Antradienį Seime pasirodęs G. Landsbergis LNK žinioms sakė, kad nuotaikos po rinkimų yra geros. Kiti sako, kad nuotaikos net geresnės nei geros – puikios, kaip kad tikino konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) iškelta kandidatė į prezidentus I. Šimonytė sekmadienį pralaimėjo prieš G. Nausėdą. Jis užsitikrino antrąją kadenciją ir laimėjo visose 60 šalies savivaldybių.
„Prezidiumas vienbalsiai įvertino, kad ta situacija, kuri susiklostė po rinkimų partijai gali būti traktuojama kaip sėkminga – ketvirtinis rinkėjų, pagal padarytas analizes, irgi rodo, kad nubyrėjimo praradimų nesame patyrę“, – prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus vertino TS–LKD vadovas G. Landsbergis.
„I. Šimonytė galėtų vesti konservatorius į Seimą, bet neturėtų“, – LNK žinioms teigė politologas Kęstutis Girnius.
O palyginti su antruoju turu prieš penkerius metus, I. Šimonytė neteko 160 tūkst. balsų, maždaug tiek, kiek gyventojų Klaipėdoje.
„Ir patys konservatoriai sako, kad G. Nausėda nėra geras kandidatas. Bet jei net prieš tokį negerą kandidatą taip prastai pasirodė, tai reikėtų galvoti, kad kas nors kitas vadovautų sąrašui. <...>
Normaliomis aplinkybėmis partijos pirmininkas turėtų vadovauti“, – savo poziciją dėstė politologas K. Girnius.
Prieš 8 metus, 2016 metais, būdamas 34 metų G. Landsbergis vedė konservatorių sąrašą į Seimą. Pirmąjį Seimo rinkimų turą TS–LKD laimėjo.
„Tai yra beveik geriausias Tėvynės sąjungos pasirodymas per labai ilgą laiką“, – tada kalbėjo TS–LKD vadovas G. Landsbergis.
Tačiau per antrą Seimo rinkimų turą viską nušlavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Dabar konservatorių lyderis sako, kad vedlė į kitus Seimo rinkimus spalio mėnesį vis tiek turi būti I. Šimonytė.
„Aš nematau galimybės vesti sąrašą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jau kurį laiką kalbama, kad G. Landsbergis yra suplanavęs kitokia karjerą – Europos Komisijoje (EK). Galimų kandidatų į eurokomisarus apžvalgoje leidinys „Politico“ pažymėjo, jog G. Landsbergis žvalgosi į portfelį susijusį su užsienio politika, saugumu, ar Europos Sąjungos (ES) plėtra.
Valdančiojoje koalicijoje veikiančios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas svarstė, jog galbūt I. Šimonytė turėtų dar didesnį palaikymą.
Kitų koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas mano, kad laisviečiai taip bando skaldyti.
„Čia Aušrinė Armonaitė akivaizdžiai bando įkalti pleištą. Aš ir sakau, tokia jauna politikė, o taip gerai sugebi pleištą tarp I. Šimonytės ir G. Landsbergio varyti. Sugeba, pasimokė iš vyresnių“, – situaciją komentavo E. Gentvilas.
O rekordiniu palaikymu perrinktas G. Nausėda neatsitraukia. Kai Vyriausybė įgaliojimus grąžins, reikės pakeisti dalį ministrų. Vis dar nėra ir švietimo, mokslo ir sporto ministro.
„Kandidatų aš turiu visada. Bet man reikia ne šiaip kandidatų, bet dirbančio ministro ministerijoje. Ir aptarsime šį klausimą su prezidentu akis į akį, o paskui informuosime visuomenę“, – tikino premjerė I. Šimonytė.
Liberalai turi kultūros ir aplinkos ministrų portfelius. E. Gentvilas sakė, kad nereikia keisti nei vieno.
Laisvės partija turi ekonomikos ir inovacijų, teisingumo ir susisiekimo ministrų portfelius. Laisvietis V. Mitalas irgi sakė, kad nereikėtų keisti nei vieno.
Anksčiau prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad jeigu bus perrinktas, kels žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko klausimą.
„Tai yra garbės reikalas. Nėra taip buvę, kad po prezidento rinkimų nei vienas ministras nebuvo iškeistas“, – pabrėžė politologas K. Girnius.
Vyriausybė naujai išrinktam prezidentui įgaliojimus grąžina po inauguracijos, ji vyks liepą. Tada prezidentas paveda Vyriausybei laikinai eiti pareigas. Taigi, liepą I. Šimonytė kuriam laikui taps laikinąja premjere, kaip 2019 metais buvo Saulius Skvernelis.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
