„Esame atsidūrę savotiškuose spąstuose. Skirtumas tarp tų, kurie dalyvavo prezidento rinkimuose, ir tų, kurie dalyvavo referendume – yra ryškus. Turime kalbėti apie tai, kad Lietuvoje apskritai yra per mažai kalbama, kas yra tas referendumas, kodėl turime jame dalyvauti“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Taip pat derėtų grįžti prie klausimo, kad galbūt reikėtų keisti referendumui iškeltą kartelę. Tačiau iš kitos pusės – patys gyventojai nelabai tą interesą rodo, nedaro spaudimo. Dėl to dauguma politikų ir neskiria tam dėmesio“, – pridūrė ji.
Politologės teigimu, sekmadienį vykusio referendumo rezultatai veikiausiai taip pat bus nesėkmingi. Pasak jos, to priežastis yra per vėlai pradėta agitacinė kampanija.
„Referendumas įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti, atsižvelgiant į tai, kokia buvo vykdoma agitacinė kampanija. Netrūko painiavos, kaip ir už ką čia balsuojame. Šiuos dalykus užgožė prezidento rinkimų kampanija“, – pabrėžė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
ELTA primena, kad sekmadienį vykusio referendumo biuletenyje buvo siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 1731-os iš 1895-ių apylinkių rezultatus, referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo tik 57,95 proc. nuo dalyvavusiųjų skaičiaus. „Už“ pasisakė 71,63 proc. piliečių.
Prieš penkerius metus referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, tačiau iniciatyvai pasisakančių „už“ taip pat pritrūko. Konstitucinius pakeitimus tada parėmė 73,92 proc. dalyvavusių rinkėjų. Visgi, tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų – iš esmės tiek, kiek tą kartą ir dalyvavo referendume apskritai.
Iš viso referendume balsavimo teisę turėjo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.