Tokio rinkėjų aktyvumo politologė nesitikėjo
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė specialioje Delfi laidoje „Prezidento rinkimai 2024“ prisipažino esanti maloniai nustebinta dėl rinkėjų aktyvumo. Ji tikėjosi netgi mažesnio aktyvumo, nes esą labai aiškiai rinkėjams buvo transliuojama, kas yra favoritas ir iš esmės nugalėtojas.
„Dabar, kai matome kiek didesnį aktyvumą, klausimas yra, kas vis dėlto sugebėjo savo rinkėjus mobilizuoti. Čia gali būti keli dalykai: gali būti, kad rinkėjai ėmėsi strateginio skaičiavimo. Tarkime, kai kurie kurį laiką buvo abejingi ir, pvz., galvojo, kad dešiniųjų kandidatai apskritai nelabai turi šansų laimėti, bet pamatė, pvz., labai stiprų Ingridai Šimonytei konkurentą Igną Vėgėlę ir juos tai galėjo irgi labai stipriai motyvuoti ateiti.
Bet lygiai taip pat galėjo I. Vėgėlė mobilizuoti savo rinkėjus, nes mes visą laiką sakėme, kad nežinome I. Vėgėlės mobilizacinio rinkėjų potencialo, tai yra, ne tik, kiek jis sugebės užsitarnauti rinkėjų simpatijas, bet ir kiek jis sugebės rinkėjus pakviesti ateiti iki balsadėžių, nes tai yra antras uždavinys, kuris dažnai nėra toks lengvas. O I. Vėgėlė apeliavo į tą „protesto“ rinkėją, kuris paprastai nėra nuolatinis rinkimų dalyvis, kuris kartais ignoruoja rinkimus, tokiu būdu ir protestuodamas. Kai pradės eiti rezultatai, mes turbūt galėsime jau pamatyti tendencijas, kas vis dėlto labiausiai sugebėjo rinkėjus mobilizuoti. Nes man atrodo, kad pagrindinio prizo laimėtojo aiškumas galėjo šiek tiek smukdyti aktyvumą“, – komentavo R. Urbonaitė.
Politologė atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiek tiek keičiasi mūsų rinkėjų struktūra.
„Rinkėjų skaičius, palyginti su 2019–2020 m., yra gerokai sumažėjęs – tai yra apie 80 tūkst. su viršumi rinkėjų dabar yra mažiau. Tai reiškia, kad šiek tiek pasikeitusi struktūra“, – kalbėjo politologė.
Ji svarstė, kad net ir oras galėjo padėti, kuris buvo idealus dalyvauti rinkimuose, nes „piknikui yra per šalta, bet lietus dar nelyja“.
Favoritų trejetas
Paprašyta paprognozuoti, kaip galėtų išsidėlioti kandidatų eiliškumas šiuose rinkimuose, R. Urbonaitė sakė: šiek tiek didesnis aktyvumas indikuoja, kad gali būti, jog kažkas sugebėjo mobilizuoti savo rinkėjus labiau negu tikėtasi.
„Sakyčiau, kad Gitanas Nausėda turėtų būti nr. 1. Bet, ar nebus taip, kad G. Nausėdos gauti rezultatai ar procentai nebus tokie aukšti, kokius kažkuriais momentais galbūt fiksavo kažkurios reitingų agentūros. Man atrodo, kad jis gali neturėti tokio didelio populiarumo, kokį demonstruodavo reitinguose. Jo procentai gali galbūt netgi nesiekti iki 30.
Klausimas, ar G. Nausėda sugebėjo pritraukti naujus rinkėjus. Aš tuo, tiesą sakant, labai abejoju, nes atsirado nauja pasiūla, pvz., tas pats I. Vėgėlė. O tų rinkėjų, kurie įsivaizdavo G. Nausėdą kitokį ir paskui gailėjosi atidavę savo balsą, sutikime, irgi yra. Tai reiškia, kad mes dabar turime labai dideles žirkles ir aš net sunkiai galiu įsivaizduoti, kokį naują rinkėją G. Nausėda galėjo pritraukti. Rai reiškia, kad čia jau jam yra galimi nemaži iššūkiai.
Tie kiti du – Ingrida Šimonytė ir I. Vėgėlė bent jau pagal reitingus gana lygiaverčiai atrodo. Kuris sugebėjo tą rinkėją įtikinti ateiti, man yra mįslė. Prisipažinsiu, problema yra kad mes neturėjome gerų tyrimų, kas yra I. Vėgėlės rinkėjas, kad jį galėtume aiškiai identifikuoti.
I. Šimonytės rinkėjas yra daugmaž aiškus – yra buvę ne vieni rinkai, mes suprantame, kad yra partijos rinkėjas. Galbūt tie, kurie turėjo favoritą Dainių Žalimą, galėjo strategiškai pasirinkti I. Šimonytę, nes galbūt jų pirmaeilis tikslas buvo neleisti I. Vėgėlės į antrą turą. Bet su I. Vėgėle man vis dar yra paslaptis“, – neslėpė R. Urbonaitė.
Anot jos, I. Vėgėlė apeliavo į „protesto“ rinkėją, kuris norėjo nesisteminio kandidato.
„I. Vėgėlė nuolat akcentavo, kad aš esu prieš sistemą, prieš elitą, kas yra labai rimtas populizmo požymis“, – sakė politologė.
Taigi, anot jos, didžiausia mįslė yra, kas pritraukė rinkėjus – atsakymas paaiškės, paskelbus rezultatus. R. Urbonaitė net nesiryžo prognozuoti, kuris – I. Šimonytė ar I. Vėgėlė – išeis į antrą turą.
„Gali rinkėjai labai skirtis skirtinguose regionuose. Mes nežinome, ar G. Nausėda sugebės įgyti naujų rinkėjų, o kad gali prarasti, žinome. Aišku, yra ir vadinamasis institucinis reitingas – tie, kurie eina prezidento pareigas, turi to instiucinio populiarumo tam tikrą dedamąją.
Bet kokios yra rinkėjų nuotaikos, gali apklausos ir nelabai tiksliai iki galo rodyti. Kai aktyvumas toks didelis, tai ir yra ta didžioji mistika, kas sugebėjo pritraukti“, – sakė politologė.
