Politologė įžvelgia augantį protesto balsų skaičių: tereikia palyginti rinkimus

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ pirmadienio rytą sakė, kad rytas po prezidento rinkimų įdomus, nes sunku buvo prognozuoti, kas pateks į antrąjį turą – Ingrida Šimonytė ar Ignas Vėgėlė. Jos teigimu, I. Vėgėlės nesėkmę paaiškina Remigijaus Žemaitaičio rezultatas.

Ji Žinių radijo laidoje teigė, jog prieš rinkimus galvojo, kad į antrąjį jų turą gali patekti tiek I. Šimonytė, tiek ir I. Vėgėlė.

„Aišku, tas matomas R. Žemaitaičio rezultatas šiek tiek paaiškina, kodėl antrame ture mes neturime I. Vėgėlės. Nes mano supratimu nutiko taip, kad tam rinkėjui, į kurį nemaža dalimi orientavosi I. Vėgėlė, jiems tiesiog organiškesnis buvo R. Žemaitaitis. Jis buvo paprastesnis, jis kalbėjo aiškiau, suprantamiau.

Ir taip paprastai tariant, su R. Žemaitaičiu rinkėjai gal norėjo išgerti bokalą alaus. O I. Vėgėlė turėjo tokį profesoriaus statusą, žmogus iš turtingos šeimos. Manau, kad tie dalykai galėjo tiesiog nesuveikti.

Nes, pripažinkime, R. Žemaitaičio rezultato tokio nelabai tikėjomės“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Žinių radijo pašnekovė pirmadienio rytą sakė, jog pradėjo skaičiuoti, kiek balsų surinko kandidatai, kurie pretendavo į protesto rinkėją.

„Mes turėjome I. Vėgėlę, R. Žemaitaitį ir Eduardą Vaitkų. Aišku, aš nededu tarp jų lygybės, jie turi savo specifiką, o I. Vėgėlė galėjo pretenduoti ir į kai kuriuos visai išsilavinusius žmones. Ten susidėlioja visai kita mozaika – pernelyg daug skirtingų dedamųjų atsirado.

Tai pasižiūrėkime, kaip atrodė situacija 2019 metais, kai mes turėjome Arvydą Juozaitį, Waldemarą Tomaszewskį, Mindaugą Puidoką, Naglį Puteikį ir Valentiną Mazuronį.

Aš galiu pasakyti, kad šiais metais I. Vėgėlės, R. Žemaitaičio ir E. Vaitkaus surinkti rezultatai yra gerokai didesni nei tie, kuriuos pavyko kandidatams surinkti 2019 metais“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“.

Ji teigė, jog 2019 metų prezidento rinkimuose apie 170 tūkst. balsų galėjo būti vadinami protesto. 2024 metų prezidento rinkimuose fiksuotas rezultatas kur kas didesnis.

„Mes kalbame apie 400 tūkst. balsų. Taigi, turime visiškai kitokį vaizdą“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Delfi primena, kad po sekmadienio balsavimo į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė I. Šimonytė.

Kiek balsų realiai gavo kiekvienas iš kandidatų galite sužinoti čia.

Norite pranešti naujieną ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu [e-mail]