielinio, visų pirma, tikėtina, kad antrą kartą išrinktas Nausėda, kaip ir kiekvienas prezidentas, pradedantis antrą kadenciją, pradės ją žinodamas, ką jis turi padaryti ir turėdamas gerą patirtį, o tai – jau geras ženklas.
„Jis turi klaidų patirtį, pasiekimų patirtį, bendravimo su politikais ir institucijomis patirtį. Tai reiškia, kad antroje kadencijoje prezidentas gali veikti daug efektyviau, būtent dėl to, kad jis jau žino, kaip reikia elgtis, nuo pirmos dienos. Antras aspektas – labais svarbus. Ypač po Seimo rinkimų, jeigu susiformuos jam palanki valdančioji dauguma, su kuria jis galės susikalbėti ir bendradarbiauti – sprendimų priėmimas, jo veiksmų vertinimas ir derinimas su Seimu bus daug efektyvesnis. Tai labai sveika ir naudinga tiek politiniam laukui bendrai, tiek prezidentui“, – aiškino L. Bielinis.
O ar G. Nausėda imsis reikšmingų pertvarkymų ministrų pozicijose? Savo įžvalgomis pasidalijo ir V. Beniušis. Jo manymu, savo darbo vietos turėtų netekti vos vienas ar du dabartiniai ministrai.
„Iki Vyriausybės kadencijos pabaigos yra likę ne tiek daug laiko, bet yra Konstitucijoje užprogramuota tam tikra įtampa tarp šių dviejų vykdomosios valdžios galvų – ministrai yra pavaldūs ministrui pirmininkui, bet ministrai yra atsakingi prezidentui ir, norint realizuoti šitą atsakomybę, susiklosto įvairios tradicijos, priklausomos ir nuo asmenybių, ir nuo prezidento, ir premjero santykių. Manau, čia visi žmonės prisimena daug istorijų nuo pat Valdo Adamkaus ir net Algirdo Brazausko laikų, kai visą laiką tam tikra trintis tarp premjerų ir prezidentų būna dėl Vyriausybių, ir dėl to, kas ir ką gali išsikviesti ant kilimėlio“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Taigi, pasak portalo „15min“ vyriausiojo redaktoriaus, tam tikrų ministrų pozicija G. Nausėda gal ir bandys paklibinti, tačiau drastiško perkrovimo matyti neturėtume.
V. Beniušis taip pat išskyrė ir esminius I. Šimonytės bei G. Nausėdos skirtumus, kurie gali remti vienokius ar kitokius rinkėjų sprendimus antrajame ture.
„Ingrida Šimonytė turbūt pasižymi spontaniškesne, kartais impulsyvesne retorika. Jos komunikacija, galima sakyti, tokia gyvesnė, aktyvesnė. Tarkime, socialiniuose tinkluose ji nevengia pasišplikuoti aštriai su oponentais ir pagirti bendraminčius. Gerbėjams dėl to ji atrodo nuoširdesnė, atkaklesnė, galbūt drąsesnė, o kritikams – konfliktiškesnė, nesolidesnė, galbūt neįsiklausanti į kitaminčius. Gitanas Nausėda mėgsta kalbėti aptakiau, saugiai susikurtoje aplinkoje, mėgsta tuos susitikimus su žmonėmis regionuose, kur būna salės, būna plojimų. Jo gerbėjams jis atrodo solidesnis, galbūt prezidentiškesnis, reprezentatyvesnis“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, kritikai minčių apie G. Nausėdos vaidmenį taip pat turi.
„Kritikams jis atrodo galbūt nenuoširdus, neryžtingas, galbūt narciziškas, pasipūtęs. Tos savybės – jos vienoje situacijoje yra vienos reikalingos. Tarkime, jeigu norime iš prezidento, kad jis turėtų didesnę atramą skirtinguose visuomenės sluoksniuose, tai yra labiau Nausėda, jeigu mes tikimės iš prezidento, kad jis duos toną politinei darbotvarkei, pažangai, labiau stums nepopuliarius klausimus visuomenei, mažiau dairydamasis į tai, ką mano jo potencialūs rinkėjai – galbūt tokios Ingridos Šimonytės savybės yra“, – teigė V. Beniušis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
